SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.
V. Šapoka: progresinių mokesčių žala nusvertų naudą
Diskusijos metu pradėjus kalbėti apie progresinius mokesčius finansų ministras V. Šapoka nurodė, kad įvedus tokius mokesčius šalyje nebūtų surenkama daugiau lėšų, paprasčiausiai žmonių, kuriems būtų galima taikyti didesnius tarifus yra per mažai
„Šitoje vietoje aš remiuosi savo analitikų komanda, kurių išvados sutampa su EBPO analitikais. Įvedant dabartiniu momentu progresinius mokesčius, tikėtina, kad žala nusvertų galimą naudą, o tai užprogramuota mūsų pajamų struktūroje. Tiesiog vienas pavyzdys – žmonės, kurie uždirba daugiau nei 4 tūkst. eurų, yra 0,8 proc.“, – sako V. Šapoka.
Jo teigimu nereikėtų tikėtis, kad įvedus progresinius mokesčius, surinksime žymiai daugiau pajamų ir išspręsime skurdo klausimą ar pajamų nelygybės klausimą.
„Tai yra iliuzija, tai simbolis, nieko daugiau. Net pasižiūrėjus į mokestines priemones, kiek jos lemia pajamų nelygybės mažinimą, tai kaip taisyklė lemia tik keliolika procentų, liūto dalį sudaro socialinės išlaidos“, – mano jis.
Mokesčių mainai: įvedam du papildomus ir keičiam į progresinius
Diskusijos metu G. Nausėda paklausė, ar įvedus visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą, kuris turbūt ir taip neabejotinai atsiras, bei automobilių mokestį, ar būtų galima sumažinti darbo mokesčių naštą.
„Kitaip tariant, progresyvumui kurti iš apačios, nedidinant viršutinių tarifų, bet sumažinant tuos tarifus, kuriuos moka mažas pajamas gaunantys. Ar tam pritartumėte, jei mokesčiai taip būtų pertvarkomi?“, – klausė jis.
V. Šapoka atsakydamas nurodė manantis, kad tai tikrai nėra kažkokio panacėja, nes remiantis kitų šalių patirtimi, Lietuvoje nekilnojamojo mokestis turėtų būti tris kartus didesnis nei Europos Sąjungoje.
„Ar tikrai NT mokesčio įvedimas kartu su automobilių mokesčiu išsprendžia problemas ir tikrai įvyksta perskirstymas tarp daugiau pajamų turinčių ir mažiau turinčių? Pasižiūrėjus NT struktūrą fizinių asmenų ji kitokia nei vidutiniškai ES, nes gyvenamosios paskirties būsto 40 proc. procento sukoncentruota pas verslininkus kaip nuomos dalis. Jeigu tikrai būtų padaromas visuotinis NT apmokestinimas, iš esmės transfero iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems neįvyktų.
Jei darytume taip, kaip daroma kitose šalyse, galutiniame variante gautume nedideles įplaukas, nes sukaupto turto vertė NT Lietuvoje plius finansinio nuo ES vidurkio sudaro tik trečdalį. Jeigu norima gauti daugiau mokestinių pajamų, mokestis turėtų būti trigubai didesnis nei ES vidurkis. Tai nėra panacėja“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pridėjo, kad gal tai ir nėra panacėja, tačiau jei ant svarstyklių padėtume visuotinį turto bei automobilių apmokestinimą prieš santykinai mažinant darbo jėgos apmokestinimą, Lietuva investuotojams taptų labiau patrauklesnė.
„Pensininkams, kaip lokacija Lietuva labai būtų nepatraukli, nes per darbo mokesčio jie nelaimėtų, tada reikėtų vienkartinio pensijų padidinimo, kad tokius pokyčius pradėti“, – pridėjo ekonomistas G. Nausėda.
Pasak V. Šapokos, Lietuvoje didžiausia problema yra skurdas, tai šiuo atveju tokios priemonės nieko bendro su skurdo mažinimu neturėtų.
Finansų ministras nurodė, kad jei bus pritarta dabar siūlomiems mokesčių pakeitimams, mokestinė našta Lietuvoje uždirbantiesiems iki vidutinio atlyginimo taps pačia mažiausia regione. O bendra darbo mokesčių našta atitinka Europos vidurkį.
G. Nausėda: jei tai panaikinsit, pavadinsiu jus geriausiu finansų ministru
Be to diskusijoje kalbėjo apie mokesčių pertvarkoje numatomas lengvatas verslui. G. Nausėda klausė, kodėl pradedančiam verslui suteikiamos tik vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“, kai dažniausiai pelno tokios įmonės nepasiekia daug ilgiau.
Ūkio ministras teigė, kad tikrai nedaug šansų, jog po pirmų metų verslui pavyktų pradėti generuoti pelną. Tačiau tai ne vienintelė problema, kurią reikėtų spręsti.
„Ministerija siūlė, kad atostogos būtų 2–3 metus ir būtų racionaliau ir rimčiau nei metai, bet be to kas siūloma pakete, reikia krūvą higienos dalykų išspręsti. Tas pats pavėžėjimas darbuotojų – dalis turi savo autobusus. Turime Pabradėje įmonę, kuri surenka 2 tūkst. darbuotojų į kolektyvą atsiveža iš Molėtų ar Ignalinos, bet tų bilietėlių į sąnaudas negali įtraukti“, – atskleidė M. Sinkevičius.
G. Nausėda kreipėsi į finansų ministrą, ar įmanoma išspręsti šią viešojo transporto problemą. Jei taip, jis prisižada jį pavadinti geriausiu finansų ministru.
„Pasižadu viešojoje erdvėje pavadinti jus 3 kartus geriausiu finansų ministru per pastarąjį dešimtmetį, jei šitą panaikinsite. Juk atrodo logiška ir suprantama. Kalbu apie 100 žmonių vežamus iš Ignalinos į Pabradę, kurių bilietai traktuojami, kaip pajamos ir priskaičiuojami mokesčiai ir „Sodra“. Kodėl negalima? Na, kiek ten tų pinigų?“, – klausė G. Nausėda.
V. Šapoka atsakė, kad šį klausimą galima išspręsti. „Tik aš pirmą kartą girdžiu apie tokią problemą dėl bilietėlių“, – pridėjo jis.
