Komentarai ir analizė

„Air Lituanica“ nėra vienintelės nuostolingos avialinijos pasaulyje. Dėl daugybės priežasčių per visą istoriją visų pasaulio avialinijų bendras uždirbtas pelnas yra neigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad geriausias ir vienintelis būdas Vilnių ir Lietuvą sujungti su pasauliu yra nuolatinės subsidijos iš savivaldybės ar valstybės biudžeto. Juolab, kad tokia subsidijavimo strategija Europos Sąjungoje yra... neleistina. Tačiau išeitis su laiminga pabaiga gali būti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą šiemet priskyrė prie išsivysčiusiųjų ekonomikų. Nors Lietuvoje ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai, realybė tokia, kad TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva. Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas.

 Mažiausios lyginant su kitomis amžiaus grupėmis pajamos, noras, o kartais ir būtinybė pasirūpinti savarankišką gyvenimą pradedančiomis atžalomis, rūpestis dėl artėjančios pensijos, kasdienių poreikių tenkinimo – tai tik keletas finansinį spaudimą vyresnėms Lietuvos kartoms keliančių veiksnių. Neseniai „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė skirtingų Lietuvos gyventojų kartų tikslus ir baimes.

 Kaip ir žadėjau, rašau nedidelį komentarą po savo kelionių per Lietuvą ir susitikimų su (gal) būsimaisiais aktoriais, kurie jau birželio 19, 20 dienomis bandys savo laimę stodami į V.Bareikio ir A.Latėno renkamą aktorių kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mano mintis buvo apkeliauti kelis Lietuvos miestus ir susitikti su to miesto jaunaisiais teatro žmonėmis. Atsakyti į jiems rūpimus klausimus bei pačiam iš arčiau susipažinti su ateities teatro jaunimu.

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime šiokią tokią problemėlę ir metas susigriebti.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus.

 Atgimsta idėja nemokamai maitinti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinius. Įstatymo projekte siūloma nuo kitų metų šių vaikučių maitinimui skirti nuo pusės iki beveik 3 eurų pusryčiams, pavakariams, pietums bei maitinimui dieninėse vasaros stovyklose. Dabar nemokamas maitinimas skiriamas mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Skaičiuojama, kad nemokamas visų pradinukų maitinimas kasmet kainuos kone 32 milijonus eurų.

 Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turime daugiau negu, pavyzdžiui, mūsų tėvai prieš tris dešimtmečius. Galime pasiimti paskolą, nusipirkti būstą, jame gyventi ir pamažu paskolą grąžinti.

Kylant vis daugiau aistrų dėl naujojo Darbo kodekso projekto, pradėjau girdėti naują kūrėjų ir valdininkų argumentą - pasakojama, kad naująjį dokumentą bet kas gali pasiskaityt, nes jis skelbiamas viešai. Aš jį radau ir nagrinėju. Nes žinojau, kokiuose labirintuose ieškoti naujojo kodekso. Tačiau ar tikrai tai gali padaryti kiekvienas mirtingasis? Tai vienas paprastas klausimas. Antras - o kiek žmonių, radę „viešai skelbiamą“ kodeksą, jį supras? Nes aš matau daug labai protingų sąvokų.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų pradžioje jos sumažėjo beveik dešimtadaliu.

 Žmogus gyvenime patiria daug iššūkių ir grėsmių. Užtat jį saugo kariuomenė, policija, Lietuvos bankas (LB), Valstybės saugumo departamentas (VSD), uolūs Seimo nariai ir dar didelis kiekis rūpintojėlių su įvairiais antpečiais.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

 Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų prekių privalomuosius ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus.

Pavasaris yra tradiciškai tas metas, kai visi nori atsikratyti susikaupusių per žiemą atliekų, sutvarkyti savo kiemą, namus, aplinką. O atliekų yra įvairių. Tie, kas bent kartą lankėsi ligoninėse, o ir tie, kuriems rūpi mūsų saugi aplinka, tikriausiai yra pagalvoję, kurgi dedamos gydymo procese susidariusios atliekos, ar jos teisingai tvarkomos. Apie tai kalbama ir rašoma nedaug, visų pirma, matyt, todėl, kad tai labai specifinė ir gana siaura sritis, rūpinti tik medicinos darbuotojams.

