Komentarai ir analizė

Prieš artėjančius rinkimus Seimas dūzgia kaip avilys. O mano kolegos Seimo nariai prieš rinkimus kaip bitutės. Kiekvienas vis daugiau parlamentinio medaus – įstatymų projektų nori į tą avilį sunešti. Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų.

Ar daugelis jūsų suprato, kas įvyko su Liberalų partija? Ar tai ką matome yra tragikomedija, kai vos per kelias dienas lyderiaujanti partija praranda pirmus du asmenis, ar stebime gerai apgalvotą vaidinimą? Komunikacijų krizių valdymo teorijos teigia, kad 90 proc. krizinių situacijų kyla iš vidaus.

Ilgus metus buvau profesionalioje politikoje, ir visi šiandien politinėje Lietuvos padangėje vis dar veikiantys liberalų herojai – buvę ar esami bendražygiai. Tiesa, nuo 2012 m. esu tik mėgėjas, nebedalyvauju profesionalų lygoje, tačiau visuomet esu šalia politinių įvykių, jais domiuosi ir vertinu. Gal šie „prisiminimai apie ateitį“ tikriesiems liberalams ir jų simpatikams prieš rinkimus pravers.

Praėjusios savaitės pabaigoje, gegužės 13 d., Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis leido papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamą koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį suimti 20 dienų. Prokuroras Justas Laucius įtariamąjį prašė suimti trims mėnesiams. Iš prokurorų ir advokatų komentarų spaudoje galima suprasti, kad pagrindinis motyvas sulaikyti R. Kurlianskį trims mėnesiams yra jam pateiktas kaltinimas sunkiu nusikaltimu.

Lietuvos politologams pabodo dalintis rinkiminiu dėmesiu su ryšių su visuomene specialistais ir jie pareiškė, kad tos politinės partijos, kurios samdosi komunikacijos agentūras, tiesiog tuščiai švaisto laiką. Agentūros paprasčiausiai neturi nei žinių, nei specialistų, kurie išmanytų politinę komunikaciją, todėl jų konsultacijos neduoda naudos. Nebent agentūros pačios įdarbintų politologus, bet apie tai garsiai nebuvo pasakyta.

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti. Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus, pirksime turgeliuose ir … Va čia mintis ir įstringa.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios nešėjai. Tai, kas vyksta šiuo metu, kai tūkstančiai lietuvaičių boikotuoja prekybos centrus, irgi yra savotiškas blogą žinią atnešusio laiškininko žudymas. Kalafioro skandalas parodė, kaip tiesmukiškai žmonės supranta kainodarą rinkoje.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Simonas Algirdas Spurga Balandžio mėnesį visuomenei pristatytos Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuoto ir TNS LT įgyvendinto kokybinio jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimo išvados. Pagrindinis tyrimo pjūvis – įvairių šalies tautinių bendrijų jaunimo elgsena.

Tas kalafiorų skandalas jau ima nervinti. Kišame dabar tą vargšę daržovę ten kur ji lenda ir kur ne. Ką mes žinome apie ją? Pirma, jos lietuviškas vardas yra ne kalafioras, o žiedinis kopūstas. Sako, kad ją mėgsta dietologai. Šiuos kopūstus turėtų vartoti ir sergantys cukriniu diabetu. Antra, norintieji paslėpti tikrųjų problemų galus dėkoja Aukščiausiajam, kad visas sukasi apie kalafij..., atsiprašau, žiedinį kopūstą, kadangi jis sudaro 0,000... proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Praėjusią savaitę paskelbti pirmieji rinkėjų apklausų rezultatai po oficialios rinkimų kampanijos pradžios. Nors per pusę metų dar daug kas gali nutikti, pradinės padėties įvertinimas gali nemažai ką pasakyti apie būsimą rinkimų eigą ir jos galutinius rezultatus.

Jau kokį dešimt metų yra kalbama apie tai, kad reikia įvesti „Sodros lubas“. Esą, nuo to labai gerai būtų verslui, į šalį plūstelėtų investicijos. Visa tai nėra netiesa. Bet mes užmirštame, kad „Sodros” įmokų lubų, visų pirma, reikia dėl elementaraus sąžiningumo paties dirbančio žmogaus atžvilgiu. Kiek sumoki ir ką gauni? Imkime du žmones. Joną ir Petrą.

