Nuo ko pradėti norint atnaujinti savo daugiabutį?

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ryžtasi renovuoti daugiabutį, nes tikisi ženkliai sumažėjusių šildymo sąskaitų. Kaip vyksta atnaujinimo procesas? Nuo ko pradėti norint atnaujinti savo daugiabutį? Kiek trunka ir kainuoja daugiabučio renovacija?

Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Tiesa, nėra vieno recepto, kaip pasiekti tokių rezultatų – kiekvieno namo renovacijos planas yra sudaromas individualiai, atsižvelgiant į jo energinį naudingumą ir pastato konstrukcijų fizinę būklę. Pastato konstrukcijas sudaro pamatai, sienos, perdangos, pertvaros, langai, laiptai, durys, stogas.

Pirmas etapas – susirinkimas

Daugiabučio gyventojų daugumai – ne mažiau 55 proc. namo butų savininkų susirinkime nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Visu atnaujinimo procesu rūpinasi ne butų savininkai, bet namo bendrijos pirmininkas arba gyventojų paskirtas projekto administratorius. Jo atsakomybė – pasirūpinti viso renovacijos proceso valdymu ir rezultatų pasiekimo užtikrinimu.

Antras etapas – daugiabučio namo atnaujinimo projektas

Namo atnaujinimo projektą sudaro keli dokumentai. Pirmiausia turi būti gautas daugiabučio energinio naudingumo sertifikatas. Jam gauti reikia įvertinti namo energinį naudingumą – apskaičiuoti, kiek namas suvartoja šilumos energijos.

Pagal tai, kiek namas suvartoja šilumos energijos, yra nustatoma energinio naudingumo klasė. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia C, B arba net A klasę.

Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų.

Gavus energinio naudingumo sertifikatą rengiamas investicijų planas, kurį parengia konkurso būdu išrinktas Investicijų plano rengėjas. Kokybiškai parengtas investicinis planas – itin svarbi daugiabučio modernizacijos proceso įžanga, jame numatomos namo atnaujinimo priemonės, preliminari kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir kitos detalės.

Investicijų planas turi būti viešai aptariamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bei patikslintas pagal pateiktas susirinkimo dalyvių pastabas. Investicijų planas yra orientacinis.

Parengtas investicinis planas tvirtinamas ne mažiau kaip 55 proc. namo gyventojų balsų ir kartu su energinio naudingumo sertifikatu pateikiamas BETA vertinimui. Tuo rūpintis būtų savininkams nereikia – gyventojų pasirinktas renovacijos projekto administratorius yra atsakingas už šių dokumentų derinimą. Investicinis planas turi būti parengtas per laikotarpį nuo kvietimo paskelbimo iki paraiškų teikimo termino pabaigos.

Kokias priemones rinktis?

Investicijų plane galima rinktis iš įvairių energinį efektyvumą didinančių priemonių – pradedant sienų ir stogo šiltinimu, langų keitimu, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymu bei keitimu, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymu ir pan. Žemiau išvardintoms renovacijos priemonėms teikiama 30 proc. valstybės parama ir papildoma 10 proc. parama, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name pertvarkoma šildymo sistema, – taigi iš viso 40 proc. skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Kiek kainuoja renovacija?

Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.

Kainynas yra puiki pagalbinė priemonė planuoti finansinius resursus bei renovacijos biudžetą, palyginti skirtingų modernizacijos priemonių kainas, jų privalumus ir trūkumus. Kainyne pateiktos visos galimos namo atnaujinimo darbų išlaidos.

BETA duomenimis, šiemet vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė siekė 430 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 200 eurų atskaičius 40 proc. valstybės paramos. Investicijos namo renovacijai vidutiniškai atsiperka per 10-12 metų.

Nuo 2013 m. vykstančios daugiabučių atnaujinimo programos metu Lietuvoje iki šiol renovuoti dugiau nei 2300 daugiabučių, kuriuose yra daugiau nei 65 tūkst. Butų. Bendros investicijos į šių daugiabučių modernizavimą siekia 700 mln. eurų.

2019 m. „Metų renovacijos projektas“ komisijos favoritas

Paskutiniai žingsniai prieš renovaciją

Parengus projektą, viešojo konkurso būdu išrenkamas projektavimo darbų rangovas, kuris parengia techninio darbo projektą. Jame numatomos visos renovacijos detalės ir gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo sprendimai, kurie yra derinami su atsakingomis institucijomis.

Vėliau renovacijos projekto administratorius skelbia rangovų konkursą viešojo pirkimo būdu.

Renovacijai atlikti pasirenkamas rangovas, pasiūlęs įgyvendinti projektą remiantis ekonominio naudingumo kriterijais: projekto atlikimo terminu, papildomu statinio garantiniu terminu, atestuotu statybos vadovų skaičiumi ir vidutiniu darbo užmokesčiu įmonėje.

Kiek užtruks renovacija?

Atlikus minėtus parengiamuosius žingsnius, pradedami namo renovacijos darbai, kurie priklausomai nuo darbų apimties gali trukti iki metų. Darbus gali sulėtinti nepalankios oro sąlygos. Tai ypač aktualu nusprendusiems atnaujinti šildymo sistemą, nes tokie darbai gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu.

Pastebėjus darbų broką ar blogai dirbančius statybininkus, gyventojai turėtų skubiai kreiptis į projekto administratorių. Jis yra atsakingas už atnaujinimo darbų organizavimą ir jų priežiūrą, todėl turi atsakyti gyventojams į visus kylančius klausmus, jeigu reikia į susirinkimą pakviesti rangovo vadovą, kad gyventojai patys galėtų jam išsakyti pastabas, išsiaiškinti, kaip vyksta darbai. Taip pat gyventojai gali kreiptis į techninį prižiūrėtoją arba statybos darbų vadovą. Jeigu nepavyksta problemų išspręsti vietoje, gyventojai gali kreiptis į BETA.