Lietuvos verslas

Technologijų bendrovė „Wolt“ šiandien pradeda veiklą Marijampolėje. Tai septintasis šalies miestas, kuriame mobiliosios aplikacijos vartotojams bus pasiūlyta užsisakyti maisto ir prekių iš 13 restoranų ir 14 parduotuvių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsižvelgiant į augančią paklausą, bendrovė planuoja šiemet plėtrą ir kituose šalies miestuose. Nuo šiandien, kovo 28 d., užsisakyti prekes galima į Mokolių, Draugystės ir Pabaigių rajonus Marijampolėje.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departamento direktorę Jurgitą Šaučiūnienę, pranešė LB.  J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas, konservatorius Justas Džiugelis kreipėsi į Vyriausybė dėl supaprastintos auklių iš kitų šalių atvykimo tvarkos. Pasak J. Džiugelio, supaprastinta tvarka būtų įmanoma priėmus „Au pair“ programą. Pagal ją atvykusios auklės prižiūrėtų vaikus priimančioje šeimoje, pagal atskirus susitarimus galėtų padėti atlikti namų ruošą, už tai gautų apgyvendinimą, kišenpinigius ir turėtų lankyti vietinės kalbos kursus.

Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme. Šiuo metu laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.

Seimas nutraukė svarstymus, ar įpareigoti darbdavius atlyginti dalį darbuotojų išlaidų jiems ginčijantis Darbo ginčų komisijoje.    Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško visų jos valdomų parkavimo aikštelių operatoriaus – tam įmonė paskelbė tarptautinę atranką, pranešė bendrovė. Naujasis operatorius valdys daugiau nei 3,3 tūkst. parkavimo vietų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Planuojama, kad jų valdymą atrankos laimėtojas perims šių metų antroje pusėje.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo.  Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos veislininkystė“ vadovauja Audrius Karnišauskas, kuris iki šiol buvo atsakingas už bendrovių „Hemp Spot“ ir „Feromoto“ vystymą.  A. Karnišauską „Lietuvos veislininkystės“ vadovu išrinko bendrovės valdyba, pranešė Žemės ūkio ministerija.  Naujo vadovo ieškota po to, kai baigėsi iki šiol įmonei vadovavusio Gedimino Valiulio antroji penkerių metų kadencija.

Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno prokurorų sprendimą netirti aplinkybių dėl miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, jos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs surinktus dokumentus, įvertino Kauno apygardos prokuratūros vasario 27 dieną priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl minėtų žemės sklypų.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Gynybos resursų agentūra per šiuos metus ketina organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos M-SHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų-kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Kazachstano kapitalo bendrovės „Hill Group“ naudotos alyvos perdirbimo gamyklos statybas Klaipėdos rajone tikimasi pradėti birželį, skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak portalo, statybos leidimui gauti reikalingus dokumentus įmonė pateikė praėjusią savaitę, o dėl pandemijos ir kitų aplinkybių maždaug pusantrų metų vėluojantis projektas galėjo pabrangti iki 40 proc.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui Aleksandrui Muzikevičiui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – už įstaigos vėlavimą vertinant paramos gavėjos paraišką.  Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusį ketvirtadienį iš dalies patenkino A. Muzikevičiaus skundą ir panaikino žemės ūkio ministro pernai rugpjūtį pasirašytą įsakymą dėl jo tarnybinio nusižengimo.

Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja, tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus mažinamas piktnaudžiavimas, kiti siūlo numatyti lankstesnes sąlygas.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tokį sprendimą laiko blogu didiesiems moderniems ūkiams.  „Tikrai jis yra blogas sprendimas. Turi šimtą karvių – viena savikaina gali būti, turi penkis šimtus galvijų – kita savikaina.

Kauno miesto savivaldybė antradienio posėdyje spręs, ar skirti finansavimą pernai vykusių Kauno Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui bei spręs dėl „Kaunas 2022“ viešosios įstaigos likvidavimo. Kaunas yra gavęs Europos Komisijos (EK) premiją už Europos kultūros sostinės renginius. Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, siekiantis 1,5 mln. eurų, skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį susitinka su Lietuvos pašto vadovu Rolandu Zuku bei įmonės valdyba aptarti veiklos rezultatus bei plėtros planus užsienyje. Pasak ministro patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, susitikimas su vyks pašto iniciatyva. „Valdyba ir vadovas pristatys bei aptars metinius įmonės veiklos rezultatus ir plėtros planus užsienyje“, – BNS sakė G. Vasiliauskaitė.