Vladimir Banel pastarosiomis savaitėmis ne kartą girdėjo siūlymus nesikišti į politiką ir liautis politikavus. Visgi susivienijimas, atstovaujauntis Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, žada ir toliau ginti pareigūnų teisę į didesnį atlygį ir orias darbo sąlygas, vertinti politikų darbą ir apie jų sprendimus informuoti visuomenę ir, žinoma, pačius pareigūnus.

Juozas Dapšauskas Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios.

Seimo Pavasario sesijos darbų programoje įrašytas didelis paketas mokslininkų parengtų ir Vyriausybės pernai rudenį pateiktų Seimui svarstyti taip vadinamo „Socialinio modelio“ įstatymų. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, gyventojų integracijai į darbo rinką, žmonių pasitraukimą iš socialinių pašalpų prieglobsčio.

„Norėjosi, kaip geriau, o įvyko, kaip visada“. Šis buvusio Rusijos ministro pirmininko V.Černomyrdino posakis ateina į galvą apibūdinant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktus Darbo kodekso projekto pakeitimus – atrodo, lyg nebuvo metus trukusių mokslininkų, Vyriausybės ekspertų diskusijų, siekiant modernizuoti sovietmečiu atsiduodantį Darbo kodeksą.

Rusijos karinės pajėgos prieš kurį laiką galėjo būti įsibrovusios į Lietuvos teritoriją, bet Lietuvos Vyriausybė nerado reikalo pranešti apie tai Lietuvos žmonėms.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas viešai pabandė savo ir partijos neveiklumą ir idėjų trūkumą dangstyti naujais baubais - šį kartą statutinių pareigūnų profesinių sąjungų veikla ir pozicija. Neva pareigūnus vienijančios organizacijos privertė Ministrą Pirmininką per savaitgalį pakeisti nuomonę dėl pono Povilo Gylio tinkamumo tapti naujuoju vidaus reikalų ministru. Toks R. Pakso kaltinimas pareigūnų profesinėms sąjungoms, švelniai tariant, yra nesąmonė.

Per pora pastarųjų savaičių pora TV eterio žvaigždžių įkliuvo vairuodami išgėrę. Jų reakcijos į sulaikymą buvo visiškai priešingos. Diktorė, laidų vedėja Regina Jokubauskaitė bandė manipuliuoti, siūlydama policijos pareigūnams įvairias „atsilyginimo“ formas už tai, kad nusižengimas nebūtų registruojamas.

Sutinku jaunų ir ne tokių jaunų žmonių, kurie galvoja, kad „Sodra“ yra sovietmečio palikimas. Valstybinio socialinio draudimo sistema visa savo esme yra tokia socialistinė, kad nieko keisto, jog daugelis ją priskiria sovietiniam paveldui. Iš tikro - nieko panašaus. Valstybinis socialinis draudimas, koks jis yra dabar, Lietuvoje atsirado pirmaisiais nepriklausomybės metais.

Jei R.Karbauskio partija su viena iš jos naujųjų žvaigždžių – Sauliumi Skverneliu yra ne opozicija A.Butkevičiui, tai tada kam vadovauja premjeras? Indrė Makaraitytė Rolandas Paksas, kone per sukąstus dantis, nepalieka jokios vilties Sauliui Skverneliui likti Vidaus reikalų ministro poste. Tą pačią akimirką kitą jo ministrą – Kęstutį Trečioką – Seime už pagalbą Druskininkų merui linčiuoja opozicija.

Per savo darbo kabineto Briuselyje langą trečiadienį popiet beveik nemačiau praeivių, padangėje nebuvo lėktuvų. Užtai girdėjau tebekaukiančias sirenas, praskrendančius specialiųjų tarnybų sraigtasparnius. Vakar Europos Parlamento būstinėje į darbą atvyko tik labai menka dalis personalo. Ar Briuselis, jo gyventojai ir svečiai įbauginti? Turbūt taip. Ar užspeisti į kampą? Toks yra teroristų tikslas. Briuselio žmonės dar tikrai išeis į gatves, matyt, susiburs tūkstančiai.

