1959-1988 m. Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke) pramonė buvo miesto varomoji jėga, rašo „Respublika“.
Miestas tuo metu statėsi, plėtėsi, gerokai perkopė 50 tūkst. gyventojų skaičių. Sumaištyje, kuri buvo pavadinta privatizavimu, įmonės išgrobstytos.
Ne vienas apsukruolis per privatizavimą pralobo ir šiandien užima neblogas pozicijas valstybėje.
Neleistinais būdais uždirbtus pinigus išsigrynino ir šešėlinio pasaulio šulai.
29 metus „Fasoje“ inžinerinėje grandyje vadovaujamas pareigas ėjęs marijampolietis Vytautas Gaulia likusią „Fasą“ vadina „Fasele“.
Čia dirba keliolika kartų mažiau darbininkų. „Man skaudžiausia, kad įmonę sunaikino tie žmonės, kurie ją sukūrė“,- apgailestavo buvęs „Fasos“ inžinerinio padalinio vadovas V.Gaulia. - „Respublika“ tęsia rašinių ciklą, kas liko iš Lietuvos pramonės.
Nedaug trūko, kad būtų sugriautas seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (pastatytas 1931 m. - red. past.).
Jam buvo numatytas šiek tiek kitas scenarijus.
Tuometinė Lietuvos Vyriausybė, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius, visus Lietuvos cukraus fabrikus - Marijampolės, Pavenčių, Panevėžio ir Kėdainių - pardavė Danijos firmai „Danisco Sugar“.
Jeigu planas būtų išdegęs, danai būtų gavę Lietuvos cukraus pramonės monopolį.
Ne visoms įmonėms, kad ir per vargą, pavyko išlikti.
Maisto pramonės kombinatas, marijampoliečių vadinamas konservų fabriku, duris užvėrė visiems laikams.
Be visų nuostolių, kurių sąrašas yra ilgas, yra ir pragiedrulių. Atsirado ir viena kita su buvusia sovietine pramone visiškai nesusijusi įmonė. Viena tokių - UAB „Stevila“.
Ji gamina įvairius tikslius aukštos kokybės metalo gaminius „Volkswagen“, ABB, „Siemens“ ar „Bosch“.
