Ragina nedelsti
„Visų pirma reikėtų išsitirti ir įsitikinti, kad jums tikrai dirgliosios žarnos sindromas. Tuomet, galima išbandyti žarnyno spazmus atpalaiduojančius vaistus, nervų sistemą stiprinančius ir subalansuojančius vaistus bei probiotikus“, – teigia A. Unikauskas ir primena, kad jei pastebėjote anksčiau minėtus dirgliosios žarnos sindromus, nelaukite ir kreipkitės į specialistus, kurie atliks visus reikalingus tyrimus ir skirs reikalingą gydymą.
Kokie tyrimai reikalingi?
„Antėja“ gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus pasakoja, kad norint diagnozuoti dirgliosios žarnos sindromą, gali prireikti kolonoskopijos tyrimo.
„Žarnyno ištyrimas vyksta naudojant lankstų kolonoskopą. Apžiūrima visa storoji žarna nuo pat išeinamosios angos iki aklosios žarnos. Tyrimo metu įvertinama paciento žarnyno gleivinė, apžiūrima ar nėra uždegimų ir kitų pakitimų, o esant reikalui gali būti paimamas gabalėlis medžiagos. Patvirtinus, kad storoji žarna yra visiškai sveika, tačiau pacientui ir toliau jaučiant simptomus, dažniausiai yra patvirtinamas dirgliosios žarnos sindromas“, – sako specialistas.
Vis dėlto, ne visais atvejais būtina kolonoskopija.
„Kai kuriais atvejais dirgliosios žarnos diagnozei nustatyti gali pakakti paprasčiausio kalprotektino kraujo tyrimo“, – pastebi „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3.