Būtų savininkai ar nuomininkai kas mėnesį gauna sąskaitas už komunalines paslaugas – administravimą, techninę priežiūrą, valymą ir kt. Paprastai jų eilutės beveik nesikeičia, o mokėtinos sumos daugiau svyruoja tik priklausomai nuo sezono. Vis dėlto kartais daugiabučių administratoriai įsigudrina sugalvoti ir naujų eilučių. Atidesni vilniečiai kovo mėnesį gautose sąskaitose rado įspėjimą, kad nuo šiol papildomai turės mokėti už vėliavų kėlimą ir nuėmimą valstybinių švenčių dienomis.

Žinomo prekinio ženklo sportinius batelius internetu įsigijusi vartotoja iš Lietuvos prekės defektą pastebėjo ne iš karto. 149 eurus kainavę sportbačiai pradėjo plyšti avėjimo metu, o vos po kelių mėnesių – trinti koją. Vartotoja kreipėsi į pardavėją, tačiau savarankiškai išspręsti problemos nepavyko.  Pasak vartotojos, avėti batelių, kuriems pardavėjas suteikia dvejų metų garantiją, nebebuvo galima nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo dėvėjimo pradžios.

Gyventojai skundžiasi brangstančiais maisto produktais. Vidutinė jų kaina pas mus jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį Tačiau ekonomistai ir prekybininkai nieko gero nežada. Anot jų, jeigu Lietuvoje kitais metais maistas šiek tiek atpigs, o vėliau kainos tik didės. „Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ po mėnesio keis ryšio tarifus Ukrainoje – su lietuviškomis kortelėmis į Ukrainą išvažiavę žmonės nebegalės naudotis nemokamomis paslaugomis.

Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistos nevalytos nuotekos gamtai blogiausiu atveju galėjo padaryti maždaug 277 tūkst. eurų žalos, o bendrovės veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, sako bendrovės atstovas. Anot jo, valstybės dėl taršos įmonei pareikšto beveik 48 mln. eurų ieškinio suma apskaičiuota netinkamai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sugriežtino tvarką, kaip visuomenė turės būti informuojama apie planuojamą aplinką teršiančio verslo veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pirmadienį pranešė ministerija.  Vienas reikalavimų – nurodyti, ar atsižvelgta ir kaip į gyventojų pastabas. Nesant šios informacijos strigtų veiklos leidimų išdavimo procedūros.  Teigiama, kad visuomenė galės geriau susipažinti su tokio vertinimo rengimo dokumentais.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ į 300 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę jos valdomame Subačiaus naftos terminale investavo beveik 210 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė įmonė. Jėgainė patenkins visą terminalo elektros poreikį.   Dar apie 800 tūkst. eurų investicijos numatytos į 2,5 karto didesnę – 800 kW galios – saulės elektrinę naftos terminale Klaipėdoje. Ją ketinama įrengti iki 2024 metų vasaros.

Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad sukčiai prisidengia jų vardu.  Pasak VMI, sukčiai apgaule bando išvilioti pinigus: siunčia žinutes ir informuoja gyventojus apie neva turimas skolas.  „Šiomis dienomis gyventojai gauna sukčių, prisdengiančių VMI vardu, į telefonus siuntinėjamas žinutes apie „turimas skolas“. Sukčių siųstose žinutėse esanti nuoroda veda į sukčių internetinį puslapį, imituojantį VMI prisijungimo prie informacinių sistemų puslapį.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje toliau brangsta, nors elektros, dujų, degalų kainos jau gerokai mažesnės, nei buvo pikto metu praėjusiais metais. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliai algai, vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje toliau auga, tačiau atlyginimų augimas vis dar nepaveja infliacijos. Tačiau šie metai gali būti lūžio metais. Pirmadienį surengtoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozavo, kad šie metai mūsų ekonomikai bus lūžio metai.

Dėl geopolitinės situacijos ir infliacijos daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų, rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  Stambesnius pirkinius vėlesniam laikui atidėję nurodo 34 proc. gyventojų, o 22 proc. sako atidžiau planuojantys savo biudžetą.  „Augančios kainos, palūkanos, geopolitinis kontekstas, nulėmęs dažno gyventojo finansinį nerimą, virto pastebimais finansinės elgsenos pokyčiais.