Socialdemokratai kruopščiai įgyvendina pernai kovo 29-ąją, per Lietuvos narystės NATO dešimtmetį, pasirašytą 7 Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl 2014–2020 m. užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Analogiškų tarppartinių susitarimų būta ir anksčiau. Tačiau 2014-2020 metų susitarimas – išskirtinis. Ir ne tik dėl to, kad jis buvo parengtas ir pasirašytas Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ir galimos jos grėsmės Lietuvai akivaizdoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) iniciatyva viešai skelbti grėsmes nacionaliniam saugumui sveikintina. Visuomenė turi teisę žinoti kokios grėsmės šaliai ir jiems patiems kyla dėl kitų valstybių priešiškos veiklos. Tai sutelkia ir padeda apsisaugoti, nes tik turėdamas informaciją apie grėsmes gali imtis asmeninių veiksmų joms išvengti. Tačiau šiandien reikia kalbėti ne vien apie tai kas tose ataskaitose yra gerai, bet ir apie tas vietas, kurios kelia klausimų ir diskusijų.

ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius apie TS-LKD pirmininko rinkimus: prireiks antro turo.

 Po Norvegijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pasirodžiusių reportažų ir straipsnių, esą Lietuva kaltina norvegus kraujomaiša, nuo komentarų nesusilaikė Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis ir Seimo narė Aurelija Stancikienė. Abu politikai vieningai teigia, kad valstybinės Norvegijos televizijos NRK eteryje pasirodęs reportažas tėra Norvegijos žurnalistų bandymas nukreipti dėmesį nuo aktualios problemos - emigrantų vaikų paėmimo ir negrąžinimo į jų gimtąją šalį.

 Nuo šiol valstybei priklausančių įmonių valdybos bus sudaromos kitaip. Bent trečdalį didžiųjų įmonių valdybų turės sudaryti ne valstybės tarnautojai, o išoriniai fiziniai asmenys. Dar didesni yra naujojo Vilniaus mero siekiai – kad du trečdaliai valdybos narių savivaldybės įmonėse būtų nepriklausomi. Nepriklausomi išoriniai valdybos nariai turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, profesionalumą ir kontrolę. Kaip rodo tyrimai, tokių mišrių valdybų darbas žymiai efektyvesnis.

Didelė neįgaliųjų socialinė atskirtis ir patiriama skurdo rizika Lietuvoje – rimta socialinė problema. Europos Sąjungos Statistikos tarnybos duomenimis, mūsų valstybėje neįgaliųjų socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 metais buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.

Ką tik atšventėme gražiausią gamtos atbudimo šventę – Šv. Velykas, priminusias visiems atsinaujinimo prasmę gamtai ir žmogui. Be abejo, visiems norėtųsi, kad tokia pakili nuotaika vyrautų aplink nuolat, kad jos nedrumstų akivaizdžios negerovės. Labai to norėčiau ir aš, bet privalau atkreipti dėmesį į visiems labai aktualų ir neišspręstą dalyką – atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice” aikštelėje, esančioje Gariūnų g. 71, netvarką.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis nemažai kalbama, ar ne per liberali mūsų socialdemokratų Vyriausybė, ant derybų stalo išdrįsusi padėti lankstesnių darbo santykių modelio projektą. Tikriausiai daug iečių dar bus sulaužyta diskutuojant, kam palankios ir kam žalingos Darbo kodekso pataisos. Tačiau bent jau Europoje šiuo klausimu – vis mažiau abejonių.

Grąžinti šauktinių kariuomenę – labai nepopuliarus žingsnis šalies vadovybei, kurio tikrai nebūtų reikėję žengti, jei visuomenė būtų pakankamai pilietiška ir patriotiška. Diskutuoti tikrai yra ką – apie šauktinių indėlį į kariuomenės pajėgumą bei alternatyvas jaunuoliams, kurie mokosi, dirba ar turi kitų įsipareigojimų, kuriuos tinkamai įvykdyti devynių mėnesių nepertraukiama tarnyba gali sutrukdyti. Krašto apsaugos savanorių pajėgos beveik neturi norinčiųjų priėmimo apribojimų.

„Būti oficialiai pripažintu lobistu – ne prievolė, o privalumas. Naujuoju įstatymu lobistais būtų laikomi ne tik registruoti lobistai, bet ir realiai vykdantys lobistinę veiklą. Be to, būtų aiškiai deklaruojama, kokiems valstybėms politikams, pareigūnams ar tarnautojams siekiama padaryti įtaką bei dėl kokių įstatymų pakeitimų.

