Lietuvos verslas

Kovo pradžioje gamybą po pertraukos vėl atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ vis dar veikia sumažintu pajėgumu. Anot įmonės atstovės Indrės Mažeikienės, neišspręsta dalis su žaliavų tiekimu susijusių klausimų, bendrovės veiklą trikdo su Vakarų sankcijomis susijęs finansinių operacijų tikrinimas bankuose bei „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę laikinai sustabdytas žaliavų ir produkcijos vežimas tarp gamyklos ir Klaipėdos uosto.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėluojančiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Kauno apygardos teismas kovo 27-ąją atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kurioje bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

25 tūkst. eurų bauda už skatinimą dalyvauti azartiniuose lošimuose įmonei „Lošimų strateginė grupė“, valdančiai prekės ženklą „Betsafe“, skirta pagrįstai, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį atmetė įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti dėl Lošimų priežiūros tarnybos baudą.  Tarnyba skelbė, jog pernai vasarį bendrovė 10,4 tūkst.

Kauno „Žalgirio“ arenoje ketvirtadienį vyks visuotinis Architektų rūmų narių susirinkimais. Jo darbotvarkėje – naujo Architektų rūmų pirmininko, tarybos, profesinės etikos ir regioninių architektų tarybų, architektų profesinio atestavimo komisijos, apskričių ekspertų rinkimai, apdovanojimų – Lietuvos architektų žiedo – įteikimas.

Seimas ketvirtadienį svarstys Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įteisinančias šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose –  80 proc., o 2040 metais – 100 procentų.

Seimas svarstys Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas.  Parlamentarai ketvirtadienį svarstys pakeitimus, leidžiančius bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.

Seimas apsispręs, ar nuo 2024 metų gegužės Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui pavesti tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Jeigu Seimas pataisą priims, reikės modernizuoti Kibernetinio saugumo informacinį tinklą. Tam Krašto apsaugos ministerijai iš biudžeto papildomai reikėtų skirti po 100 tūkst. eurų kasmet.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi. Tačiau kartu su naujais mokesčių pakeitimais šiuos asmenis siekiama įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Dėl to kas mėnesį jiems reikėtų mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“. Bet kartu jiems būtų suteikta teisė ir į nedarbo išmokas.

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja.  „Mes esame nutraukę laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kas turi šiandien laikinąsias žemės naudojimo sutartis, jie turės jas du metus dar papildomai, jos yra galiojančios.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“ už 2,4 mln. eurų įsigijo Marijampolės pašarų gyvuliams ir šalutinių produktų didmeninės prekybos įmonė „Bioprolit“, BNS patvirtino „Arvi ir ko“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. „Sandoris įvyko, įmonė „Bioprolit“ sumokėjo“, – trečiadienį BNS sakė Gintautas Vaškelis. Portale evarzytynes.lt vasario 17 dieną paskelbta, kad už bendrovę aukcione pasiūlyta 2,404 mln. eurų – 100 tūkst. eurų daugiau nei pradinė kaina.

Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojama Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ iš bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ administratoriaus Aurimo Valaičio reikalauja atlyginti beveik 1,2 mln. eurų žalą, skelbia portalas „15 min“. Anot jo, tokį „Belor“ ieškinį pirmadienį gavo Kauno apygardos teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas. „Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Teismas panaikino beveik 3 tūkst. eurų baudą alaus gamintojui „Kalnapilio-Tauro grupė“, skirtą už netiesiogiai skleidžiamą alkoholio reklamą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir konstatavo, kad baudą alaus gamintojui skyręs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apsiribojo tik hipotetiniu teiginiu, kad reklamuojant nealkoholinį alų kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus.

Lietuvai ketinant prašyti iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, papildomą milijardą eurų skiriant paskoloms pramonės įmonių žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai, saulės energetikos ir kitiems projektams, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas siūlo iš šių lėšų apie 20-30 mln. eurų skirti triukšmo sienelėms su integruotomis saulės baterijomis.  „Būtų gerai pagalvoti apie 20-30 mln.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio misterijos siūlymui paskirti Maisto ir veterinarijos tarnybos kolegiją. Taip siekiama stiprinti tarnybos atsparumą korupcijai ir skaidrinti bei efektyvinti veiklos procesus, pranešė ministerija. Tarnybos kolegiją sudarys šeši nariai – tarnybos direktorius, ministerijos deleguotas atstovas ir keturi Vyriausybės kanceliarijos deleguoti išorės ekspertai.

