Jau 11 metų dirbate ryšių su visuomene rinkoje, kaip ji pasikeitė per tą laikotarpį?
Džiugu, kad ryšiai su visuomene nebėra suvokiami kaip ryšiai su žurnalistais. Jau įvertinama ir vidinės komunikacijos svarba. Laikui bėgant atsirado tokių burtažodžių kaip „integruota komunikacija“, o sąsajos riba tarp rinkodaros ir komunikacijos darosi vis plonesnė. Taigi suvokimas išsiplėtė, išaugo kompetencija.
Per sunkmetį ryšių su visuomene agentūros labai išsikristalizavo: vienos nusprendė viešinti europinius projektus, kitos orientuojasi į siauresnes (kartais net nišines) verslo sritis arba paslaugas. Tai yra gerai, nes užsakovas turi iš ko rinktis.
Tačiau problemų rinkoje vis dar yra?
Taip, išliko ir neigiamų tendencijų, pasitaiko blogų pavyzdžių, kurie suteikia rinkai šleifą. Apskritai komunikacijos specialistų darbas sukelia daug streso: uždaviniai yra didžiuliai ir, mano nuomone, reikalavimai tik didės, todėl svarbu kelti kvalifikaciją.
Pati didžiausia rinkos problema – užsakomieji straipsniai ar reportažai. Ji ypač opi regionuose, kur išplatinus pranešimą spaudai sulauki kelių skambučių iš vietinių žurnalistų, klausiančių, kiek bus mokama už jo publikavimą, nors informacija gali būti svarbi visam regionui. Vartotojas turėtų labai aiškiai iš turinio atskirti, kada straipsnis yra reklaminis.
Kita problema – Europos Sąjungos projektų viešinimas. Mano nuomone, jis labai iškraipė rinką, o rengiant publikacijas nueita primityviausiu keliu: agentūros ar specialistai parašo straipsnį, ir viskas. Žinoma, galima į tai pažiūrėti kūrybiškai, bet tuomet teks sugaišti daugiau laiko, sukti galvą ir galbūt laiku nepaviešinti projekto. Taigi, tos „paklodės“ yra lengviausias kelias.
O mūsų ir kaimynų ryšių su visuomene rinka skiriasi?
Visose trijose Baltijos šalyse ryšiai su visuomene vis dar suvokiami kaip „gaisrų gesinimas“. Labai mažai verslo ir valstybės institucijų supranta, kad tai yra krizių komunikacijos prevencija.
Latviai mini, kad trūksta kvalifikuotų komunikacijos specialistų, nes vyksta geriausiųjų medžioklė. Gerą specialistą lengviau perpirkti nei pačiam išugdyti. Lenkija eina panašiu keliu kaip ir Baltijos šalys, bet atsižvelgus į tai, kiek ji turi talentų ir ekonominių galimybių, lygis yra kiek aukštesnis.
Rusijoje ryšiai su visuomene yra labai stiprūs, nors juos lydi juodųjų technologijų šleifas. Toje rinkoje pagal gyventojų skaičių ir ekonomines galimybes ryšiai su visuomene yra pažangūs, o su rinkos specialistais, pasitaikius progai, įdomu ir labai naudinga pabendrauti ne tik komunikacijos profesionalams, bet ir įmonių vadovams.
Ar lietuviškas verslas šiandien tinkamai įvertina viešųjų ryšių svarbą ir išnaudoja jų teikiamas galimybes?
Mano mėgstamas posakis: „Gera reputacija padeda blogais laikais.“ Ryšiai su visuomene – ne prevencija, o vadybos funkcija, Lietuvoje tai vis labiau suvokiama. Šiandien beveik už kiekvieno politiko, valstybės pareigūno ar įmonės vadovo stovi stiprus komunikacijos specialistas, kuris rengia kalbas, medžiagą žiniasklaidai, pataria, kaip bendrauti su skirtingomis auditorijomis. Progresyvios įmonės, organizacijos ir vadovai supranta, kad turėti šalia tokį profesionalą – labai naudinga.
Kita vertus, labai svarbų vaidmenį vaidina pasitikėjimas. Geras komunikacijos specialistas – tas, kuris kritikuoja sprendimus. Jis išanalizuoja situaciją iš įvairių kampų ir užduoda nepatogius klausimus. Džiugu, kad vis rečiau išgirstame istorijų, kad kažkas išlėkė iš darbo, nes nuomonė nesutapo su vadovo požiūriu. Vadovai, kurie nori augti ir bendrauti su skirtingomis auditorijomis, mokosi ir tobulėja. Tai labiausiai susiję su vertybėmis.
Tačiau krizių valdymui vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Ne visuomet verslininkai pagalvoja, kaip gamybiniai, technologiniai ar produktų sprendimai paveiks įvairias grupes, nepasikonsultuoja su specialistais iš anksto.
NUOMONĖS Kokios problemos kamuoja ryšių su visuomene rinką?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Minta ES pinigais
Lietuvoje tenka susidurti su keliolika viešųjų ryšių agentūrų bei įmonių, kurių visas pajamas sudaro ES parama. Nemaža dalis lėšų dažniausiai privalo būti skiriama projektui viešinti – taigi jos maitina minėtas agentūras.
Agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ savininkas Kęstutis Gečas
Gerų naujienų nebūna
Žiniasklaidoje dominuoja nuomonė, kad gera informacija apie verslą yra mokama reklama, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą.
CV: Orijana Mašalė
Dirbo Vyriausybės spaudos tarnyboje, Seime, ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene, valstybės kontrolierės patarėja ryšiams su Seimu, vėliau vadovavo Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentui
Nuo 2011 m. dirba draudimo bendrovėje „If“, vadovauja Rinkodaros departamentui
2012-aisiais išrinkta Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininke
Evelina POVILAITYTĖ
