kiaulinams...tuoj apspjaudys ka ca pu isperos

Tikrai būtų kvaila imti raktus iš vyro, kurio dukra taip pat turi raktus. Apvogs tėvą, o paskui kaltintų jo draugę. Matosi, kad nemažai intrigų panelė prirezgė. Padarė viską, kad tik tėvas nebūtų laimingas. Tai ir pasiekė savo, tegul gyvena laimingai.

O ką, jeigu jai jų nereikėjo,tai byloja tik apie žmogaus orumą.Ji turi savo namus,o Sigito bendrų su dukra namų raktai jai buvo visai nereikalingi...Matau, kad kažkam labai sunku patikėti, kad viskas, kas rašoma tiesa...Galiu nuliūdinti, kada nors teks patikėti, nes tai žino labai daug žmonių...

Ar tau neatrodo, kad ne visi mąsto taip, kaip tu, ne visi gviešiasi artimo žmogaus buto raktų ir t.t.? Neabejoju, kad duktė nedavė tėvui motinos buto raktų komplekto, kaip ir mobiliojo telefono aparato. Sigitas man pats sakė, kad dukra motinos telefono neduoda, pirkosi sau naują, o iki tol net neturėjo, atseit tėvui mobio nereikia. Tai tegul dukra papasakoja, kur buvo motinos raktai. Teisingai, aš irgi neimčiau raktų iš vyro kuris ir taip dirba namuose ir bet kada laukia savo mylimosios.

Kodėl poeto dama, būdama tokia artima Gedai, neturėjo buto raktų, a? Du kartus ėjo su juo prie altoriaus, o raktų nuo buto tai jis jai nedavė. Įdomu kodėl? O gal davė, bet ji kaip tyčia pamiršo juos namuose? Kažkoks nerišlumas čia

Puikus interviu (nors ir ženkliai vėluojantis) - gal tai bus iškilios
Asmenybės, nepakartojamo Intelektualo, puikaus Žmogaus ir Didžiojo Poeto
SIGITO GEDOS nepelnyto šmeižto, nepamatuotų juodų apkalbų pabaigos
pradžia. Gal tai padės Poeto neprieteliams ir gerbėjams kiek geriau
suprasti, kokios žmogiškosios šilumos, minties ir intelekto galiūną
turėjo Lietuva, ir kokios didžios Vertybės su Jo išėjimu amžinybėn
mes visi netekome. Tiesa, liko Jo skaitlingi ir neįkainuojami kūriniai,
Jo dvasia, Jo skleista šviesa... Tik tai ir begali mus kažkiek paguosti,
nuraminti ir įkvėpti.
P.S. O del A.A. poeto Sigito Gedos ir šio interviu herojės Virginijos didžiosios meilės - galiu vienareikšmiškai patvirtinti: tai absoliuti tiesa. Tai Jis ne vieną kartą man yra asmeniškai tvirtinęs mūsų permanentinių ir longitudinių "folosofinių skaitymų" metu - diskutuojant apie Sąjudžio pirminę misiją bei jos transformacijas, apie Žemiškąsias vertybes, apie Europos kultūros "pamatus",Italijos kultūrą ir poetus, apie "Meilės ir mirties Veronoje" libreto rasymo subtilumus, apie Dantės PRAGARO ar KORANO vertimo problematiką, etc.

na, keista, kad kam nors naujiena tai, apie ką S. Gedos sūnus Šarūnas tuoj po tėvo mirties papasakojo "Lietuvos rytui", kad tėvas turėjo draugę ir labai gražiai su ja bendravo. Pagarba tai moteriai, kad skausmas išlaikė ją tyloje. O kad prabilo, prabilo subtiliai, labai jai ačiū. Mačiau juos abu spektaklyje Nacionaliniame teatre, pamaniau, kad su seserim, bet atidžiau pasižiūrėjus pastebėjau du mylinčius žmones. Kaip gerai, kad S. Geda sunkiausiu metu nebuvo vienas, kad turėjo į ką remtis. Pabandykite pabūti šalia spaudos juodinamo žmogaus, tai nėra paprasta. Ačiū jums už stiprybę ir drąsą.

Manau, kad tai, ką pasakė (kol kas) Virginija, tėra "gėlytės". Palaukime, ir daug ką sužinosime. O tiems, kas kažkuo netiki, siūlau perskaityti Sigito Gedos paskutinę eilėraščių knygą "Siuita Virginijai" - tai paties poeto pasakojimas apie savo meilę, kad ir kaip dabar dėl to purkštautų literatūros kritikė, asmeniškai įžeista dėl to, kad poetas neatsivėrė, kai ko jai nepasakė, nepaskambino ir nepapasakojo apie savo jausmus kasdieniškai, o paliko poetinę giesmę.

man atrodo reikia paklausti a.a. S.Gedos vaikų, jie tai jau tikrai žino tiesą.

labai įdomus 3 komentaras Respublika.lt kur yra šitas rašinėlis.