Jei palūkanos nebūtų sumuojamos, tai Marijos investicijos vertė po 2000 metų būtų 1.21 JAV dolerių.

Jei Mergelė Marija būtų investavusi vieną centą savo kūdikiui Jėzui su 6 proc. metinėmis palūkanomis, jos investicija būtų augusi taip:

po 10 m. – 0.18 JAV dolerių.

po 100 m. – 3.39 JAV dolerių.

po 200 m. – 1,151 JAV dolerių.

po 300 m. – 390,625 JAV dolerių.

po 600 m. – 15,258,757,071,928 JAV dolerių. (daugiau nei JAV BVP)

po 1000 m. – 202,239,165,600,000,000,000,000 JAV dolerių.

po 2000 m. (jei aukso uncija kainuotų 278 JAV dolerių, tai aukso masė būtų 209 trilionų kartų didesnė nei saulės masė).

Kriė it vaiko gimimas - pats procesas skausmingas, tačiau po kančių atsiranda gyvybė

ir kuo krizė ne šachmatų partija su gyvenimu?

Taupydami, galime paspartinti alternatyvaus kuro naudojimą transporte, o brangstant šildymui ir elektros kainoms surasti galimybių naudoti energiją iš atsinaujančių šaltinių (vėjo, vandens, giluminės šilumos, saulės ir taip toliau). Juk gyvendami ekologiškai ne tik sutaupysime, bet ir patys geriau jausimės.

krizė ir statybų bumo pabaiga sureguliuos nekilnojamojo turto kainas rinkoje. Ir šią tiesiog būtiną geros kokybės prekę daugelis galės įsigyti už protingą kainą.

Profesinę mokyklą arba net jos nebaigęs statybininkas uždirbdavo kelis kartus daugiau, nei visą gyvenimą besimokantis mokytojas, gydytojas ar kitos aukšto išsilavinimo reikalaujančios specialybės atstovas. Tuo pat metu verslininkai džiaugėsi milžiniška statybų verslo investicijų graža. Net ir prasti šios srities darbininkai leisdavo sau girtauti darbe, daryti broką, o statybų bendrovės už pirmąjį jaunų šeimų būstą prašydavo nežmoniškų sumų ir priversdavo pirkti net nepastatytus, prastos kokybės būstus. Pagaliau šis statybų bumas baigėsi, nekilnojamojo turto burbulas vis dėl to sprogo. Nesakau, kad yra gerai, kad sustojo tūkstančiai statybų, kad darbą prarado tūkstančiai darbuotojų. Tikiuosi, kad geri, sąžiningi šios srities darbuotojai ir toliau uždirbs pagal savo gabumus ir nebus priversti bėgti į užsienį

Tikiu kad po krizės pagaliau atsikratysime ydingo įpročio nuolatinio gyvenimo į skolą. Linkiu žmonėms suprasti, kas yra aktyvai, kaip jais naudotis ir po truputį susikurti gerovę ne tik sau, bet ir savo vaikams, o ne pačioje gyvenimo pradžioje įšokti į milžiniškas skolas iki gyvos galvos.

Kada dar jei ne per krizę atirastų laiko viską permąstyti ir pagaliau ryžtis daryti tai, ką seniai norėjosi, bet nebuvo laiko, pinigų, ar galiausiai noro.

Krizė privertė susimąsti, pamatyti, kad ne tiek daug mums visko ir reikia. Kad tai, ką jau turime, taip pat yra didelė vertybė. Pradėjome vertinti ne tik materialius dalykus, bet ir kitus, kaip santykius, šeimą, darbą, kurį dirbame ir taip toliau. Kitaip sakant, pradėjome jausti saiką, o tai dar viena labai naudinga pamoka ateičiai.