Sėkmingo verslo raktas – klientas. Net ir pats geriausias produktas ar paslauga bus nieko verti, jei žmonėms nepatiks, nebus naudinga. Ši akivaizdi ir, atrodytų, savaime suprantama tiesa dažnai pakiša koją pradedantiems jauniems verslininkams, tikina Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro profesorius Markku Virtanenas.
Į Lietuvą atvykęs žinomas ekonomistas mūsų šalies studentams aiškino, kaip padėti patikimą pagrindą būsimam verslui, kokius namų darbus reikia atlikti prieš pradedant savarankišką veiklą.
M. Virtaneno teigimu, jauni žmonės nepakankamai dėmesio skiria informacijos rinkimo ir jos analizavimo metodų studijoms. Būtent tinkamai surinkta, išanalizuota ir apibendrinta informacija leidžia suprasti, ko reikia klientui, kuo jis nepatenkintas, ko tikisi, ir taip rasti naujų nišų rinkoje.
Markku Vitanen (nuotr. asm. archyvo)
„Tik supratęs savo kliento poreikius, jo problemas, norus gali sukurti produktą ar paslaugą, kurie bus vartojami“, – aiškina M. Virtanenas.
Aalto universiteto dėstytoją į Lietuvą pakvietė studentų verslumo ugdymo projekto START rengėjai. Metų pradžioje startavęs ir dvejus metus truksiantis projektas jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas ir mokslo parkus. Projekto dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, vadybinių, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.
Rėmėsi geriausiu pavyzdžiu
Vienas iš START iniciatorių, Kauno technologijos universiteto regioninio mokslo parko direktoriaus pavaduotojas Tomas Černevičius sako, kad vieno sparčiausiai Europos aukštųjų mokyklų reitinguose kylančio Aalto universiteto Smulkaus verslo centras yra sukaupęs labai daug patirties skatinant studentų verslumą, universitete veikia viena didžiausių Europoje jaunimo verslumo bendruomenių (Aaltoes.com), todėl ir buvo pasirinktas šiame universitete sėkmingai veikiantis jaunimo verslumo ugdymo modelis.
„Mūsų tikslas – skatinti mokslo ir verslo integraciją, ugdyti studentų verslumą, inovatyvų mąstymą. Esame įsitikinę, kad vien tik teorinių žinių neužtenka siekiant sukurti sėkmingai veikiantį verslą, todėl START dalyviams stengiamės suteikti kuo daugiau praktinių žinių.
Labai džiaugiamės, kad studentai turi galimybę žinių pasisemti iš aukščiausio lygio Suomijos ekonomikos specialistų. Praėjusią savaitę lankėsi Marku Virtanenas, kuris vedė „Verslininko savybių atpažinimas ir ugdymas“ mokymus, o šią savaitę vieši jo kolega dr. Jorma Pohtola, kuris skaito labai įdomias ir naudingas paskaitas „Ryšių su klientais ir finansų vadyba“, – pasakojo T. Černevičius.
START dalyvauja Kauno technologijos universiteto regioninis mokslo parkas, Kauno technologijos universitetas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus kolegija, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.
Suomiai vis labiau žavisi smulkiu verslu
Savo įtemptoje dienotvarkėje Aalto universiteto profesorius M. Virtanenas rado laiko su Lietuvos skaitytojais pasidalinti įspūdžiais apie drovius Lietuvos studentus, jaunimo verslumą, kliento svarbą ir „Angry birds“ žaidimą.
– Ar tai pirmas jūsų vizitas Lietuvoje?, – per mokymų pertrauką paklausėme M. Virtaneno.
– Taip, į Lietuvą atvykau pirmą kartą. Neturėjau daug galimybių pabendrauti su eiliniais žmonėmis, nes mokymai trunka visą dieną. Vakare šiek tiek pasivaikščiojau po Kauno centrą, jis atrodo tikrai gražus ir mielas.
Dar, kalbant apie jūsų šalį, mane nustebino puikios kokybės pagrindiniai keliai, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną, į Klaipėdą. Netgi sakyčiau, kad jie geresni nei Suomijoje. Be abejo, mes taip pat turime puikius greitkelius, tačiau lietuviški tikrai nustebino.