Turbūt jau visiems įgrisusi istorija ,,Ar Skvernelis eis į rinkimus ir su kuo?“ artėja prie pabaigos. Neslėpsiu, ši nuolatos, dažnai dirbtinai ar specialiai eskaluojama tema ,,užkniso“ pirmiausiai mane patį. Gal ir gerai, kad pagaliau galiu padėti tašką. Tikrai ilgai ir labai atsakingai nagrinėjau visus įmanomus ateities planus. Gaila, kad kai kurių ,,kolegų“ dėka rinkiminės batalijos pradedamos gerokai anksčiau nei oficiali Seimo rinkimų kampanija.

Praėjusią savaitę net kelios tarptautinės organizacijos pateikė Lietuvos ekonomikos ir vykdomos politikos vertinimus. Reguliarius vertinimus pateikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, o jau anksčiau viešai pristatytos Europos Komisijos rekomendacijos visoms ES šalims buvo aptartos kovo 17-18 dienomis vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Nuskambėjo siūlymas įvesti lengvatinį 5 proc. PVM maisto produktams, kurių sąrašą nustatytų valdžia. Tada nuskambėjo antras siūlymas – sumažinti PVM nuo 21 iki 18 proc., t.y. tokio lygio, kuris buvo iki krizės. Žinoma, yra ir pasiūlymų nekeisti nieko. Kodėl PVM? Jei į mokesčius žiūrėtumėme atsitraukę nuo dabartinių aktualijų, tai, reikėtų pripažinti, kad PVM yra mokestis už nieką. Kai mokame sveikatos draudimo įmokas, mums žada, kad mus pagydys, kai mes susirgsime.

Labai nustebino nuskambėjęs per spaudą Krašto apsaugos ministro (KAM) Juozo Oleko pareiškimas, jog jis pateikė įstatymo projektą, kuriuo bus didinamas vien tik šauktinio savanorio kitaip vadinamo privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) kario atlyginimas. Ši naujiena sukėlė daugelio profesinės karo tarnybos (PKT) karių nepasitenkinimą.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį taip ir nesulaukė Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko atsistatydinimo pareiškimo. Ir visai sistemai būtų sveikiau, kad jis jo ir nesulauktų. Nes Vijūnėlės dvaro istorija yra ne K.Trečioko istorija. Oskarą laimėjusio filmo „The Spotlight“ bene labiausiai dėmesio vertų vietų tiems, kurie yra ragavę žurnalisto duonos, buvo jau beveik jo pabaigoje.

Dr. Gytis Andrulionis, advokatas, Vilniaus pažangių studijų instituto (VILIAS) bendradarbiaujantis mokslininkas Seimas prieš keletą mėnesių pradėjo svarstyti Seimo nario Juro Požėlos parengtas Civilinio kodekso (CK) pataisas (įstatymo projektas Nr. XIIP-3766), kuriomis siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Visuomenės pasitikėjimas policija – didžiausias per visą Lietuvos  nepriklausomybės laikotarpį, pradėti struktūriniai pokyčiai, atlyginimai kyla, lėšos taupomos viduje. Tačiau turime suprasti, kad tai anaiptol ne pabaiga, o didžiausi darbai dar priešaky. Visų pirma, Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, yra tik priemonė didinti pajamas. Pareigūnų tarpe dažnai pasigirsta priekaištų pradėtiems pokyčiams, kalbų, kad po Statuto situacija nepagerėjo.

Beprecedentis Lietuvos aukštojo mokslo įvykis – sausio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Žemaitijos kolegijos neakreditavimo – didesnio švietimo politikos formuotojų dėmesio nesusilaukė. Žemaitijos kolegija po pakartotinio išorinio vertinimo gavo neigiamą įvertinimą ir dėl to buvo neakredituota, sausio 28 d. pasirašytu studijų kokybės vertinimo centro direktorės įsakymu.

„Lietuva yra bendrų europinių problemų atspindys: neturime jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti tik prasidėjus bendrai krizei, kas išaugino žmonių pasipriešinimą,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.

