Komentarai ir analizė

Šiandien prasideda keturias dienas truksiantis pasaulio ekonomikos GALA įvykis – Davoso ekonomikos forumas. Šis renginys organizuojamas nuo 1971 metų, jis skirtas, bendradarbiaujant verslo ir vadžios atstovams, iškelti ir aptarti svarbiausius pasaulio ekonomikos ateitį lemiančius įvykius. Tai – itin prestižinis renginys, į kurį kviečiami kruopščiai atrinkti asmenys, štai Lietuva ne visais metais buvo jame atstovaujama.

Į minėjimus plikomis rankomis gynę Televizijos bokštą ateina pėsti, o valdžia – ratuota. Gal radikaliai atvirkščiai neturėtų būti, bet kai susitikimai su valdžia tampa proga ko nors išprašyti, jau yra rimtas signalas, kad ne, negerai taip. Taip neturi būti. „Aš po tuo tanku klūpodamas geriau jaučiaus kaip dabar“, - senukas sunkiai rinkdamas žodžius tai ištaria ir taip susigraudina, kad pasitraukia nuo manęs tolėliau ir eina nusišluostyti ašarų. Ant jo krūtinės kabėjo net keli medaliai.

Praėjusių metų Vyriausybės nuveiktų darbų sąraše – gana daug Lietuvos verslo aplinką gerinančių dalykų: paruoštas socialinio modelio projektas, užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, didinamos neapmokestinamos pajamos, pajudėjo viešųjų pirkimų įstatymo klausimas. Tačiau valstybės biurokratinio aparato mažinimo iniciatyvos kol kas dar neįsibėgėja, o praėjus dvejiems metams realiai nepajudėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai.

Gal klystu, bet dabar jie daug stipresni nei prieš 25 metus. Elgiasi taip pat, bet žymiai  ciniškiau ir drąsiau. Tą mažą properšą, kuri tęsėsi nuo 1989 iki 90 –ųjų vidurio jie bijojo ir buvo vėl tapę kažkuo panašiu į žmones. Jie turėjo Vilniuje jedinstvininkus, šimtus tankų, Alfa būrius, vėliau ir televiziją, kontroliavo oro uostus,  geležinkelius, sienas.

Kalėdų Senelis atkeliauja per Kalėdas ir atneša dovanų. Panašiai kaip Trys Karaliai, kurie iš skirtingų kontinentų – Europos, Azijos ir Afrikos – atėjo pašlovinti gimusio Jėzaus, atnešdami smilkalų, aukso ir miros. Ir atkeliavo jie iš Artimųjų Rytų, lydimi kupranugarių, o ne elnių. Bet juk tai buvo taip seniai, jau daugiau nei prieš 2000 metų, tačiau mes, krikščionys, juos prisimename ir pagerbiame kasmet.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai. Įprastas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas, tačiau jame svarstomi klausimai rodo, kokia neapibrėžta šiuo metu politinė, saugumo, o iš dalies ir ekonominė situacija ES. Tiesa, nuo pat euro zonos krizės pradžios prieš daugiau nei penkerius metus buvo surengta daugybė „istorinių“ krizės valdymui skirtų susitikimų.

Ir konservatoriai, ir šioji valdžia nespjauna į didžiųjų advokatų kontorų paslaugas, kurios yra kvalifikuotos, tačiau kainuoja milijonus. Advokatai ginasi, kad jei valdžia neprašytų, jiems visai tų valdiškų projektų nereikia. Bet tai yra didžiulė netiesa. Valdiški užsakymai yra didžiųjų advokatų kontorų verslo dalis. Valdžios sąmokslais ir slaptais elito susitarimais, dėl kurių griūva bankai ir skursta žmonės, dažnai žmones gąsdina įvairaus plauko populistai.

