Prastesnius rodiklius pridengia akcijomis
2015 metų pradžioje užfiksuota 42 proc. mažiau nekilnojamojo turto sandorių nei prieš metus. Butų pardavimų sandorių – 39 proc. mažiau. Pastebimi ir kainų pokyčiai: naujos statybos butų rinkoje pernai fiksuotas net 22,4 proc. kainų augimas, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju 2014 metų ketvirčiu, naujų butų kaina sumažėjo 11, 4 proc..
„Nors visi sako, kad NT yra labai neemocingas pirkinys, bet, kiek mano patirtis rodo, tai dažniausiai yra emocingas pirkinys. Nekilnojamasis turtas yra lūkesčiai, o ne faktas“, - taip praėjusį pirmadienį vykusioje konferencijoje „Investicijos LT“ situaciją rinkoje apibūdino nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės įkūrėjas Ričardas Čepas.
Su tokia pozicija sutinka ir NT ekspertė Ilma Stasiulytė: „Pasiūlos gausa didina vidinę konkurenciją ir NT vystytojų kūrybingumą. Šiandien nekilnojamojo turto portalų skelbimuose apstu pasiūlymų pirkti būstą ir „penkerius metus nemokėti už šildymą“, papildomai gauti „nemokamą dizainerio konsultaciją“ arba įsigyti namus, šalia kurių įrengti „gėlynai iš daugiau nei 100 skirtingų augalų“.
Pasak pašnekovės, tokiomis akcijomis ar net realybę pagražinančiais naujų kvartalų pavadinimais siekiama sužadinti pirkėjo lūkesčius bei emocine prasme diferencijuoti būstą nuo kitų pasiūlymų rinkoje. Tokia strategija efektyviausia, kai siekiama atitraukti pirkėjo dėmesį nuo ilgalaikei investicijai esminių kriterijų.
Koks būstas laikomas investicija?
Nepaisant skirtingų būsto rinkodaros sprendimų, prognozuojama, kad dabartiniai NT kainų svyravimai didžiausios įtakos turės ekonominės klasės būsto rinkai. Tiems projektams, kurių didžiąją dalį vertės sudaro būsto vieta ir pastato kokybė, korekcija rinkoje didesnės įtakos neturės.
Pavyzdžiui, 2015 metų pradžioje užbaigtame mažaaukštės statybos „Valakampių rakto“ komplekse parduota daugiau nei pusė gyvenamųjų erdvių. Projekto atstovų teigimu, dauguma klientų būsto įsigijimą vertino grynai kaip investicinį sprendimą, kurio pagrindinis kriterijus – gyvenamoji aplinka ir jos raidos perspektyvos. Pasak I. Stasiulytės, konkrečiu atveju pirkėją galėjo patraukti garantija, jog šalia „Valakampių rakto“ ateityje nebus plečiami kiti gyvenamųjų pastatų projektai, todėl kvartalas nebus perpildytas.
„Šiuo metu natūraliai atsiskiria pirkėjai, kurie įvertina, už ką moka ir skaičiuoja įsigyjamo būsto vertę po 20 metų“, - teigia NT ekspertė. Tikėtina, kad tokią tendenciją sustiprins ir Lietuvos Banko žadamos griežtesnės būsto paskolų sąlygos: maksimalią skolinimosi trukmę planuojama sumažinti nuo 40 metų iki 30 ar net 25 metų. „Pirkėjas bus vis labiau suinteresuotas, kad pasibaigus paskolos terminui nepatektų į situaciją, kuomet nebėra nei pinigų, nei įsigyto būsto vertės“.
Renkantis būsto lokaciją, NT specialistai pataria vertinti ne tik geografinį, tačiau ir socialinį aspektą. Gyventojų koncentracija kvartale, bendruomenės socialinis statusas, gyvenamosios aplinkos raidos perspektyvos ateityje – tai veiksniai, formuojantys išliekamąją būsto vertę ir atsakantys į klausimą, kodėl net iš pažiūros geografiškai nenutolusių objektų kaina ir vertė gali būti skirtingos.
