Lietuvos verslas

Tūkstančiai gyventojų netrukus sulauks „Sodros“ specialistų skambučių. Jiems bus priminta, kad iki gegužės pradžios reikia pateikti pajamų deklaracijas ir atsiskaityti ne tik su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Daugeliui reikia papildomai sumokėti ir socialinio draudimo įmokas už praėjusius metus. Skambučių jau sulaukę gyventojai stebisi, kad dvi institucijos tarpusavyje negali sudengti panašių sumų. O kai kuriems ir trūksta pinigų įmokas „Sodrai“ sumokėti laiku.

Lenkijoje jau netrukus žadama atidaryti modernų futbolo stadioną. Tačiau naujo statinio kaina anaiptol neprimena Vilniuje žadamo pastatyti daugiafunkcinio komplekso statybų kaštų. Jų kainos skiriasi beveik 5 kartais. Dar 2018 m. Lenkijoje buvo paskelbtas konkursas dėl stadiono statybų Plocko mieste, kuris yra centrinėje šalies dalyje.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokioms Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisoms, kurias parengė Žemės ūkio ministerija.

Konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ į „Gaidelio“ krekerių gamybos liniją Šiauliuose, buvusios „Naujosios Rūtos“ gamyklos patalpose, investavo 3,1 mln. eurų, antradienį pranešė bendrovė. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Rolando Jančerio, „Vilniaus pergalė“ nusipirko iki mikrono plonumo tikslumu tešlą presuoti leidžiančią įrangą, kurią Baltijos šalyse ji turi bene vienintelė.

Konkurencijos taryba antradienį patvirtino gavusi SEB ir  „Swedbank“ garantijas dėl vaistinėms skirtų milijoninių baudų. Todėl taryba nesikreips į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai skirtų baudų priverstinio išieškojimo.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę nuo 2 iki 5 proc. sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra ne didesnės arba mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 28 centų. „Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25 centai (36 mėn.), „Igničio“ – 26,7 cento (24 mėn.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad elektros kainos kol kas neįmanoma visiškai atsieti nuo dujų kainos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir bus apsispręsta, ar didinti bankų ir kitų kredito įstaigų įnašus į Indėlių draudimo fondą.   „Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos formate vyks diskusijos dėl Indėlių draudimo fondo įnašų dydžio iš finansų įstaigų pusės“, – antradienį Seime pareiškė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad laikinai sulaikyta 26 mln. eurų parama iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai bus pervesta vėliau, kai šalis pasieks iki šiol neįvykdytus du rodiklius, susijusius su mokesčių peržiūra.  „Gegužės mėnesį planuojame gauti pirmą mokėjimą – 537 mln. eurų. Na, o ateinantį laikotarpį, per šešis mėnesius bus pasiekti ir rodikliai, susiję su mokestiniais pakeitimais, ir tie laikinai sulaikyti 26 mln.

Lengvata, kai valstybinis miškas pigiau parduodamas nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams, yra nepakankamai aiški ir gali būti žalinga valstybei, pastebi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba abejoja, ar skaidriai priimami sprendimai dėl lengvatų: jos vertinimu, nėra aiškiai apibrėžtas sprendimų dėl lengvatų priimančių komisijų sudarymas, jų narių kvalifikacija, neužtikrinamas sprendimų objektyvumas ir juos priimančių  asmenų nešališkumas, jiems paliekama plati sprendimų la...

Pašto rinkos pajamos pernai augo 7,6 proc. ir siekė 257,2 mln. eurų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Anot RRT, tai didele dalimi lėmė pašto paslaugų kainų augimas, nes pašto siuntinių skaičius pernai išliko beveik nepakitęs – apie 45,5 mln., o korespondencijos siuntų kiekiai sumažėjo 14,4 proc. iki 39,8 mln. „Nepaisant to, infliacija akivaizdžiai atsispindi pajamų statistikoje. Nors pašto siuntinių kiekis išliko panašus, visgi pernai fiksuotas 7,4 proc.

