Lietuvos verslas

Daugeliui šeimų vaikų atostogos reiškia visos šeimos atostogas, nes vaikai gali išvykti į kelionę nepraleisdami pamokų. Vis tik dėl šios priežasties kelionės mokyklinių atostogų metu yra išperkamos labai greitai, o dėl išaugusios paklausos kainuoja net keliais šimtais eurų daugiau. Kelionių organizatoriai papasakojo, kokiais laikotarpiais lietuviai keliauja dvigubai daugiau, kiek laiko prieš bilietai jau būna išpirkti ir nuo ko priklauso kainos.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per praėjusius metus gavo 2,1 mln. eurų grynojo pelno – 19,3 proc. mažiau nei 2021 metais. Įmonės vadovaujantysis partneris Kazimieras Tonkūnas sakė, kad pasaulyje 2022 metais kritusi technologinių bendrovių vertė bei išaugę kapitalo kaštai turėjo neigiamos įtakos ir „INVL Technology“ valdomam turtui. „Kita vertus, pozityviai nuteikia valdomų įmonių veiklos perspektyvos.

Artėjančios Velykos tuština gyventojų kišenes. Žmonės skaičiuoja, kad velykiniam stalui gali tekti išleisti ir kelis šimtus eurų. Dažnas pigesnių maisto prekių ieško Lenkijoje. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad gyvena prie pat Lenkijos sienos. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų, todėl su šeima dažniau apsiperkame Lenkijoje nei Lietuvoje. Velykų stalo pirkinius taip pat įsigijome lenkiškose parduotuvėse. Iš viso išleidome apie 130 eurų.

Seimas spręs, ar įpareigoti prekybos tinklus nuo kitų metų pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius juos sunaikinti.    Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 62  Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 17 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys gavęs Vyriausybės išvadą.   „Išreikštume rūpestį skurstančiais žmonėmis. Eilės prie „Maisto banko“ didėja.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“, pernai uždirbusi 16,4 mln. eurų grynojo pelno, dividendams siūlo skirti 6,6 mln. eurų arba 5 centus vienai akcijai. Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 28 dieną. Iš viso jie turės nuspręsti dėl 24,6 mln. eurų paskirstytino pelno, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Įmonės valdyba siūlo 819,5 tūkst. eurų pervesti į privalomąjį rezervą, o likusius 17,2 mln.

Savivaldybės ir jų įstaigos, mokyklos galėjo įsigyti sankcionuoto medienos kuro iš Rusijos ir Baltarusijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Jos duomenimis, Šalčininkuose veikianti medienos granules iš Kazachstano importuojanti įmonė „Andeta“ nuo praėjusių metų rugsėjo laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Seimas priėmė svarstyti siūlymą išplėsti lauko kavinių plotą, kartu išplečiant ir alkoholio prekybą bei leisti parduoti stipriuosius gėrimus rugsėjo 1-ąją, jeigu ji sutampa su laisvadieniu.   Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 14, o susilaikė 15. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 13 dieną. Seimas nesutiko, kad dėl pataisų savo išvadą pateiktų Vyriausybė.

Lietuvoje padalinį Europai įregistravo Jungtinės Karalystės investicijų startuolis „Wombat“. Startuolio įkūrėjas Kane'as Lintonas Harrisonas prašymą įregistruoti bendrovę „Wombat Invest Europe“ pateikė balandžio 4-ąją, rodo Registrų centro duomenys. 2019 metais Londone įkurtas ir į pradedančius investuotojus orientuotas „Wombat“ siūlo investuoti į Europos ir JAV biržose kotiruojamų įmonių akcijas, perkant nedideles jų dalis.

Pasitelkiant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo mechanizmus, į Lietuvą pateko tūkstančiai tonų medienos, kurios kilmė – mažų mažiausiai abejotina. Paraku ir krauju iš tolo dvelkiančia mediena nesibodėjo prekiauti nei apsukrūs verslai, nei socialinių tinklų žvaigždės.   „Siena“ su partneriais išaiškino ilgą sąrašą įmonių, į Europos Sąjungą gabenančių medieną ir jos gaminius iš dviejų valstybių, iki sankcijų nepasižymėjusių medienos eksportu į ES – Kirgizijos ir Kazachstano.