Šių metų gruodžio 9 d. Vyriausybė išbraukė iš darbotvarkės svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) parengtus įstatymų projektus, pagal kuriuos vaikų skiepijimai nuo poliomielito, raudonukės ir tymų būtų privalomi ir įmanomi be tėvų ar gobėjų sutikimo, traktuojant tokias šeimas kaip neprižiūrinčias savo vaikų ir taikant administracines baudas už atsisakymą skiepyti.

Pirmadienį vyks oficiali Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija – „Nord Balt“ ir „LitPol Link“ – inauguracija. Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Neseniai nugirdau pokalbį. Viena jauna moteris pasakojo, kad ji jau dvejus metus yra meilužė, t.y. pas ją kartais atvažiuoja vedęs vyras. Ji dar patikslino - ir jis tikrai neketina skirtis. Ach, koks geras. Ir ji - gera: nieko nenori - tik pasibuvimo be įsipareigojimo. Kodėl taip lengva pradėti tokius santykius? Nes mes tikime tuo, ko nėra. Ir nepripažįstame to, kas yra.

Kalėdos ir dovana – du neatsiejami dalykai, ypač, vaikams. Pasak vaikų psichologo Aleksandro Segalo, dovana yra vienas reikšmingiausių švenčių aspektų: vaikai ir paaugliai bendraudami tarpusavyje pasakoja, ką jie gavo dovanų, todėl tas, kuris dovanos negavo, dažnai pasijaučia nejaukiai, tarsi būtų menkesnis.

Tragedijos, kai žmogus nužudo kitą ir save, sukelia sąmyšį daugeliui iš mūsų. Apie ką verta susimąstyti, kai šalia vyksta tokia nelaimė? Kai žmogus klaiksta Šalčininkų vicemero tragedija siunčia ne vieną žinią mums visiems. Visų pirma, galime stebėti bendrą žmonių degradaciją.

Šiandien Lietuva kaip ir kitos demokratinės valstybės švenčia Tarptautinę žmogaus teisių dieną, tačiau priešingai nei kitos valstybės, Lietuva ne visada gali pasigirti aukšto rango pareigūnų kvalifikacija, požiūriu į demokratiją, žmogaus teises bei laisves. Ne išimtis šioje istorijoje yra buvęs Karo policijos vadas dabartinis Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius.

Po Paryžiaus įvykių politikai turėtų atvirkščiai elgtis – kviesti pas save pabėgėlius, o ne nuo jų užsidaryti. Bet lietuviai, ir ne tik jie, žinoma, eina visai priešingu keliu – žmones pabėgėliais gąsdina.  Net ir po Paryžiaus įvykių, ir po to, kai naujoji Lenkijos valdžia, nuo kurios savo retorika neatsiliko ir mūsiškiai tvarkiečiai su darbiečiais pradėjo brangintis dėl to tūkstančio kelių šimtų pabėgėlių iš masinio jų srauto.

 Turite butą, sodybą, garažą ar namą? Metas pasitikrinti, ar šiemet netapote nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais. Mokesčiui sumokėti liko mažiau nei savaitė. Šiemet tai turės padaryti dvigubai daugiau būsto savininkų nei praėjusiais metais – beveik 5 tūkstančiai. Taip atsitiko todėl, kad nuo šių metų buvo sumažinta riba, iki kurios gyventojų turimas nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas. Anksčiau tai buvo milijonas litų, dabar – 220 tūkstančių eurų.

Ukraina nekeis prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygų, kurios visiškai įsigalios nuo sausio, teigia Ukrainos ekonomikos ministras. Rusijai grasinant tokiu atveju Ukrainai įvesti prekybos sankcijas, Aivaras Abromavičius sako, jog Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui, kuris šalies verslui gali kainuoti 600 mln. JAV dolerių (566 mln. eurų) per metus. A.Abromavičius interviu BNS teigė, kad dėl Rusijos pretenzijų nesiruošiama atsisakyti arba keisti prekybos santykių su ES.

