Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu.
„Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.
Pasak jos, nors nekilnojamojo turto rinka nuosekliai auga, būsto paskolų išdavimo apimtys nesikeičia.
„Pastaraisiais metais pastebime, kad neretai būstas įsigyjamas savo lėšomis be banko paskolos. Dabartinė rinkos situacija atspindi praėjusių metų gyventojų nuotaikas - 2011 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas jau tuomet atskleidė, kad beveik du trečdaliai gyventojų neplanuoja įsigyti būsto artimiausiu metu, o 27 proc. apklaustųjų ketino pirkti būstą be banko paskolos“, - kalbėjo J. Gumuliauskienė.
Lyginant 2011 m. būsto paskolų rinką su sunkmečio metais (2009 - 2010 m.), pastebima, kad ji atsigauna - kasmet suteikiama 20-25 proc. daugiau būsto paskolų. Nepaisant to, šiuo metu būstui skolinamasi apie šešis kartus mažiau nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu (2006 - 2008 m.), o 2012 m. pirmasis ketvirtis nebuvo aktyvus - rinkoje buvo suteikta 322 mln. litų būsto paskolų (10 proc. mažiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu).
„Pastebime, kad dalis šalies gyventojų turi santaupų ir jas skiria būstui įsigyti siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas ar laikydami būstą priimtina savo lėšų investavimo forma. Žmonės, kurie skolinasi būstui, nuosekliau vertina savo finansines galimybes, daugiau dėmesio skiria ilgojo laikotarpio planavimui“, - pabrėžia J. Gumuliauskienė.
„Swedbank“ duomenimis, pusė paskolų šiuo metu suteikiama butui įsigyti, dar ketvirtadalis - individualiam gyvenamajam namui pirkti. Gyventojų, norinčių už paskolą pirkti nuosavą namą, nuo 2008 m. padaugėjo beveik du kartus.
Vertinant paskolų geografiją, daugiausiai būsto paskolų yra suteikiama Vilniaus apskrityje (48 proc.), apie trečdalis - Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojams.
Pasak J. Gumuliauskienės, dažniausiai paskolą būstui ima šeimos, kurių sutuoktinių amžiaus vidurkis yra apie 35 metus, gyvenančios didmiesčiuose, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios aukštesnes nei vidutines pajamas.
2011-2012 m. paskolas imantys žmonės vidutiniškai yra sukaupę apie 27 proc. savo lėšų būstui įsigyti. Daugiau nei pusės šeimų, besiskolinančių būstui, sukauptas pradinis įnašas svyruoja nuo 15 iki 30 proc. Nors pradinio įnašo procentinė dalis šiek tiek didesnė nei ekonomikos pakilimo metais, kai dalis žmonių skolinosi turėdami mažiau nei 15 proc. savo lėšų, tačiau atpigus nekilnojamajam turtui, suma, kurią žmonės turėtų sukaupti patys, pakito labai nedaug.
Būsto paskolos įmokai šiuo metu šeima vidutiniškai skiria apie 30 proc. mėnesio grynųjų pajamų. Pajamų dalis, skirta paskolos mėnesio įmokai mokėti, lyginant su būsto paskolų rinkos aktyvumo laikotarpiu, sumažėjo, nes smuko ir nekilnojamojo turto kainos, ir paskolų palūkanos.
Pasak J. Gumuliauskienės, būsto paskolą planuojantys imti žmonės pirmiausiai turėtų sukaupti pradinį įnašą. Priklausomai nuo pajamų, norimo būsto kainos ir gyvenamosios vietos, daliai žmonių pradėti taupyti įnašui reikia gerokai anksčiau nei planuojama imti paskolą ir pirkti būstą.
„Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis, norėdamas įsigyti standartinį 55 kv. m butą, pradinį įnašą galėtų sukaupti per daugiau nei trejus metus, o tokį pat butą ketinantis pirkti Alytaus gyventojas pradinį įnašą galėtų sukaupti per vos ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį“, - pabrėžė skirtumą ji.
Ekonomistė išskyrė ir svarbiausius atsakingo skolinimosi principus, pabrėždama pradinio įnašo kaupimo, šeimos finansinių galimybių įvertinimo bei pasirūpinimo finansine apsauga svarbą.
„Žmogus taip pat turėtų atsakingai įvertinti šeimos finansines galimybes - pasiskaičiuoti, kad paskolos įmokai nebūtų skiriama daugiau nei 40 proc. šeimos grynųjų pajamų. Vertinant finansines galimybes svarbu atsižvelgti į pajamų tvarumą bei galimą palūkanų normų pasikeitimą ateityje. Labai svarbu skirti dėmesio asmeniniam biudžetui valdyti, lėšų rezervui nenumatytiems atvejams kaupti. Kaip rodo gyventojų apklausos, žmonės vertina ir kitas svarbias finansinį stabilumą didinančias garantijas: įkeičiamo būsto, vidaus turto, gyvybės draudimą. Visa tai padeda būsto paskolos turėtojui tvirčiau jaustis pasikeitus ekonominei situacijai ar aplinkybėms gyvenime“. - reziumavo J. Gumuliauskienė.