Didžiausios Europos internetinės naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdybos pirmininku tapo Martinas Scheepbouweris.   Jis tapo pirmuoju „Vinted“ valdybos pirmininku, kuris tuo pat metu neužima vadovaujančių pareigų šioje bendrovėje, pranešė „Vinted“. „Nors jokių kitų pokyčių valdyboje nedarome, šis sprendimas yra natūralus žingsnis dedant pamatus tolimesnei „Vinted“ sėkmei“, – pranešime sakė „Vinted“ grupės vadovas Thomas Plantenga.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija antradienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ragindama kuo greičiau diskusijoms Trišalėje taryboje pateikti pasiūlymus dėl numatomos kai kurių mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarkos.

Lietuvos ekonomikos sveikata išlieka stabili, bet kontekstas yra trapus, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, pramonės gamybos kritimą šių metų pradžioje lėmė smukusi paklausa iš užsienio.

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo kovo pabaigos nebekūrensiantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.  „Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pranešime teigė VŠT vadovas  Gerimantas Bakanas.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad garantinis elektros tiekimas beveik 46 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių pirmojo ir antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapų vartotojų artimiausiu metu nebus nutrauktas.  Pasak Renaldo Radvilos, ilgiau nei šešis mėnesius garantinio tiekimo paslaugą dabar gauna daugiau nei 30 tūkst. vartotojų.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė sako, kad per artimiausią pusmetį išmaniuosius skaitiklius turintys vartotojai galės elektros suvartojimą sekti realiu laiku.  „Kas laukia mūsų ateityje, ateitis – tai artimiausias pusmetis – prie skaitiklio klientas galės prisijungti tiesiogiai ir gauti duomenis online.

Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti  8 mln. eur finansinę paramą už laikomas karves, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Planuojama išmoka – apie 37-38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks ir Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Prioritetiniams valstybės institucijų, valstybės įmonių ir savivaldybių skaitmeninių sprendimų projektams skirta daugiau nei 96 mln. eurų. Svarbiausias jų – elektroninių valdžios vartų portalo epaslaugos.lt pertvarkymas. Lėšas 56 patvirtintiems projektams numatoma skirstyti antroje metų pusėje, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Šešios Lietuvos įmonės dėl įvairių priežasčių apie atleidimus įspėjo beveik 200 darbuotojų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Įmonės apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybą informavo vasario 24 – kovo 7 dienomis. Bendrovės privalo pranešti tarnybai, kai planuojamų atleisti žmonių skaičius yra ne mažesnis nei 10 proc. personalo.

Baltijos šalyse veikiantys SEB bankai šiemet ruošiasi įdarbinti daugiau nei 100 naujų produktų plėtros ir informacinių technologijų (IT) darbuotojų.  Naujos darbo vietos nesusietos su konkrečia vietove, antradienį pranešė bankas. „Naujos darbo vietos nėra nustatytos geografiškai, todėl laukiame kandidatų iš visos Lietuvos“, – pranešime sakė SEB Baltijos šalių Produktų plėtros ir technologijų centro vadovė Birutė Beniušytė.

Finansų specialistai nuolat pataria gyventojams taupyti ir atsidėti pinigų juodai dienai ar galiausiai pensijai, tačiau didžioji dalis Lietuvos gyventojų to nedaro. Ir trečdalis iš jų neturi visiškai jokių santaupų. Be to, kai kurių gyventojų išlaidos nuolat viršija pajamas. Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“  sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka – visi tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., turi galimybę pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Du mėnesiai skirti mamai ir du mėnesiai skirti tėvui. Taip pat galima pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ Lietuvoje apie atleidimą įspėjo 120 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė kovo 1-ąją.  Pranešime nurodoma, kad darbuotojų skaičius mažinamas dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbo neteks buhalteriai ir analitikai. „Bus atleidžiama iki 30 buhalterių ir apskaitos specialistų, iki 90 – vadybos ir organizavimo analitikų.

Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse dominuoja lietuviška mėsa – ji sudaro net 95 proc. viso reguliaraus šviežios mėsos asortimento. Anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, tai leidžia užtikrinti maksimalų mėsos šviežumą, kontrolę ir kokybę. „Absoliuti dauguma į „Iki“ parduotuvių lentynas patenkančios šviežios mėsos atkeliauja iš Lietuvos gamintojų.

Alžyro pramoninių mašinų gamybos bendrovė „Aero Delta Sarl“ Lietuvoje kol kas nesėkmingai bando atgauti 460 tūkst. eurų skolą iš Jurijui Borisovui priklausančios aviacijos technikos remonto bei įrangos prekybos įmonės „Aviabaltika“. „Aero Delta Sarl“ siekia  455,7 tūkst.

Lietuvos pašto paslaugų kokybė per pastaruosius dvejus metus iš esmės pagerėjo, tačiau reikia gerinti įmonės komunikaciją bei jos įvaizdį, sako naujasis pašto vadovas Rolandas Zukas. „Ko aš nežinojau dar neatėjęs į šitą įmonę, kad čia yra tikrai padaryta nemažai, paslaugų kokybė per paskutinius porą metų pagerėjo iš esmės.

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimui antradienį teikiamos tokios Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisos, kurias parengė Žemės ūkio ministerija. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.

Vaisių, uogų ir daržovių prekybos įmonė „Baltic Fresh Fruit“ per praėjusius metus gavo 109 mln. eurų pajamų, arba 35 proc. daugiau nei 2021-aisiais (80,5 mln. eurų). Įmonė uždirbo beveik 0,9 mln. eurų grynojo pelno – 7,8 proc. (2021 m. – 0,82 mln. eurų) daugiau, nurodoma Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose.  Jose nurodoma, kad šiemet „Baltic Fresh Fruit“ tikisi dar labiau padidinti pardavimus ir dirbti pelningai.

Lietuvos žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ valdomas didžiausias Latvijos paukštynas „Putnu Fabrika Kekava“ į biometano gamyklą Bauskėje planuoja investuoti 12–14 mln. eurų. Pasak „Putnu Fabrika Kekava“ valdybos pirmininko Andriaus Pranckevičiaus, bendrovė dėl tokios gamyklos vietos ir statybos planų jau susitarė su Bauskės miesto taryba, tariasi dėl projekto įgyvendinimo su Latvijos vyriausybe. „Projektas mums labai svarbus, nes leis gerokai sumažinti gamybos kaštus.

Šiandien Lietuvos ūkininkai vis garsiau prabyla apie neteisybę – už litrą pieno iš perdirbėjų jie gauna vos po 15 centų, o žmonės parduotuvėje tokį pat kiekį pieno nusiperka 10 kartų brangiau.

JAV banko „Silicon Valey Bank“ (SVB) žlugimo nereikėtų tapatinti su 2008 metų pasaulinės finansų krizės pradžia, nes pasaulio ekonomikos būklė dabar yra geresnė nei tuomet, o bankams taikomos papildomos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog bankų žlugimas gali paaštrinti finansų rinkų padėtį, tačiau Lietuvoje panašių situacijų tikėtis nereikėtų.

Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.