Jau antra tragedija per trumpą laiką sukrečia visuomenę – vėl kūdikis žiemos viduryje išmetamas į šulinį su lediniu vandeniu. Taip pasielgė patys artimiausi vaikui žmonės – mama ir tėtis. Pasikartosiu: šios tragedijos yra atspindys to darbo, kuris vykdomas vaikų teisių apsaugos srityje Lietuvoje. Mūsų organizacija kasdien susiduria su šeimomis, kurios nežino nei kaip išgyventi, nei kaip išmaitinti vaikus rytoj. Padedame, bet to nepakanka.

Sveikatos apsaugos ministrės prisipažinimas davus kyšį gydytojui dar kartą priminė apie klestinčius „vokelius” gydymo įstaigose už geresnes medicinos paslaugas. Ministrė toli gražu ne vienintelė, pasinaudojusi „vokeliais“. Su tokia situacija susiduria mažų mažiausiai pusė Lietuvos pacientų. Naujausi „Transparency International“ gyventojų apklausos duomenys rodo, kad kas antram gyventojui per 2010–2014 m. teko asmeniškai „atsilyginti“ gydytojui už sveikatos priežiūros paslaugas.

Pastaruoju metu netyla diskusijos apie Vilniaus miesto skolas. Kadangi skaičių daug, jie įvairiai interpretuojami, taip sąmoningai (ar nesąmoningai) klaidinant miestiečius, o po buhalteriniais terminais tiesą slėpti – lengva ir patogu, noriu paprastai pristatyti visą tiesą. 2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 milijonus eurų. Skola vadinu viską – ir įsiskolinimus bankams, ir savivaldybės įmonėms, ir kitoms įmonėms.

Naują sveikatos apsaugos ministrą surasti nebus lengva. Dabar nebeužteks patikrinti anglų kalbos žinias, reikės dar ir įsitikinti, ar kartais tūlas kandidatas nebus pinigais atsilyginęs kokiam daktarui. Tokių, kurie be šios „nuodėmės“ rasti bus sunku. Reikės rinktis iš jaunųjų kandidatų, kurie dar nesirgę, bet jau turi lengvą užmaršumo sindromą apie tai, kaip gydėsi jų vyresni artimieji.

 Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri sulaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui.

Naglis Šulija Naftos kainoms kritus žemiau 30$ už barelį, Rusija atsidūrė ties finansinio kracho riba. Šis faktas daugelį paskatino manyti, kad Vladimiras Putinas jau nebegalės tęsti savo agresyvios politikos taip lengvai, kaip iki šiol.

Kai vienas po kito įvyksta protu nesuvokiami nusikaltimai prieš negalinčius apsiginti vaikus, moteris ir senukus, nereikia daug išmanyti, kad suprastum – ne viskas gerai su žmonių psichika. Britai savo negerumą išmatavo. Ten kas ketvirtas serga psichine liga. O kiek pas mus? Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos premjeras nuspręstų visuomenės psichinei sveikatai vieną milijardą eurų? Mergaičių – globos namų auklėtinių – prostitucijos nebuvo gana. Akivaizdu, kad keturių moterų lavonų neužteko.

Nesinori ilgai vynioti šio reikalo į vatą ir norisi sakyti tiesiai šviesiai. Kartais pagalvoju, kodėl taip galima ir kiek Lietuvos tauta gali kęsti tokį politikų elgesį? Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, kurį noriu pateikti Jums, skaitytojai, Kariai, karių artimieji, situacija yra aiški ir deja negera.

Šiandien praėjus daugiau nei metams nuo to laiko, kada Krašto apsaugos ministerija perskaitė kario pensininko reikalavimą, tačiau iki šiol net ir išnagrinėjus kario skundą teisme, pensininkas vis dar neatgauna savo pinigų. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir toliau negali atsakyti tiksliai, kad bus gražintos pensijos Lietuvos kariams pensininkams. Byla laimėta (Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Nr. I-3464-561/2016), tačiau iki šiol pinigai nepervesti.

Nevyriausybinio sektoriaus aktyvi veikla, keliant Lietuvos nugirdymo problemą, galiausiai duoda pirmuosius rezultatus. Nuo šių metų sausio 1 d. vos per plauką pasisekė išsaugoti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Politikai ir žiniasklaida vis garsiau kalba apie tai, kad mums reikėtų pasimokyti iš užjūrio kaimynų - švedų, norvegų ir kitų sėkmingų alkoholio vartojimo mažinimo pavyzdžių.