Nuo tos dienos, kai keleivių pervežimo paslauga „Uber“ atsirado Vilniuje, nutariau ją išbandyti ir aš. Ne kaip klientas, o kaip vairuotojas, sutartyse su „Uber“ kitaip dar vadinamas partneriu. Nors pažinties pradžia nebuvo visai sklandi dėl informacijos trūkumo, vis dėlto po kelių dienų jau neaiškumų nebeliko ir „pažintinė kelionė“ po Vilnių su įvairaus plauko pakeleiviais prasidėjo. Bet apie viską nuo pradžių.

2015 m. Seime priekaištauti profesoriui V. Landsbergiui už kažkokius tariamai klaidingus sprendimus praėjusiame amžiuje yra tas pats, kas kaltinti Vytautą Didįjį dėl abejotinos Žalgirio mūšio taktiškos, „Žinių radijui“ sakė apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Premjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė Seimui persvarstyti sprendimą Laisvės premijos neskirti profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Jau kuris laikas labai populiarėja ajurveda ir bhakti jogų skelbiamos žinios, paremtos Vedomis. Žinių galima gauti bet kokia forma. Jos nėra nei geros, nei blogos. Labai svarbu susigaudyti, kaip ir ką taikyti. Ir kodėl. Moterys dažnai pakliūna į joms primetamo paviršutiniško moteriškumo pinkles ir pradeda kankintis, paisydamos dogmų, o ne savo širdies.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Europos Komisija neigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą. Planuojamas biudžeto deficitas – pasakyta – faktiškai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto. Nedaug kas Lietuvoje atkreipė dėmesį į šių metų liepą ES priimtas rekomendacijas dėl reformų Lietuvoje. Jau jose buvo raginama nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Viso pasaulio akys nukrypo į Turkiją. Įvykis – neeilinis. NATO šalis numušė Rusijos naikintuvą. Dėl to grasinimais NATO šalis užsipuolė ne tik nuolat isterijas keliantys rusų politikai. Kritikos ir aštrių žodžių negailėjo ir Rusijos vadovai Dmitrijus Medvedevas bei pat Vladimiras Putinas. Tačiau žinant, kad rusai planuoja savo veiksmus ir atidžiai apsvarsto bet kokias galimybes, tikrai galima suabejoti dabartine Rusijos vadovų reakcija ir pasipiktinimu, kaip čia taip Turkija išdrįso pasielgti.

Moralizavimai, koks šis Seimas beviltiškas, niekaip nepaaiškina, kas nutiko, kad Laisvės premijos būtent šis Seimas niekaip ir negalėtų skirti Vytautui Landsbergiui. Vos tik Seimas atmetė Laisvės premijos kandidato Vytauto Landsbergio pavardę, pasipylė pasipiktinimo banga. Vieni siūlė išvis daugiau niekada niekam Laisvės premijos neskirti. Antri kritikavo šį Seimą, kad šis nesugebėjo perlipti per savo ambicijas ir trumparegystę.

Metai eina į pabaigą ir labai rimtai susimąstome, kokie gi bus ateinantys, 2016 – tieji metai. Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir žinoma – visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje . Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, kaip pavyzdžiui, Goldman Sachs, tai jie neslepia, kad 2016-tieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę.

Rusija pastaruoju metu siekia priversti Vakarus rinktis tarp Ukrainos ir Sirijos. Tai daroma taip vadinamo nulinio žaidimo principu, t.y. „arba-arba“. Seniai žinoma strategija, dar iš sovietmečio paveldėtas triukas. Rusija remiasi tuo, kad Ukraina – tai esą jos „artimojo užsienio“ valstybė, kur kištis kitiems nepatartina. Bandoma sudaryti įspūdį, kad ir „susitvarkys“ ji pati – ramiai ir be didelio triukšmo.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, neseniai pristatęs savo reikalaujamo pobūdžio viziją dėl reformuotos Europos Sąjungos, nepamiršo druskos. Tačiau pasiūlytas britiškas, tiksliau – D. Camerono Vyriausybės – receptas turi kelis esminius trūkumus. Pagal jį tiesiog nepagaminsi skanių britiškų pusryčių, kuriais džiaugtųsi 28 ES narių šeima. Paaiškinsiu, kodėl.

