Sutariama, kad Nyderlandai Lietuvos investiciniame žemėlapyje atsiranda dėl olandų siūlomo mokestinio rojaus. Paradoksalu, tačiau nors mokestiniai skirtumai Baltijos valstybėse – minimalūs, lietuviai Estiją laiko stabilumo garantu ir kontroliuojančioms (holdingo) įmonėms renkasi estų sukurtą verslo aplinką.
Lenkija per sudėtinga
Net jei Estija siūlo stabilią aplinką, neturėtume pamiršti, kad pagrindinis verslo siekis susijęs su pelnu. Stabilumo atžvilgiu itin komplikuotą verslo aplinką siūlančios Rusija ir Baltarusija gali atbaidyti smulkesnius investuotojus, tačiau, bent jau iš pirmo žvilgsnio, Europos Sąjungai (ES) priklausanti Lenkija turėtų būti tikras skanėstas plėtros galimybių ieškančiam verslui.
Vis dėlto į 800 mlrd. JAV dolerių (2 trln. litų) dydžio ekonomiką per 2012 metus investavome vos 311 mln. litų.
Vyriausias banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis – aukšto konkurencingumo Lenkijos ekonomika.
„Lenkijos įmonės sugeba pasiūlyti pigią produkciją, kokybės sąskaita, tačiau vidaus rinka atlaidi tokiai tendencijai“, – pasakojo ekonomistas.
Pašnekovas pridūrė, kad mažesnės Lietuvos įmonės negali pasiūlyti lenkams tinkančių kainų, todėl eiti į vieną labiausiai konkurencingų rinkų Europoje pakankamai sudėtinga.
„Lenkai labiau linkę žiūrėti ne į kokybę, o į kainą, todėl lietuviams palankiau orientuotis į Skandinavijos rinkas, kuriose mūsų siūloma kaina ir kokybė pateisina lūkesčius“, – dėstė Ž. Mauricas.
Panašios nuomonės laikėsi ir neseniai į Latvijos rinką įžengusios internetinės parduotuvės „dovanusalis.lt“ vadovas Eugenijus Kižinas.
Paklaustas, kodėl plėtrai pasirinko ne didesnę Lenkiją, o Latviją, vadovas tikino, kad sprendimą lėmė konkurencinė kova.
„Lenkijoje daug didesnė prekių ir paslaugų pasiūla, taigi ir konkurencija kur kas intensyvesnė, – Ekonomika.lt sakė verslininkas. – Tačiau neatmetame galimybės investuoti Lenkijoje – ilgainiui tikimės sukaupti pakankamai patirties ir resursų.“
Tuo tarpu įmonės „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė teigė manantis, kad įtakos sprendimui vietoj Lenkijos rinktis Baltijos šalis turi ir kultūrinis tapatumas.
„Tam tikri kultūriniai skirtumai tarp Baltijos šalių yra mažesni nei su Lenkija, o tai palengvina bendradarbiavimą. Be to, palyginus nedaug lenkų kalba rusų kalba, sunkiau komunikuoti, todėl kaip trikdį įvardinčiau kalbą ir kultūrą“, – naujienų portalui Ekonomika.lt pasakojo verslininkas.
Estais galima pasitikėti
Didžiausio Lietuvos investuotojų dėmesio sulaukianti Estija pasižymi aukštu pasitikėjimu. T. Ruželės teigimu, estai yra kur kas racionalesni nei lietuviai ar latviai ir nėra linkę bendrauti neformaliai.
„Estai linkę elgtis paskaičiuotai – 9 kartus pamatuoja, o 10 pjauna, – pasakojo vadovas. – Stebina ir tai, kaip estai laikosi žodžio, jei jie padėjo parašą ant lapo skiautės, jau gali būti tikras, kad užsakymas bus įvykdytas, o tai tikrai stebina.“
Panašios nuomonės laikėsi ir Ž. Mauricas, kurio nuomone, estai prisivilioja investuotojus maža valstybės skola ir stabilia mokesčių sistema.
„Estija turi mažiausią valstybės skolą ES, todėl nedidelė tikimybė, kad mokesčiai bus didinami skubiai ar iš viso didinami“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus nuomone, Estija pasižymi palankia apmokestinimo sistema, tačiau skirtumai nėra dramatiški. „Estijoje yra palankesnis apmokestinimas, tačiau iš kitos pusės, investuotojų apsisprendimą lemia daugelis faktorių – infrastruktūra, darbo jėgos pasiūla, mokesčių bazė. Nėra vieno motyvo, kuris atsvertų visus kitus“, – pasakojo V. Sutkus.
Latvija traukia panašumu
Tuo tarpu Ekonomika.lt kalbinti pašnekovai sutiko, kad Latvija investuotojus vilioja panašumu, todėl mažesnė tikimybė prarasti investicijas. „Latvijoje tyrėme konkurencinę aplinką ir ši pasirodė pakankamai patraukli. Jau turime sukaupę patirties, todėl rinkų panašumas leis nebekartoti tų pačių klaidų“, – pasakojo E. Kižinas.
T. Ruželė teigė manąs, kad sąlygos verslui tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje yra panašios, o skirtumai – minimalūs. „Latvijos verslo aplinka gerai išvystyta, todėl einant ten nereikėtų labai bijoti, o ir kalbinio barjero beveik nėra“, – dėstė verslininkas.
Panašaus dydžio ekonomikos, bei panašių poreikių klientai leidžia Lietuvos verslininkams, dedantiems pirmuosius žingsnius tarptautinėje plėtroje lengviau jaustis. „Baltijos šalių rinkos yra panašios – tiek savo dydžiu, tiek ir aplinka. Svarbu ir tai, kad Latvijoje ir Estijoje konkurencija mažesnė nei Lenkijoje, todėl mūsų verslui lengviau žengti į bent iš dalies pažįstamą aplinką“ , – pasakojo V. Sutkus.
