Tuo pačiu keliant ir pagrįstą klausimą – ar tikrai net 500 žiūrovų į vienerias rungtynes vidutiniškai nesurenkantis klubas yra tinkamas reprezentuoti stipriausią krepšinio lygą šalyje?
Nuo vidutiniškai vos 413 iki maždaug 4700 per vienerias rungtynes. Taip varijuoja LKL komandų lankomumo namų rungtynėse statistika šių metų reguliariajame LKL sezone.
Jame daugiausia pergalių iškovojo bei pirmas liko Kauno „Žalgiris“, kuris lyderiavo ir pagal žiūrovų skaičių, už nugaros palikęs Vilniaus „Rytą“ bei Vilniaus „Wolves“.
Devynios iš vienuolikos ekipų šiame sezone per reguliariojo sezono rungtynes vidutiniškai rinko po daugiau nei 1000 žiūrovų ir tai yra geresnis skaičius nei pernai, kai tūkstančio žiūrovų vidurkį buvo perkopusios aštuonios iš dvylikos LKL žaidusių komandų.
Tūkstančio šiemet neperkopė tik Mažeikių „M Basket“ ekipa, kuri neturi LKL reikalavimus atitinkančios arenos, tad žaidė Telšiuose. Taip pat, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda, kuriai, panašu, pagal žiūrovų lankomumą būti paskutinei lygoje jau yra tapę įprasta.
Dominuoja didmiesčiai
Jau eilę metų nepralenkiamas pagal arenos lankomumą namų rungtynėse LKL yra „Žalgiris“, kuris reguliariajame sezone namų rungtynėse šiemet vidutiniškai rinko po 4700 žiūrovų.
Du sostinės klubai „Wolves“ ir „Rytas“, atitinkamai šį reguliarujį LKL sezoną rinko vidutiniškai po daugiau nei 3200 ir 3100 žiūrovų per vieneriais rungtynes.
Toliau seka kitų šalies didmiesčių atstovai. Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ į vienerias LKL rungtynes vidutiniškai prisiviliodavę po beveik 2100 žiūrovų, „Šiauliai“ – po beveik 1900.
Pasvalyje – metai iš metų besitęsiantis žiūrovų meilės krepšiniui stygius
Galimybes žaisti aukščiausiame šalies divizione lemia ne miestas ir jo dydis, kuriame įsikūrusi komanda, tačiau tokie dalykai kaip pačio klubo ambicijos, arena, kuri atitinka keliamus reikalavimus ar turimi pakankami finansai.
Taigi, taip jau susiklostę, kad LKL nežaidžia šešto ir septinto pagal gyventojų skaičių šalyje miestų – Alytaus ir Marijampolės komandos, kurios atitinkamai turi po daugiau nei 50 ir 30 tūkst. gyventojų. Na, o jau dvylika sezonų iš eilės LKL žaidžia Pasvalio miesto komanda, kuriame gyvena vos kiek daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.
Mažas gyventojų skaičius gal ir gali būti pasiteisinimas, kodėl ir žiūrovų skaičius yra mažesnis.
Tik akylesni krepšinio sirgaliai jau ne kartą yra kėlę klausimą – ar tikrai šalyje, kuri save vadina krepšinio šalimi, gražiai atrodo, kai aukščiausiame šalies krepšinio divizione žaidžia komanda, kuri turi 1500 žiūrovų galinčią užpildyti areną, tačiau dažniausiai ją teužpildo trečdaliu?
„Pieno žvaigždžių“ klubas šiame LKL reguliariajame sezone liko ne tik paskutinis LKL turnyro lentelėje, tačiau ir pagal vidutinį žiūrovų skaičių namų arenoje (413).
Kone dvigubai atsliko nuo priešpaskutinio pagal žiūrovų lankomumą namų rungtynėse – „M Basket“ klubo (vid. 766 žiūrovai per rungtynes).
Turbūt būti paskutiniam pagal susidomėjimą namų rungtynėmis, Pasvaliui jau tapo įprasta, kadangi ir praėjusį sezoną, lankomumas buvo žemiausias lygoje (tesiekė 344 žiūrovus per rungtynes). Tai dar prastesnis skaičius nei šiemet.
Kiek geriau buvo tik iki pandemijos, kai, pavyzdžiui, 2018-2019 m. namų rungtynėse Pasvalyje vidutiniškai rinkdavosi po 734 žiūrovus.
Traukia link NKL lygio
Arenos lankomumas, kai per rungtynes nepavyksta vidutiniškai surinkti bent 1000 žiūrovų nelabai puošia LKL, o labiau traukia link antrosios pagal pajėgumą šalyje – Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) lygio.
Nors, jeigu lygintume žiūrovų skaičių, net ir ten būtų tokių komandų, kurios lenktų Pasvalį.
Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės“ pagal šio sezono lankomumą atsilieka ir nuo NKL finale žaidusios „Kretingos“, kuri į namų rungtynes šiame sezone vidutiniškai rinko po 644 žiūrovus.
O ką jau kalbėti apie tai, kad maksimalus žiūrovų skaičius Kretingoje per vienerias rungtynes buvo siekęs net 1211.
Net ir Vilkaviškio „Perlas“ ar Kauno „Žalgiris-2“, turėdami gana nedideles arenas pagal žiūrovams skirtas vietas, sugebėjo šiame sezone apturėti rungtynių, kur rinko atitinkamai po 510 ir 500 žiūrovų. T.y. daugiau nei vidutiniškai šį sezoną namų rungtynėse „Pieno žvaigždės“.
Žinoma, pakeisti situaciją, kai labai daug lemia komandų finansinės galimybės nėra taip paprasta.
Tik, galbūt, žiūrovų skaičius yra savotiškas ženklas, kad norint išlaikyti Lietuvos krepšinio prestižą, reikia vystyti LKL tuose miestuose, kur žiūrovų susidomėjimas turi daugiau potencialo?