Liepkalnyje prasideda paruošiamieji naujojo autobusų parko darbai. Į šį parką turėtų įsikelti viso Verkių autobuso parko autobusai, personalas ir visa technika. 9 ha teritorija Vilniuje, kurioje dabar įsikūręs Verkių autobusų parkas, artimiausiais metais taps didžiausia pokyčių erdve visame mieste.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („built to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kvadratinių metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas iškils šalia magistralės A1 prie Elektrėnų, projekto vertė – daugiau kaip 60 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Ketvirtadienį Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone, adresu Stanevičiaus g. 3, prekybos tinklas „Iki“, bendradarbiaudamas su startuoliu „Pixevia“, atidarė dar vieną kiosko tipo autonominę „IKI Express 24/7“ parduotuvę. Tai jau ketvirtoji autonominė „Iki“ parduotuvė Vilniaus mieste, kuri veiks visą parą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant antros pakopos pensijų fonduose kaupiantiems žmonėms iš karto atsiimti iki 10,8 tūkst. eurų, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pritarus šiam siūlymui juo, tikėtina, pasinaudos didesnė gyventojų dalis.  „Šioje vietoje tam tikrų diskusijų reikia. Tokie galbūt nedideli, bet tiksliniai palengvinimai, tikrai reikėtų įsivertinti, ar jie neįtakos kažkokių didesnių pokyčių.

Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų rugpjūčio – ji siekė 89 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 23 proc.

Ketvirtadienį sutriko ESO veikla.  Skelbiama, kad šiuo metu klientai negali prisijungti prie savitarnos.  Apie tai naujienų portalą tv3.lt informavo prie sistemos bandę prisijungti klientai.  Žinią apie sutrikimus patvirtina ir ESO atstovai. ESO klientų atsiprašo ir ragina prisijungti prie savitarnos svetainės apie 12 val. dienos, trikdžiai šiuo metu šalinami.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo teigiama, gyventojai fonduose buvo sukaupę daugiau lėšų nei praėjusių metų pabaigoje, pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 384,5 mln. eurų – 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 23,9 mlrd. eurų arba 35,8 proc. BVP, išlaidos – 24,3 mlrd. eurų – 36,4 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 17,3 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 14,5 mlrd. eurų, arba 60,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Finansų ministerijai kovą pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Seimui ketvirtadienį ketinant svarstyti su alkoholio prekyba susijusius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, jų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas sako, kad pataisos alkoholio vartojimo „nei padidins, nei sumažins“.  Tuo metu opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga siūlomus pakeitimus vadina kosmetiniais ir mano, kad jais siekiama sukurti spragas alkoholio reklamos draudimo švelninimui.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti svarstyti siūlymą išplėsti lauko kavinių plotą, kartu išplečiant ir alkoholio prekybą bei jo reklamą.  Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais liberalas Andrius Bagdonas siūlo leisti lauko kavinėse aptarnauti pirkėjus ne didesniu kaip 80 metrų atstumu nuo kavinės pastato. Dabar atstumas ribojamas iki 40 metrų. A. Bagdono teigimu, šie pakeitimai nedarytų įtakos alkoholio vartojimui, o atstumas, anot jo, labiausiai aktualus pajūrio kavinėms.

Panevėžietė pasakoja netikėtai sulaukusi 18 tūkst. eurų sąskaitos už elektrą. Tuo metu energijos skirstymo operatorius (ESO) sako, kad įsivėlė klaida, kuri jau ištaisyta. Be to, ekspertai sako, kad išmanieji skaitikliai padėtų išvengti tokių žmogiškųjų klaidų. Panevėžio gyventoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad didesnė nei 18 tūkst. eurų sąskaita kaip reikiant nustebino.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“, praėjusiais metais patyrusi 5,314 mln. eurų audituotų nuostolių, šiemet siūlo nemokėti dividendų. Tokį siūlymą įmonės valdyba teiks akcininkams balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Pieno žvaigždės“.  Pernai įmonė taip pat nemokėjo dividendų, o užpernai jų išmokėta 6,3 mln. eurų, arba 14 centų akcijai.  Visas paskirstytinas įmonės pelnas šiemet siekia 473,8 tūkst.

