Rojų Panevėžyje iš Europos Sąjungos didiesiems Lietuvos miestams per ateinančius šešerius metus planuojamo įteikti aukso puodo žadanti sukurti Savivaldybė nutyli, kad keturiolikos planuojamų sutvarkyti teritorijų sąrašo gale likusioms gali tekti tik riestainio skylė.
Karštos dalybos
Vėliausiai iki 2023-iųjų Panevėžys turėtų pasikeisti neatpažįstamai – sutvarkyti visi trys miesto parkai, išgražinta Senvagė, rekonstravus centrą vagojančias senas gatveles Aukštaitijos sostinei grąžintas senamiestis, rekonstravus dabartinę miesto gėdą autobusų stotį šalia iškils ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Tokios pačios turėtų sulaukti ir numatytas kardinaliai sutvarkyti pramonės lopšys J. Janonio g., o Skaistakalnio parko pašonėje, J. Biliūno g., įsikūrusioms įmonėms nebeteks raudonuoti prieš verslo partnerius užsieniečius, geresnio gyvenimo skonis žadamas ir eiliniams panevėžiečiams – rekonstruoti rengiamasi netgi daugiabučių kiemus, tiesa, tik centrinėje miesto dalyje.
Tokį rojų Panevėžyje žada sukurti Savivaldybė iš Europos Sąjungos didiesiems Lietuvos miestams per ateinančius šešerius metus planuojamo įteikti aukso puodo. Nors dar neaišku, kiek Aukštaitijos sostinei iš jo pavyks pasisemti, būsimų pinigų dalybos jau dabar užkaitino aistras.
Tvarkys sutvarkytą aikštę?
Iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšų, konkrečiai programos „Urban“, skirtos penkių didžiųjų šalies miestų probleminėms teritorijoms sutvarkyti, Panevėžiui žiba viltis per ateinančius šešerius metus gauti 68 mln. Lt. Tai yra kone triskart didesnės ES investicijos nei per 2007–2013 m. Pagal gyventojų skaičių kone šešiskart didesnis Vilnius iš aukso puodo tikisi pasisemti 150 mln. Lt.
Panevėžio mero sudaryta darbo grupė jau sudėliojo sąrašą, kaip padalytų laukiamus milijonus. Į juos pretenduoja 14-iolika projektų. Pirmoji planuojamų tvarkyti teritorijų sąraše – autobusų stotis. Jos rekonstrukcijai Savivaldybė ketina išleisti 6,5 mln. Lt Europos Sąjungos paramos. Tik milijonu mažiau numatyta antrajam projektui – stoties prieigoms sutvarkyti.
Į pirmąsias reikšmingo sąrašo pozicijas pateko trečia įrašyta Laisvės a. bei jos prieigų sutvarkymas. Tam planuojama išleisti netgi 8,7 mln. Lt.
Paskutinį kartą Laisvės a. buvo tvarkyta vos prieš septynetą metų. Už maždaug 4 mln. Lt aikštėje išklotas grindinys, rekonstruotas apšvietimas, sutvarkytos teatro prieigos. Ką dar čia galima tvarkyti iš į miestą ateinančios ES paramos lėšų?
Griaus Skaistakalnio sieną
Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Bajorūnė ramina, esą Laisvės a. į sąrašą įrašyta tik dėl akių – tvarkyti rengiamasi ne ją, o aplinkui esančias, tarp Respublikos ir A. Smetonos g. įsiterpusias gatveles.
Mero sudarytos darbo grupės nuomone, pagal miesto teritorijų apleistumą ketvirtosios vietos verta Senvagė. Jai sutvarkyti iš ES pyrago Savivaldybė planuoja atriekti 4,3 mln. Lt.
Tačiau labiausiai apleistoms miesto vietoms teko eilė po Laisvės a. ir Senvagės. Tik po jų rikiuojasi J. Biliūno g. 12 teritorija, kurioje įsikūrę per 20 įmonių, kasdien pritraukiančių šimtus lankytojų. Vien meninio stiklo studiją per dieną aplanko bent po 2–3 autobusus vietos ir užsienio turistų.
Studijos įkūrėjas, menininkas Remigijus Kriukas netgi buvo pradėjęs užsirašinėti lankytojų mintis, išsakytas išvydus, kokioje aplinkoje Panevėžyje kuriamas menas.
„Buvo juokaujančių, kad atvažiuočiau prie vartų verslo reikalų aptarti arba pats atsivežčiau lankytojus į studiją, nes tokiu duobėtu keliu ne kiekvienas išdrįs važiuoti“, – „Sekundei“ pasakojo R. Kriukas.
Kad Savivaldybė greičiau ieškotų galimybių, kaip sutvarkyti valstybinėje žemėje įsikūrusią verslo zoną, įmonių vadovai netgi raštu įsipareigojo savo jėgomis nugriauti ją nuo Skaistakalnio parko skiriančią sovietmečiu statytą betoninę tvorą.
Patį parką tvarkyti Savivaldybė rengiasi už 10,3 mln. Lt, maždaug tiek pat numatyta skirti Kultūros ir poilsio parkui pagražinti.
Aptrupėję, seniai remonto besišaukiantys Bendruomenių rūmai iš 14-os projektų darbo grupės įrašyti aštuntoje vietoje. Jiems tvarkyti planuojama išleisti 6 mln. Lt.
Tačiau Panevėžys už pusketvirto milijono ketina įsirengti paplūdimį prie „Ekrano“ marių.
