Ūkininkai sako, kad jiems tenka pralaimėti konkurencinę kovą su pigiais importuojamais produktais už bloko ribų, daugeliu atvejų tai yra Ukraina. Jie taip pat sako, kad juos gąsdina didesnės nei įprastai degalų kainos ir Briuselio aplinkosaugos taisyklės.
Taigi kol kas Europos vadovai daro nuolaidas, kad įsiutę ūkininkai liktų patenkinti, o kalbos apie plėtrą būtų minimalios, ypač likus vos trims mėnesiams iki ES rinkimų.
Į rinkimus su subsidijų mažinimu neisi
Kai kurie ES pareigūnai „Politico“ teigė, kad jie norėtų neatskleisti, kaip rengiamasi galimai Ukrainos, Moldovos ir kelių Vakarų Balkanų šalių integracijai, ypač dėl to, kokį poveikį tai turės ūkininkams.
„Būkime atviri: niekas nenori apie tai (plėtrą) kalbėti prieš Europos Parlamento rinkimus“, – sakė vienas ES pareigūnas.
„Kalbėti apie mažesnes subsidijas Europos ūkininkams nėra tai, ką norėtumėte įtraukti į savo rinkimų kampanijos šūkius – arba pateikti kaip rinkiminę amuniciją kraštutiniams dešiniesiems“, – pridūrė pareigūnas, turėdamas omenyje birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Didžiulės investicijos į Ukrainą
Vis dėlto antrosios kadencijos siekianti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad ES bus pasirengusi Ukrainai. Praėjusį rugsėjį sakydama kalbą apie Sąjungos padėtį, U. von der Leyen teigė, kad šį klausimą reikia spręsti „šiandien, jei norime būti pasirengę rytojui“.
Ji pridūrė: „Atėjo laikas Europai vėl mąstyti plačiai ir pačiai rašyti savo likimą.“
ES laukia nelengva užduotis plėtros srityje, ypač Ukrainos klausimu.
Karo nuniokota Ukraina, kurioje gyvena beveik 44 mln. žmonių, būtų didžiausia bloko teritorija. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Kyjivas turėtų didelę įtaką Europos Parlamente ir ES Taryboje.
Ukraina, tapusi ES nare, turės vieną mažiausių BVP. Tai sukeltų didžiulę įtampą bloko sanglaudos politikai – finansavimui, kurį turtingesni regionai skiria skurdesniems regionams. Remiantis praėjusį rudenį ES Tarybos parengtu vidaus pranešimu, Ukrainos integracija į bloką galėtų reikšti, kad per septynerius metus į šią šalį įplauks apie 186 mlrd. eurų ES lėšų.
Būsima plėtra reikštų, kad visos dabartinės ES šalys „turės mokėti daugiau ir gauti mažiau“, – teigiama dokumente.
Pagrindinė būsimų ES politikų užduotis ir bus tinkamai paaiškinti žmonėms ir interesų grupėms, kuo Ukrainos narystė ES prisidės prie visų bendro gerbūvio ir kokį strateginį gylį Europai tai suteiks.
Blokas nusprendė, kad pasirengimas galimai Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir šešių Vakarų Balkanų šalių integracijai turėtų būti vykdomas viduje, o ne viešai, rašoma „Politico“.
Juk naujų narių priėmimas į ES be vidinių Europos reformų neįmanomas, teigė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitinio centro ekspertas Kai’us-Olafas Langas.
To nenori girdėti ir Europos ūkininkai, kurie šį ketvirtadienį, kai Briuselyje susitiks 27 ES vyriausybių vadovai, ketina surengti dar vieną seriją protestų.
Tiesa, kol kas jiems nerimauti nebus pagrindo.
Kai šią savaitę Europos vadovai susitiks aukščiausiojo lygio susitikime aptarti plėtros, be kitų klausimų, jie beveik nepalies savo namų darbų dėl plėtros klausimo. Remiantis naujausiu susitikimo išvadų projektu, su kuriuo susipažino „Politico“, ES vadovai tiesiog „apibendrins“, ką reikia padaryti.
Nervingumas Komisijos gretose
Vasario pabaigoje ES Komisija turėjo paskelbti komunikatą dėl reformos iki plėtros. Tai neįvyko, o projektas buvo gerokai sušvelnintas, sakė trys kiti ES pareigūnai.
Kelios šalys paprašė Komisijos mažiau dėmesio skirti finansinėms pasekmėms ir būsimoms institucinėms reformoms, pridūrė vienas ES diplomatas.
Dabar komunikatą ketinama paskelbti trečiadienį – kitą dieną po to, kai jį aptars Europos šalių ministrai.
„Dėl šio dokumento Komisijoje jaučiamas didelis nervingumas, – sakė minėtas diplomatas. – Žinoma, priešrinkiminis laikotarpis nepadeda“.
Kai’us-Olafas Langas patvirtino, kad Europos Parlamento rinkimai apsunkina šį klausimą. „Tie, kurie pasisako už plėtrą, gali baimintis, kad jiems teks inicijuoti diskusijas apie reformas... ir tai gali sutelkti glaudesnės ES priešininkus“, turėdamas omenyje Vengriją.
Raminama: laiko dar yra, todėl bus laukiama naujų rinkimų
Vengrija blokavo pokalbius apie ES paramą Ukrainai mainais į grynųjų lėšų atšaldymą. Tik gruodžio mėn. vykusiame ES Tarybos posėdyje Viktorui Orbanui išėjus iš salės, kiti 26 vadovai galėjo imtis veiksmų dėl pirmųjų Ukrainos stojimo žingsnių.
Kai kurios šalys demonstruoja vis mažiau kantrybės, ragindamos daugiau nuveikti plėtros srityje, ypač po to, kai Komisija kovo mėn. žengė žingsnį atverti bloką galimoms naujoms narėms, pavyzdžiui, Bosnijai ir Hercegovinai.
„Plėtra ir vidaus reformos turi vykti kartu“, – sakė Portugalijos valstybės sekretorius Europos reikalams Tiago Antunesas, kurio šalis siekia ES vidaus reformų.
„Mes iš tiesų laukiame šio Komisijos komunikato ir turime didelių lūkesčių. Jis labai reikalingas, kad būtų aptartos reformos, kurių reikia pasirengti naujųjų valstybių narių stojimui į Sąjungą“, – aiškino jis.
Tačiau tikrieji debatai vyks po Europos Parlamento rinkimų, sakė diplomatai ir pareigūnai.
Birželio pabaigoje Europos vadovai pasirašys vadinamąją strateginę darbotvarkę kitai Europos Komisijai, ypač dėl Europos vidaus reformų.
Tikimasi, kad Lenkija, kuri 2025 m. perims pirmininkavimą ES Tarybai pagal rotacijos principą, pradės dėti plėtros pagrindus.
„Turime laiko, – ramino kitas ES diplomatas. – Nėra taip, kad Ukraina rytoj įstos į ES“.
ES pyderastams maistas atsiranda parduotuveje, o elektra - razeteje.