Nors daug kam vakarykštės nakties įvykiai priminė komediją, iš tiesų, tai buvo gera pamoka mums visiems. Dabar privalome padaryti išvadas pareigūnų paruošimo ir veikimo realios terorizmo ar kitos grėsmės pavojaus sąlygomis skirtingose Vilniaus ar net Lietuvos vietose. Tuo pačiu noriu paraginti pareigūnus būti atidiems ir nepalikti be priežiūros jokių pavojų galinčių sukelti daiktų.

Įmonių internetinėse svetainėse įprasta rasti bent kelis sakinius apie tai, kad darbuotojai - didžiausias ir brangiausias jų turtas. Vis dėl to tuo turtu atsikratoma pirmiausiai, jeigu įmonė patiria finansinius sunkumus. Maža to, darbuotojų atleidimas yra gana efektyvus būdas padidinti įmonės vertę - taip yra todėl, kad dalies darbuotojų atsisakiusios įmonės akcijų vertė dažniausiai rinkoje pakyla.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija menkinti vadybos mokslus, jaunimui, abiturientams formuoti nuomonę, kad šios srities specialistai nelabai reikalingi, šį darbą gali atlikti beveik bet kas, todėl studijuoti vadybą nerekomenduojama. Tokius signalus siunčia kai kurie Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija pritaria tam, ženkliai mažinama šios studijų krypties finansavimą.

Pirmosiomis dienomis po Kruvinojo Penktadienio Paryžiuje paaiškėjus, jog vienas iš teroristų į Prancūziją iš Sirijos atvyko kaip pabėgėlis ir netgi buvo išgelbėtas iš skęstančios valties, už plačiai atvertas Europos sienas pabėgėliams agituojantys kairieji liberalai buvo gerokai pritilę. Dabar jie vėl atkuto. Antrą dieną džiugiai platinama žinia, jog vieno iš skerdynes Paryžiuje surengusių musulmonų teroristų Sirijos pasas Ahmado al-Mohammado vardu veikiausiai suklastotas.

Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi. Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) gavo policijos pareigūno Sigito Gulbino atvirą laišką, skirtą visuomenei, aukščiausiems šalies vadovams ir politikams. Pareigūnas, kuris ne kartą pasižymėjo savo darbe, savo viešame pasisakyme prisimena 17 metų tarnybos laikotarpį, per kurį jis ir mirčiai į akis žvelgė, ir ne vieną banditą pagavo, bet visuomet liko ištikimas savo profesijai.

Ar daug pažįstate verslininkų, kurie nenorėtų savo verslo plėtros? Aš, tiesą sakant, nė vieno. Ambicijų augti turi visi, net ir vieno žmogaus mikroįmonės. Tačiau konkrečių veiksmų nutaria imtis sąlyginai nedaug. Kaip rodo neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos verslo apklausa, verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja tik kas antra šalies įmonė.

Vertinant Kražių žudynių dramą, tenka konstatuoti, jog alkoholinės psichozės paveiktų žmonių galime rasti bet kuriame kaime, miestelyje, mieste, didmiestyje, tad jei ne Kražiuose, tai bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje, bet kurią akimirką gali įvykti kažkas panašaus. Alkoholizmas tapo mūsų visuomenės tragedija ir padėtis vis blogėja.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Aušros Maldeikienės susidomėjimas, kiek ir kokiais tarnybiniais automobiliais naudojasi savivaldybei pavaldžių įmonių ir viešųjų įstaigų vadovai sukėlė tikrą ažiotažą. Nors sostinės biudžete žiojėja milžiniška skylė ir ji nuolat plečiasi, tačiau bent jau kai kurių savivaldybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovai nepritekliaus toli gražu nejaučia. „Prabangiais automobiliais važinėja įmonių, kurioms stinga apyvartinių lėšų, vadovai.