 Azerbaidžano valstybinė naujienų agentūra AZERTADŽ įsigudrino pranešti apie Lietuvos parlamento neva priimtą kreipimasį, kurio nebuvo. Pastaraisiais metais Lietuvos politikų žodžius šios šalies propagandos mašina iškraipo reguliariai ir naudoja savo informaciniams tikslams. Seimas nieko neskelbė Kas yra propagandiniai karai dabar jau žino turbūt visi, kas domisi. Daugeliui ši sąvoka asocijuojasi su Rusija, na dar su Ukraina ir NATO.

Balandžio pirmoji praėjo, tačiau metuose yra dar 364 dienos, kai mus pasiekia „nekaltas melas“, apie kurį dažnai nežino nei informacijos gavėjas, nei, deja, siuntėjas. Tai – neatsargiai naudojama ir neteisingai interpretuojama statistika, galinti ne tik klaidinti visuomenę, bet ir kartais vesti prie žalingos ekonominės politikos. Štai – keli pavyzdžiai. Vienas iš dažniausiai naudojamų ir klaidingai interpretuojamų statistinių matų yra vidurkis.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prieš kelias savaites patvirtino taisykles, kuriomis vadovaudamasi tikrins energetikos sektoriuje veikiančių įmonių atliekamus kuro pirkimus. Iki šiol VPT neturėjo teisės taikyti jokių atsakomybės priemonių pažeidimą įvykdžiusiai įmonei. Tik šių metų pradžioje įsigaliojo Energetikos išteklių rinkos įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę VPT atlikti energetikos įmonių vykdymų kuro pirkimų kontrolę.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.

Besibaigiant kasmetinei akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“ džiaugiuosi mokslininkų, psichologų, moksleivių, tėvų, žiniasklaidos ir žymių žmonių neabejingumu bei drąsa kalbėti patyčių ir jų žalos tema. Tikėjausi, kad reaguodamas į šios savaitės pradžioje paskelbtus duomenis, kad patyčių mokyklose ėmė daugėti, šią savaitę apie konkrečius veiksmus, kaip spręsti šią problemą mokyklose pagaliau prabils ir Švietimo ministras. Klydau.

Pastaruoju metu tenka nemažai girdėti ir diskutuoti apie neapibrėžtumą. Kai pokyčiai, naujovės, informacija užgriūna mus vienu metu, ir mus supanti aplinka atrodo besanti tiesiog prisodrinta technologinio, geopolitinio, ekonominio neapibrėžtumo. Įnirtingai stengiamės savo organizacijose tai suvaldyti bandydami toliau drąsiai prognozuoti ir brėžti organizacijos ateities kelius.

 Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi pasaulyje po Australijos ir Airijos, priėmusi sprendimą įvesti standartizuotas tabako pakuotes. Praėjusią savaitę, kovo 16 d., Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai priėmė galutinį nutarimą, kad jau nuo 2016 m. gegužės mėnesio Didžiojoje Britanijoje visas tabako gaminių pakuotes bus privaloma žymėti vienodai.

 Euro zonoje prognozuojamas gamintojų nuotaikų gerėjimas. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad euro zonos gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas pagerės nuo 51 vasarį iki 51,5 kovą. Efektas – ir BVP augimui Minėtas gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas (PMI) bus skelbiamas antradienį.

Man greičiausiai tik atrodo, kad visą tai jau teko matyti ir išgyventi. 2009 m. Artėjantis draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose įsigaliojimas. Sutelktos socialdemokratų pajėgos ir draudimas perkeliamas į 2012 m. 2011 m. Artėjantis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Greiti, gerai koordinuoti, brangiai apmokami veiksmai, kad būtų spėta pakeisti įstatymą iki jam įsigaliojant. Argumentai geležiniai, net geopolitiniai. Draudimas atšaukiamas negrįžtamai.

 Rusijos agresija prieš Ukrainą ir pagaliau ūmai pabudęs supratimas, kad saugumas ir laisvė yra trapūs bei kartais brangūs dalykai, verčia ieškoti sprendimų. Lietuva slaptų ginklų turi. Vieni sprendimai gali būti banalūs ir brangūs, kiti netikėti ir jau beveik nieko nekainuojantys. NATO partnerių aktyvėjimas, seniai sau ir kitiems pasižadėtų bendrojo vidaus produkto procentų gynybai asignavimas – banalioji dalis. Reikia išnaudoti ilgamečius įdirbius.