Vyriausybė trečiadienį įpareigojo valstybės valdomą energetikos įmonę „Epso-G“ kasmet iki 2027-ųjų dividendams skirti 0,5 proc. paskirstytino pelno.  Vienintelė įmonės akcininkė Energetikos ministerija 2023–2027 metais turės kasmet balsuoti už tokius dividendus, jei „Epso-G“ dalyvaus įgyvendinant valstybei svarbius projektus, taip pat jei išmokėjus dividendus grupės įsipareigojimai (išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas) viršys nuosa...

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Lietuva prašys iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo – Finansų ministerija ketvirtadienį apie tai informuos Europos Komisiją (EK). Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su septynių Europos valstybių premjerais kreipėsi į didžiąsias socialinės žiniasklaidos kompanijas dėl dezinformacijos užkardymo. Atvirame kreipimąsi su raginimu stiprinti pastangas kovoje su priešiškų šalių dezinformacijos sklaida Lietuvos ministrė pirmininkė pasirašė su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos premjerais, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Lietuva jau ruošiasi grįžti prie Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės, sako finansų viceministras. Pasak Mindaugo Liutvinsko, šį žingsnį Lietuvai ir visa ES žengs, jeigu jos ekonomikoje neįvyks nieko dramatiška ir netikėta.  „Greičiau taip ir bus, toks dabar yra kelias. Jeigu nieko dramatiško, netikėto neįvyks, manau, Europos Komisija savo siūlymo dėl grįžimo prie fiskalinės drausmės reikalavimų po beveik keturių metų pertraukos nekeis.

Nors skonio ir kokybės prasme rudi ar balti kiaušiniai nesiskiria, pastaruosius kur kas lengviau marginti. Todėl nenuostabu, kad artėjant Velykoms prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse šios rūšies kiaušiniai lietuvių yra tiesiog išgraibstomi. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nuo kovo 28 dienos iš Ukrainos atgabentų balto lukšto kiaušinių, skirtų tobuliems margučiams, „Iki“ parduotuvėse galima įsigyti už labai patrauklią kainą.

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Mėnesio infliacija, kuri, išankstiniais vertinimais, kovą siekia 0,6 proc., grįžo į lygį, buvusį iki Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad balandį mėnesio infliacija gali būti „arti nulio“ arba neigiama, o metinė infliacija jau gegužę arba birželį turėtų pasiekti vienaženklį rodiklį.

Išankstinė metinė – kovą, palyginti su 2022 metų kovu– infliacija Lietuvoje siekia 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės.  Agentūros duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,6 proc.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Lenkijos–Ukrainos pasienį Žešuve, kur dalyvaus susitikime dėl strateginių transporto jungčių Vidurio ir Rytų Europoje plėtros bei paramos Ukrainai, apžiūrės strateginius infrastruktūros objektus netoli sienos su Ukraina.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį susitiks su šalies ūkininkų atstovais aptarti žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus. Bus kalbama apie parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimus, pakrančių apsaugos juostas, laisvos valstybinės žemės panaudojimo ir leidimo laikinai ja naudotis klausimus, pranešė ministerija.

Vidaus vandenų laivams nuo vasario mėnesio panaikinus akcizo lengvatą kurui, brangs kelionės į Neringą, o kai kurie maršrutai gali būti visai panaikinti, rašo portalas „Vakarų ekspresas“. Akcizo lengvata nustojo galioti po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą. Lengvata kurui siekė beveik 0,4 euro.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl valstybės valdomos energetikos įmonės „Epso-G“ įpareigojimo kasmet iki 2027-ųjų dividendams skirti 0,5 proc. paskirstytino pelno.

Rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“. „Litexpo“ atmeta abejones ir aiškina, kad visą pasirengimą renginiui, įskaitant ir viešuosius pirkimus, griežtai kontroliuoja ne tik valstybės institucijos, bet ir NATO.

Artėjant Velykoms lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl tokių kelionių ir apsipirkimų sutaupo po kelis šimtus eurų. O kainų ekspertai pažymi, kad artėjant didžiausiai pavasario šventei Lietuvos pirkėjų srautai į Lenkiją tik didės. Ukmergiškis Mantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad Lenkijoje iki šiol neapsipirkinėjo, tačiau artėjant Velykoms nuvažiavo į Suvalkus.