Spėjo į traukinį
Paskutinieji į traukinį spėjo įšokti J. Janonio g. dirbantys verslininkai, merui ir administracijos direktorei pateikę prašymą už „Urban“ lėšas iš esmės sutvarkyti šią pramonės rajono gatvę. Pasak verslininkų, J. Janonio g., kur veikia 157 įvairaus dydžio pramonės, paslaugų ir prekybos įmonės ir dirba tūkstančiai panevėžiečių, seniai nebeatitinka išaugusios pramonės poreikių ir nėra saugi. Didžiulių eismo srautų gatvėje būtina rekonstruoti apšvietimą, įrengti pėsčiųjų takus, atnaujinti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles.
Ir darbo grupė, ir miesto Taryba patenkino verslininkų prašymą – J. Janonio g. tvarkyti numatyta 5 mln. Lt europinės paramos.
Pasak D. Bajorūnės, dar prieš porą metų savivaldybėms buvo teigiama, jog „Urban“ lėšos skiriamas probleminėms miestų teritorijoms tvarkyti. Tačiau šįmet Vidaus reikalų ministerija pradėjo akcentuoti, jog už europinę paramą savivaldybės turi ne tik apsišluoti, bet ir sukurti pridėtinę vertę, tai yra įgyvendinti projektus, skatinančius verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimąsi.
Gresia gauti riestainio skylę
Paskutiniai planuojamų gražinti teritorijų sąraše – Jaunimo sodas, Nevėžio pakrantės ir daugiabučių kiemai. Tiesa, tokios malonės sulauks tik gyvenantieji centre. Kol kas Savivaldybė numačiusi išpuoselėti kelių daugiabučių supamus porą kiemų Elektros g. ir Nepriklausomybės aikštėje.
Ar iš ES lėšų numatytų tvarkyti teritorijų sąrašo gale atsidūrę projektai sulauks savo laimės valandos, tolygu būrimui iš kavos tirščių.
D. Bajorūnė neslepia, jog nors ir labai norima sutvarkyti viską, kas prisvajota, bet gali nutikti taip, kad projektams sąrašo priekyje išleidus daugiau nei planuota pinigų, likusiems gale gali ir nebeužtekti. Pasak vedėjos, tam ir buvo sudarytas projektų reitingas. Tiesa, D. Bajorūnė ramina, esą neverta iš anksto panikuoti.
„Gali būti, kad vieniems projektams prireiks daugiau, kitiems mažiau nei numatyta lėšų. Kai darbai prasidės, Savivaldybės taryba spręs, kaip lėšas išdėlioti“, – „Sekundei“ tvirtino Investicijų skyriaus vedėja.
Pasigedo racionalumo
Povilas Vadopolas, Savivaldybės tarybos narys
Į Panevėžį ateinančios didelės lėšos turi būti labai racionaliai paskirstytos. Deja, manau, kad svarstant, ką už jas sutvarkyti, iki galo nepadirbėta.
Likau nustebęs, kai sužinojau, jog milijonus rengiamasi investuoti Skaistakalnio parko ir J. Biliūno g. 12 teritorijoms sutvarkyti, bet niekas nė nekalbėjo apie juos skiriančios baisios betoninės tvoros nugriovimą. Investuoti didžiulius pinigus neapgalvojant visų detalių tolygu milijonus išmesti į balą.
Kai sužinojau, kad tvoros niekas nesiruošia griauti, pasiprašiau į darbo grupės posėdį. Tada administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė buvo įpareigota sušaukti J. Biliūno g. 12 teritorijoje įsikūrusius verslininkus ir pasiūlyti jiems prisidėti prie bendros gerovės. Jie labai geranoriškai sutiko patys išardyti tą tvorą. Tačiau pasigedau tokio gražaus Savivaldybės ir J. Janonio g. dirbančių verslininkų bendravimo.
Jei Savivaldybė pasirengusi į šios gatvės tvarkymą investuoti, įmonės taip pat gali prisidėti, kad gatvė taptų patrauklesnė. Tvarkant želdinius, pėsčiųjų takus ar įrengiant mažosios architektūros elementus galėtų prisidėti ir verslininkai. Tuomet už sutaupytas lėšas būtų galima sąrašą dar keletu projektų papildyti ir kitoms miesto įmonėms pagerinti aplinką. Dabar numatyta sutvarkyti tik dvi verslo teritorijas, bet juk įmonės veikia ir kitose gatvėse. Jos liko nuskriaustos.
Investuojant į miestą „Urban“ lėšas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į gyventojų indėlį. Jei žmonės renovuoja daugiabučius, kodėl negalėtų Savivaldybė pasirūpinti sutvarkyti įvažų į kiemus, automobilių stovėjimo aikštelių, žaliųjų vejų?
Deja, pagal reitingavimo rezultatus gali paskutiniam sąraše gyvenamosios vietovės aplinkos pagerinimo projektui nelikti lėšų. Tai būtų labai nesąžininga gyventojų atžvilgiu.
Autobusų stotis ir jos prieigos yra mūsų miesto vizitinė kortelė ir man labai nesuprantama, kodėl reitinguojant sąrašo projektus administracijos direktorė nutarė pirmenybę teikti ne jai, o J. Janonio g. Tokie keleto darbo grupės narių reitingavimo rezultatai turėjo įtakos ir visam sąrašui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