Neapibrėžtumas eksporto rinkose šiuo metu daro didelę įtaką įmonių plėtros sprendimams. Geopolitinis veiksnys tiek praėjusiais metais, tiek, prognozuojama, ir šiais metais išliks pagrindinis lūkesčių formuotojas. Tikėtina, kad įmonių plėtra išliks paremta organiniu augimu, o didesnius investicinius projektus išvysime tik tuomet, kai bus itin tvirtas jų komercinės sėkmės pagrindimas.

 Tiek daug žmonių šių metų Kovo 11-ąją Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose nematėme nuo Sąjūdžio laikų. Ir svarbiausia – šventėje dalyvavo labai daug jaunų žmonių. Daugelis jų gimė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Tai yra labai geras ženklas.

 Sveikindamas su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris Lietuvą trečiadienį pavadino sėkmės pavyzdžiu visoms Europos Sąjungos Rytų kaimynėms.

Garliavos įvykiams greit – treji metai, ir tik atkakliausieji kreidutėmis prie prezidentūros reikalauja „Tiesos“. Stiprų moralinį užtaisą turėjęs pakilusių žmonių pasiryžimas siekti teisybės dužo į vieną kertinių valstybės dalykų. Lietuva – teisinė valstybė. Lietuvos teisėsauga nirtulingai kibo į atlapus nieko apie teisę nenutuokiantiems Klonio gatvės gynėjams.

Įpėdiniai dažnai netinkamai suvokia, kas gali būti paveldima. Tarkime, mano, kad turtinė teisė (pvz., nuomininko teisė) nėra turtas, kad paveldės tik turtą, bet ne palikėjo skolas, ar neįvertina, kad turto gali atsirasti ateityje (pvz., jei mirusysis buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę), ir pan. Tai neretai nulemia nepageidaujamas pasekmes. Pvz.

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

 Turiu keletą britų draugų, bet nė vienas jų nesiveržia į Lietuvą. Prireikus saulės važiuoja į Egiptą ar Ispaniją, krepšinio nemėgsta, alaus turi savo. Išsiilgę egzotikos renkasi Tolimąją Aziją arba Lotynų Ameriką. Net tai, kad Lietuva yra Europos geografinis centras, niekam nerūpi. Tad ką jiems pasiūlyti? Tiesą sakant, porą bičiulių galiausiai prikalbėjau mano gimtąjį kraštą aplankyti.

Isterija dėl Norvegijoje iš lietuvių šeimos paimto vaiko jau kiek aprimo. Tai yra jau visai neblogai, žinant lietuvių nenumaldomą pomėgį rengti raganų medžioklę ten, kur burtais iš tolo nė nekvepia: violetinė psichozė „ko nori mergaitė“, baisieji chemtrailai ir pasaulio gelbėtojai su acto garinimu, su protu susipykusių supermamų kliedesiai dėl skiepų ar kova su pimpačkiukais blogio pakalikais, kurie supertėvams kelia gašlias asociacijas.

Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aklai pasikliauti nevertėtų. Sudarant verslo sandorius ir aprašant sąlygas, kada sandorio šalis gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, gan įprasta, kad į sutarties tekstą šalys perkelia Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojančią nenugalimos jėgos aplinkybę.

Vis dar pasitaiko situacijų, kai įpėdiniai mano, jog tam, kad paveldėtų mirusiojo turtą, pakanka vien būti sutuoktiniu, vaiku ar „turėti testamentą“ ir noro paveldėti. Tokio manymo galima pasekmė – mirusiojo turtas jums nepereis arba pereis kitiems įpėdiniams.

Rūta Vainienė Dar dvi savaites gyvensim rinkimų temomis. Pirmasis turas sako – liberalai ant bangos. Negali su tuo nesutikti. Štai Liberalų sąjūdis padvigubino savo atstovų skaičių savivaldybėse. Vilniuje antrajame ture kausis ne koks oficialiai kairysis su dešiniuoju, o du liberalai. Kad nesiveltume į diskusiją apie pavadinimus, pakalbėkime apie turinį.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą? Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė.

Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), – rinkėjų skaičius išaugo nuo 6,42 proc. praėjusiuose rinkimuose iki maždaug 15 proc.