Paklausiu tiesiai: ką gėrė Kražių „skerdikas“, ištisas tris dienas apsvaigęs mojavęs peiliu prieš geranoriškai jam duris atidariusias moteris? Parduotuvėje jis alkoholio įsigyti neturėjo teisės, nes kiekvienas žinome: neblaiviems asmenims alkoholiniai gėrimai neparduodami. Tad kas siekė pasipelnyti iš neblaivaus įtariamojo? Kam jo sumokėti pinigai, gauti už parduotus nužudytų moterų daiktus, buvo svarbesni nei įstatymo ir moralės normos? Neabejoju, kad tai „taškų“ prekeiviai.

Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeima ir visuomenės gerove,- skelbiama mažomis raidėmis prie alkoholio reklamos. Ir visa nacija toliau skatinama vartoti alkoholį: pradedant krepšiniu, baigiant neva sveikesniu krauju.

Tarp vyro ir moters kylančius konfliktus ekspertai narplioja daug metų. Jų kaip nemažėja, taip nemažėja. Kas gi tokio nutinka su vyru ir moterimi iki jų lemtingo susitikimo, kad dažnos poros konfliktai neaplenkia? Supažindinu jus su dvasinės mokytojos Teal Swan mokymų dalimi. Tikiuosi, kad jie padės geriau suprasti save ir padaryti sau tinkamus sprendimus.

Prieš ketverius metus priimta įstatymo nuostata draudžianti prekybą alkoholiu degalinėse turėtų įsigalioti vos už 8 savaičių. Turėtų. Šio draudimo veiksmingumas, mažinant su alkoholiu susijusias eismo nelaimes ir mirtis, nekelia abejonių mokslininkams ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

Neseniai „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pasidalino žinia, kad socialiniame tinkle per vieną dieną apsilankė 1 mlrd. vartotojų. „Tai pirmas kartas, kai pasiekėme savo tikslą. Ir tai tik pradžia mums siekiant sujungti visą pasaulį“, - sakė jis. Šis socialinis tinklas užvaldė ne tik pramogų mėgėjus, bet ir verslo atstovus.

STT vieną po kito taršo socdemų veikėjus ir jiems artimą aplinką, tačiau neatrodytų, kad premjerą dėl to labai kankintų nerimas. STT į pagalbą neretai ateina opozicija. Tačiau yra viena sritis, kur visos partijos laikosi tylos ir kantriai semia milijoninį Europos Sąjungos Lietuvos keliams skirtą lovį. Tai – Lietuvos kelių tiesimas ir remontas. STT šukuoja Utenos Katiną prieš plauką, o Vilniuje krenta romioji Džiuljeta.

Neringos savivaldybės planai padidinti įvažiavimo rinkliavą nuo 10 iki 50 eurų šokiravo daugelį. Šis mokestis yra regresinis, o tai reiškia, kad labiausiai jį pajaus mažiausiai uždirbantys šalies keliautojai, kuriems atostogos Lietuvos pajūryje taptų dar mažiau įkandamos. Deja, panašu, kad būtent toks ir yra mokesčio didinimo tikslas.

Ar gali būti, kad premjeras nežinojo apie korupciją, kuria užsiėmė jo Sekretoriato vadovė? - tikriausiai toks klausimas kilo daugeliui sužinojusių apie STT operaciją, kurios metu nuo pareigų nušalintas Utenos meras, kurio pavedimu vietos verslininkai suremontavo Algirdo Butkevičiaus Sekretoriato vadovės namus.

Po spalio pabaigoje vykusio paskutinio JAV FED posėdžio ir kalbų, kad FED, panašu, yra visai palankiai nusiteikęs pradėti didinti palūkanų normas dar šį gruodį, rinkų lūkesčiai staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.