Jau po trijų mėnesių pirkėjai įprastose vietose parduotuvėse neberas vienkartinių plastikinių maišelių, į kuriuos dabar deda daugelį prekių. Įstatymas numato, kad su kai kuriomis išimtimis nemokamų vienkartinių iš viso neliks. Lietuviški prekybos tinklai kol kas neatskleidžia, kiek įkainos paprastus maišelius ar ką darys, kad savitarnos kasose už juos būtų sumokėta. Tačiau neslepia, kad jie gali turėtų kodus, kurie būtų skanuojami kaip ir kitų prekių.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ Velykų šventėms atstatys visus reisus, dabar sustabdytus dėl geležinkelio elektrifikavimo darbų. Reisai bus atkurti balandžio 6-11 dienomis, skelbia bendrovė.  Nurodoma, jog traukiniai maršrutais Vilnius–Šiauliai–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Radviliškis–Klaipėda kursuos kasdien, įprastai.

Buvusiems teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko kūrybiniams darbuotojams nuo balandžio didėja kompensacinės išmokos, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

Dalis minimalių ir maksimalių socialinio draudimo išmokų dydžių yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Priklausomai nuo jo, įmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Su kovu baigiasi pirmasis šių metų ketvirtis. O nuo balandžio prasidėjus antrajam metų ketvirčiui perskaičiuojami kai kurių išmokų dydžiai, kadangi VDU, pagal kurį jos skaičiuojamas, didėja nuo 1787,10 euro iki 1887,80 euro.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Švedijoje įsikūrusi tyrimų bendrovės „SB Insight“ paskelbė tarptautinį tvariausių prekės ženklų tyrimą. Apklaustų žmonių vertinimu, tvariausias Lietuvos gėrimų gamintojas – „Švyturys-Utenos alus“. Bendrovės teigimu, šis įvertinimas – ne atsitiktinis, mat ji senokai įgyvendina ilgametę tvarumo strategiją, o jos darykla Utenoje pagal tvarumo rodiklius išsiskiria ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje „Carlsberg“ grupėje, jungiančioje 75 daryklas 33 valstybėse.

Prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl individualios veiklos apmokestinimo per kelerius pastaruosius metus pasikeitė, pripažįsta jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai lėmė nauja mokesčių aplinka ir geopolitinė situacija.  Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

Opozicijai priklausantys „darbiečiai“ žada remti Vyriausybės siūlomą laikiną bankų solidarumo mokestį, bet siūlo įstatyme konkrečiai nenumatyti, kam būtų naudojamos iš jo gautos lėšos. „Jeigu bankų apmokestinimas eis, tai mes jį palaikome“, – antradienį frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Gapšys.  „Vienintelis dalykas, ko norėtume, kad nebūtų labai aiškiai įstatyme įkaltos nuostatos dėl paskirstymo tų lėšų.

Neramumai bankų sektoriuje neišmušė iš vėžių centrinių bankų – bazinės palūkanos JAV ir euro zonoje toliau didinamos. Po pastarojo didinimo ciklo jos priartėjo prie 5 proc. ribos JAV ir pasiekė 3 proc. Europoje. Centriniai bankai kol kas neišsižada savo tikslo pažaboti infliaciją, o šalutinių pasekmių kol kas nelinkę sureikšminti. Tuo metu investuotojai atidžiau seka sektorius, kurie gali tapti „atsitiktinėmis“ griežtos pinigų politikos aukomis.

Jungtinių Tautų (JT) komitetas, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo.

Technologijų bendrovė „Wolt“ šiandien pradeda veiklą Marijampolėje. Tai septintasis šalies miestas, kuriame mobiliosios aplikacijos vartotojams bus pasiūlyta užsisakyti maisto ir prekių iš 13 restoranų ir 14 parduotuvių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsižvelgiant į augančią paklausą, bendrovė planuoja šiemet plėtrą ir kituose šalies miestuose. Nuo šiandien, kovo 28 d., užsisakyti prekes galima į Mokolių, Draugystės ir Pabaigių rajonus Marijampolėje.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departamento direktorę Jurgitą Šaučiūnienę, pranešė LB.  J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas, konservatorius Justas Džiugelis kreipėsi į Vyriausybė dėl supaprastintos auklių iš kitų šalių atvykimo tvarkos. Pasak J. Džiugelio, supaprastinta tvarka būtų įmanoma priėmus „Au pair“ programą. Pagal ją atvykusios auklės prižiūrėtų vaikus priimančioje šeimoje, pagal atskirus susitarimus galėtų padėti atlikti namų ruošą, už tai gautų apgyvendinimą, kišenpinigius ir turėtų lankyti vietinės kalbos kursus.