„Lidl“ pirmasis iš Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atsisako spausdinto kassavaitinio maisto produktų kainų leidinio. Nuo šių metų gegužės 1 d. visa informacija apie tinkle galiojančias prekių kainas ir vykstančias akcijas pirkėjams bus prieinama patogesniu atnaujintu skaitmeniniu formatu, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininkai kasdien rūpinasi, kad turėtume sveiko ir įperkamo maisto, stengiasi išmaitinti nuolat augančią mūsų populiaciją ir tuo pačiu daro viską, kad sumažintų neigiamą poveikį planetai. Vis dėlto, apie šią profesiją kalbama retai, o mieste augantys vaikai kartais net nežino, iš kur atsiranda pienas ir kiaušiniai.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku siūlo solidarumo mokestį, kuriuo dvejus metus apmokestintų netikėtą bankų sektoriaus grąžą. Lietuvos bankų asociacija išplatintoje pozicijoje teigia, kad solidarizuotis turėtų ne tik bankai, tačiau ir visi šalyje veikiantys ūkio subjektai.  „Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą įpareigoti interneto paslaugų teikėjus šią savaitę panaikinti IP adresų pasiekiamumą, taip siekiant užkirsti galimybę toliau žiūrėti Rusijos televizijos kanalus, kuriems Europos Sąjunga (ES) taiko sankcijas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl padidins bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija, tačiau staigus JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas pakurstė nerimą dėl bankų sistemos sveikatos, skolinimosi išlaidoms toliau augant. Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.

Finansų ministerija nepritaria opozicijos idėjai 20 proc. pelno mokesčio leisti įmonėms pervesti savivaldybėms, kuriose jos veikia. Pasak jos, tai didintų administracinę naštą, o valstybės biudžetas negautų daugiau nei 300 mln. eurų metinių pajamų.  Pelno mokesčio pataisą, kuria siūloma 80 proc.

Du verslo angelų fondus valdančiai bendrovės „Verslo angelų fondo valdymas“ vadove tapo Daiva Rakauskaitė, pakeitusi Arvydą Strumskį. Anot naujosios vadovės, šiemet planuojama bendrovės plėtra, o 2024 metais numatoma įkurti trečiąjį fondą. „Šiais metais toliau ieškome patrauklių startuolių, pasiekusių ankstyvąją augimo stadiją, kuriems galėtume padėti sparčiai plėsti savo veiklą.

  Iš pareigų traukiasi už šalies geležinkelių infrastruktūrą atsakingos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.  Kol bus paskirtas naujasis „LTG Infra“ vadovas, šias pareigas nuo balandžio 1-osios laikinai eis Rūta Jakubauskienė, kuri prie „LTG Infra“ vadovų komandos prisijungė prieš metus.

Išaugus vartojimui bei sumažėjus srautams iš Suomijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir siekė 119,64 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh. Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc.

Kvalifikuotą elektroninį parašą pernai naudojo 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2021 metais, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atliktas tyrimas. RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas teigė, kad nuo 2014 metų naudojimasis e. parašu išaugo daugiau nei penkis kartus. „Nuo 2014 metų, kuomet kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 6 proc.

Lietuvai įsijungiant į „Team of Europe“ programą šalies informacinių ir ryšių technologijų įmonės galės gauti maždaug 2 mln. eurų vertės Palestinos skaitmeninimo užsakymų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Matome galimybes Lietuvos įmonėms prisijungti prie Palestinoje vykdomų skaitmeninimo, e. valdžios projektų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsako į pagrindinius klausimus, ką reikia žinoti apie pajamų deklaravimą. VMI informuoja, kad perkėlė duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir daugiau nei 2,4 mln. gyventojų prisijungę jau gali matyti teikimui parengtas savo pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, kaip ir kasmet, reikia iki gegužės 2 d. Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius galimus pokyčius vadina kosmetiniais. „Kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti. Nieko iš esmės žmogui nepasikeis, išskyrus vieną teigiamą momentą, kad iki 10 tūkst. eurų žmogus galės vienkartine išmoka pasiimti pinigus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Vienintelė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) laiku – iki pirmadienio – sumokėjo Konkurencijos tarybos praėjusį gruodį paskirtą 7,4 tūkst. eurų baudą. Kitos aštuonios farmacijos įmonės, taip pat nubaustos už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, vietoj baudos sumokėjimo pateikė bankų garantijas – tokia galimybė numatyta įstatyme, jei vysta teisminis ginčas. Bankas garantuoja baudos sumokėjimą, jei teismai galutinai patvirtintų, kad įmonės turi sumokėti baudas.