Kalbant apie lietuvius studentus, jie atrodo labai drovūs. Nors studentai Suomijoje taip pat drovūs, lietuviai atrodo netgi dar drovesni.
– Jūsų vertinimu, Lietuvos jaunimas turi pakankamai žinių ir patirties pradėti verslą?
– Man neteko daug bendrauti su Lietuvos jaunimu, todėl negaliu tiksliai atsakyti. Tačiau daugelio studentų, kurie nori kurti savo verslą, trūkumas yra tas, kad jie per mažai mąsto apie savo klientą. Reikia galvoti apie kliento poreikius, norus, stebėti ir suprasti jo elgesį rinkoje, suprasti jo poreikius. Tai vieni svarbiausių dalykų. Versle turi galvoti apie klientą, nes tai yra raktas į sėkmę.
Prieš žengiant kitus verslo kūrimo žingsnius, turi stebėti aplinką, pastebėti, kokių rūpesčių, problemų žmonės turi, kokie jų poreikiai, kurių gal kiti neišpildo. Sužinojus tai, reikia rinkti žinias, kaip tas problemas išspręsti. Taip atrandamos neužimtos nišos rinkoje, t.y. problemos, kurios dar nebuvo išspręstos. Kai atrandi sprendimą, esi laimėtojas.
Universitetai moko ieškoti informacijos, žinių. Taip pat yra ir versle – reikia ieškoti informacijos, ją analizuoti. Tai padeda sumažinti netikrumą, nes apsibrėži problemą, išsiaiškini ką tikrai apie šitą problemą žinai. Kitas žingsnis – eiti į biblioteką, internetą ir ieškoti antrinės informacijos, kurią sulygini su pirmine, įvertini ir jau gali daryti išvadas, kokios yra tavo galimybės. Gera idėja – tai tik vienas pyrago gabalėlis.
– Vadinasi, studentai turėtų neatmestinai žiūrėti į tyrimų metodologijos kursus?
– Studentai privalo studijuoti tyrimų metodologijas, žinoti kaip atlikti analizę. Turėdami šias žinias, jie įgyja privalumą rinkdami ir analizuodami informaciją. Tai universali tiesa – visur reikia naujų galimybių paieškos, tai nuolatinis procesas, ar tai būtų medicina, ar verslas.
Tai ir mūsų užduotis – galimybių paieška ir jų identifikavimas savo darbuose. Todėl aš naudoju daug tikrų istorijų, kurios yra geri pavyzdžiai, kaip įmonės vadovas turi elgtis. Tai verčia studentus galvoti praktiškai, situaciją vertinti realiai.
– Lietuvoje studentai nėra linkę imtis savo verslo, mieliau kremta samdomo darbuotojo duoną. Kokia situacija Suomijoje?
– Vis daugiau ir daugiau jaunų suomių nori pradėti savo verslą. 2009 m. socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė Aalto verslumo bendruomenė („Aalto Entrepreneurship Society“). Tų pačių metų pabaigoje ji jau turėjo daugiau nei 5 tūkst. narių, todėl „Facebook“ tapo per ankštas. Dabar bendruomenei priklauso dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, kurie organizuoja įvairias veiklas (per metus suorganizuojama apie 60 renginių – „start-up'ų“, mokymų, susitikimų, – red. past.).
Ji yra labai aktyvi ir viena didžiausių Europoje, jos moto skamba maždaug taip: „Nuobodu dirbti didelėms kompanijoms. Maži, veržlūs verslai yra įdomesni“.
Viename Aalto verslumo bendruomenės organizuotame „start-up'e“, jei neklystu, per 48 valandas buvo sukurtas minkšta medžiaga padengtas bevielis mikrofonas. Tai tikrai puiki idėja. Jei vyksta, pavyzdžiui, konferencija, nebereikia nešioti mikrofono prie kalbėti norinčio žmogaus, o tiesiog galima jį mesti.
Dar vienas geras pavyzdys, gimęs viename „start-up'ų“, – kompanija „Rovio“, kurią visi žino kaip išmaniesiems telefonams skirto žaidimo „Angry birds“ kūrėją. Vien tik šiais metais ji priėmė 400 naujų darbuotojų.
Tai geri pavyzdžiai, tačiau jauniems verslams reikia padėti „įsisukti“, vien tik geros idėjos neužtenka.