Bankai įspėja gyventojus, kad Velykų laikotarpiu dalies pervedimų įvykdyti nepavyks. Dėl šios priežasties įvardijama, kaip šventiniu laikotarpiu bus vykdomos su banku susijusios paslaugos. Be to, patariama svarbius mokėjimus įvykdyti iš anksto, kad vėliau netektų nusivilti. „Luminor“ bankas informuoja, kad daugelyje Europos šalių Didysis penktadienis, balandžio 7 d., yra nedarbo diena, todėl neveiks Europos bankų asociacijos sistema ir nebus vykdomi pervedimai į kitus bankus.

Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai siūlo leisti nepriklausomiems tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti elektros kainą vartotojams.   Elektros energetikos įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad ji būtų naudinga ir nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis.

Koncerno SBA valdoma tekstilės gamybos grupė „Utenos trikotažas“, praėjusiais metais patyrusi 1,9 mln. eurų nuostolių, dividendų siūlo nemokėti. Dėl to akcininkai spręs balandžio 27 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė įmonė.  Pernai, palyginti su 2021 metais, grupės įmonių veiklos nuostolis buvo 38 proc. mažesnis – užpernai jis siekė 3,1 mln. eurų. Konsoliduotos pajamos per praėjusius metus augo 14,5 proc., iki 34,5 mln. eurų (2021 metais – 30,4 mln.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“, pernai uždirbusi 104,4 mln. eurų grynojo pelno, vienintelei akcininkei „Vilniaus prekyba“ išmokės 70 mln. eurų dividendų. Anot įmonės pranešimo, akcininkė patvirtino 2022 metų finansines ataskaitas bei pelno paskirstymo projektą.  „Maxima grupė“ pernai gavo 5,154 mlrd. eurų pajamų – 14,9 proc.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas liberalas Viktoras Pranckietis sako, kad Lietuvai ketinant uždrausti kailinių žvėrelių fermas, verslininkams reikėtų išmokėti daugiau nei 200 mln. eurų kompensacijų. Tuo metu Vyriausybė tam siūlo tik 1 mln. eurų.  Jo teigimu, žvėrelių fermų uždarymas Danijoje valstybei kainavo apie 2,3 mlrd. eurų – tiek kompensacijų buvo išmokėti verslui. Todėl Lietuvoje, kur šis verslas yra 10 kartų mažesnis, jų suma galėtų būti apie 230 mln. eurų.

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą. „Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako nematantis didelio bandymų įvairiais būdais apeiti Vakarų sankcijas augimo, tačiau jie jau yra kasdienybė, nors situacija, anot jo, ir valdoma.

Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, o oponentams teigiant, kad tai pablogins šalies investicinę aplinką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad investuotojus labiau domina šalies saugumas, o ne mokesčių sistema.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia nuo liepos galėtų būti visuomeninė elektros kaina. Renato Pociaus teigimu, dabar rinkoje yra didelis neapibrėžtumas, kainos svyruoja.  „Prognozuoti, kokios tos visuomeninio elektros tiekimo kainos galėtų būti nuo liepos 1 dienos, pakankamai sudėtinga dabar“, – trečiadienį Seimo „valstiečiams“ sakė VERT vadovas.  „Matome didžiulį neapibrėžtumą rinkoje.

„Swedbank“ siunčia žinią gyventojams, kad klientai gali susidurti su tam tikrais techniniais nesklandumais. Kaip skelbia banko atstovai, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 6 d.) planuojama vykdyti IT sistemų atnaujinimą. „Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

Seimo narių grupei siūlant įteisinti galimybę auklėms prižiūrėti vaikus „šeimos darželiuose“ ir tėvams iš dalies kompensuoti išlaidas, Vyriausybė trečiadienį tam iš esmės pritarė, tačiau siūlo projektą tobulinti.  Vyriausybė siūlo, kad išmoka būtų skiriama tik tuo atveju, jei vaiko tėvai dirba, vaikas nelanko jokio darželio, taip pat jei tėvai su aukle pasirašo sutartį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.   Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.

Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ vasarį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje – penkiems darbuotojams išmokėta po 51,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Koncerno „Achemos grupė“ elektros gamintoja „Renerga-1“ šešiems darbuotojams mokėjo po 37,7 tūkst. eurų, Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine Lithuania“, kurioje dirba devyni darbuotojai, – po 37,4 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui atsisakyti ribojimų įmonėms ar organizacijoms vadintis raidžių ir skaitmenų deriniais, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai. Tačiau ministrų kabinetas siūlo projektą tobulinti. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, lietuvių kalba sudaryti įmonių pavadinimai yra sunkiau suprantami užsienyje, o tai riboja verslo plėtrą, konkurencingumą, įėjimą į naujas rinkas.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ vadovui pareiškus, kad teismui nepatvirtinus jos restruktūrizavimo plano įmonei gresia įmonės bankrotas, jos nemokumo administratorius Aurimas Valaitis sako, kad esama ir daugiau išeičių.

Gamta kasmet verslui siunčia vis daugiau įspėjamųjų signalų – dėl klimato kaitos padarinių kyla vis naujų iššūkių. Akivaizdu, jei verslas savo strategijoje neatsižvelgia į tvarumą, valdyti riziką jam gali tapti ypač sudėtinga. Kartu tai gali rodyti ir praleistas progas augti. Istorinė sausra Europoje pernai turėjo įtakos ne tik laivybai, kai net didžiosiomis žemyno upėmis nebegalėjo plaukti pilni laivai. Kroviniams nejudant ir stringant tiekimo grandinėms, didėjo verslo išlaidos.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Lietuva tęsia derybas su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kaip žinoma, švedai buvo neįsitikinę, kad jie turi tuos „viršpelnius“, jeigu tokie susidarys, mokėti. Komisija labai aiškiai pasakė, kad būtent Švedija yra ta šalis, kuri turi su Lietuva sudaryti sutartį.

Atmetęs Lietuvos prašymą paremti krizėje atsidūrusį šalies pieno sektorių Briuselis situaciją jau pradeda vertinti kitaip, sako žemės ūkio viceministras. Paulius Astrauskas tikisi, kad Lietuvai pakaks argumentų įrodyti, kad šalies pieno ūkiams reikalinga didesnė Europos Sąjungos (ES) parama.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Velykų proga Vilniaus oro uoste sukonstruotas margutis iš draudžiamų į lėktuvą rankiniame bagaže pasiimti daiktų. Šią apie pusantro metro aukščio instaliaciją sudaro daugiau kaip 1 tūkst. peilių, žirklių, žiebtuvėlių, skutimosi peiliukų ir kitų pavojų skrydžio metu keliančių daiktų, pranešė Lietuvos oro uostai.

Lietuvai paskelbus 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad jūriniai vėjo parkai yra atsiperkantys bei savo efektyvumu lenkia statomus sausumoje.  „(Jūrinio – BNS) vėjo efektyvumas yra žymiai aukštesnis negu sausumos.

Skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas. Tarnybos specialistai atsitiktine tvarka atrinko 23 savivaldybes ir išanalizavo jų teisės aktus, reglamentuojančius tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų kompensavimo tvarką.

Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, netikėtai su balandžio pradžia vėl dvelktelėjo šaltukas, daug ką privertęs iš naujo padidinti prieš porą savaičių, saulei drąsiau pašvietus, sumažintą patalpų šildymą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas prieš priimdamas sprendimus dėl akcizo lengvatų naikinimo žemdirbiams skirtam dyzelinui ir krosnių kurui kreipsis į Europos Komisiją siekdamas išsiaiškinti, kokiu keliu eis Europos Sąjunga (ES).  „Ar iš viso bus ES naikinama ta lengvata? Jeigu ES lygiu nebus naikinimų, o mes čia naikinsime, turėdami mažiausias išmokas, ar tai bus teisinga mūsų žemdirbių atžvilgiu?“ – trečiadienį komiteto posėdyje kalbėjo jo vadovas liberalas Viktoras Pranckietis.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Komfovent“ Kaišiadorių rajone planuoja investuoti 25 mln. eurų ir sukurti 302 naujas darbo vietas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrove pasirašė sutartį, kuria šiam projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma pranešime. „Svarbu, kad pasinaudojus žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams įgyvendinami projektai, kurie koncentruojasi ne tik aplink Vilnių, bet ir suteikia postūmį įvairioms Lietuvos apskritims.