Viena didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Tez Tour“ praėjusiais metais gavo 113,8 mln. eurų pajamų  – beveik dukart daugiau nei 2021-aisiais, pirmadienį pranešė bendrovė.  „2022 metus baigėme pelningai“, – pranešime sakė „Tez Tour“ direktorius Aleksandras Sukovas. „Tez Tour“ vadovo teigimu, išankstiniai kelionių užsakymai leidžia susikurti tvirtą pagrindą sėkmingiems 2023 metams.  Pernai „Tez Tour“ išskraidino daugiau nei 151 tūkst.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa. „Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.  „Po derinimo, aišku, kad bus tam tikrų korekcijų, matyt, ir iš pačios Finansų ministerijos pusės, ir gali tas projektas, kuris bus teikiamas Seimui, nebūtinai būti 100 proc.

Pretendentų nusipirkti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomą bankrutuojančią Lukšių pieninę gali būti ne vienas, bet jos bankroto procesus stabdo ieškiniai, skelbia „Verslo žinių“ portalas  Lukšių pieninės nemokumo administratorius Gintaras Adomonis sako, be kooperatyvo „Pienas LT“, susidomėjusių įmone yra ir daugiau. Bendrovė „Karpis“, kuriai priklauso 90 proc. „Marijampolės pieno konservų“ akcijų, skundžia neteisminę bankroto procedūrą.

Lietuvos paštas neprivalo grąžinti Kauno statybų bendrovei „Vilungės statybai“ 94,6 tūkst. eurų, kuriuos valstybės valdoma įmonė susigrąžino kaip permoką už neatliktus darbus, nusprendė teismas. „Vilungės statyba“ šią sumą bandė atgauti apskundusi jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau  Lietuvos apeliacinis teismas kovo 23-iąją patvirtino, kad Lietuvos pašto įskaitymas buvo teisėtas.

Prie Gariūnų prasideda žiedinės sankryžos įrengimo darbai – Gariūnų–Paneriškių gatvių sankirtoje iki rugpjūčio pabaigos bus įrengta susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje pagerinanti sankryža. Statybos darbų metu numatyti laikini eismo ribojimai, kita trasa kursuos čia važiuojantis autobusas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu kainos parduotuvėse auga kur kas sparčiau nei jų pajamos. Ypač sunku pragyventi vyresniems žmonėms, gaunantiems pensiją. Gyventojai skaičiuoja, kad visą gyvenimą dirbę dabar turi tenkintis vos 300–400 eurų pensija, iš kurios pragyventi beveik neįmanoma. Todėl kai kurie pensininkai jau prašo, kad „Sodra“ jiems iš naujo perskaičiuotų seniau paskirtą pensiją.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Praeitą savaitę JUDU paskelbė apie naujos e. bilieto sistemos įvedimą. Nors nauji komposterių laikikliai pradėti montuoti dar metų pradžioje, nauji komposteriai pradėti kabinti tik praeitą savaitę. Kai kuriuose autobusuose jau dabar galima pamatyti, kokiais komposteriais jau netrukus teks naudotis vilniečiams.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. Elektrinių paspirtukų vairuotojams, ypač tiems, kurie tik ruošiasi pradėti savo keliones elektriniais paspirtukais, reikia žinoti, kad Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, jiems taikomos tos pačios taisyklės.

Žygius po Lietuvą pamėgę lietuviai pastebi, kad kartais būna sudėtinga rasti nakvynę mažiau lankomuose vietose, o dar sudėtingiau ją rasti už prieinamą kainą. Todėl kai kam kilo mintis suremontuoti apleistus pastatus įvairiose Lietuvos vietose ir juose leisti apsistoti keliautojams už simbolinę kainą, kiekvienas žmogus pats nuspręs, kiek nori sumokėti už nakvynę. Šiuo metu vyksta pirmojo VšĮ „Keliautojų nameliai“ pastato remonto darbai.

Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą. Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu. Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

Daugelis gyventojų jau ruošiasi Velykoms. Jos – už dviejų savaičių, balandžio 9-ąją. Didžioji dalis prekybos centrų jau nurodė, kaip dirbs per Velykas. Jūsų patogumui pateikiame aktualią informaciją apie didžiųjų parduotuvių darbo laiką, kad pasiruošti Velykoms galėtumėte sklandžiai.

 Kauno miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl tvarkos, kaip viena kitai kompensuos ikimokyklinį ugdymą bei kaip rajonas miestui kompensuos išlaidas, patiriamas dėl viešojo transporto, įvažiuojančio į šios savivaldybės teritoriją. Tarybai tvirtinti teikiamos dvi sutartys, pagal kurias savivaldybės numato atitinkamas tvarkas.