Birželio 18 - „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.
Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).
Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams?
Kaip rodo pastarieji tyrimai*, atlikti Europos parlamento užsakymu – daugelis valdininkų Europos Sąjungos (ES) šalyse mano, kad dar galima didinti mokestinę naštą savo šalių piliečiams.
Paprastiems ES dirbantiesiems tik per metus mokestinė našta padidėjo nuo 45.06 proc. 2013 metais iki 45.27 proc. 2014 metais. O bendrą mokesčių augimą nuo 2010 metų 19 – oje iš 28 ES priklausančių šalių, lėmė PVM tarifo didinimas. Kaip pažymi tyrėjai, pastaruoju metu šio netiesioginio mokesčio padidėjimas stebimas išskirtinai šalyse, kuriose cirkuliuoja euras – Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kurios nepriklauso eurozonai – pvz. Jungtinė Karalystė, kurioje mokesčiai vieni mažiausių tarp ES šalių ir toliau mažinami.
Tai kaipgi paprastam žmogui žinoti, ar jo išrinktieji ES parlamentarai ir Seimo nariai ne pernelyg daug išlaidauja iš biudžeto lėšų, ar ne per didelę mokestinę naštą užmeta ant mokesčių mokėtojų pečių? Štai tokiam tikslui – pilietinių visuomenių galimybeikontroliuoti savo valdžios veiksmus ir buvo sukurtas mokestinės naštos rodiklis – „atsisveikinimo su mokesčiais diena“. Jei ši diena keliama vis toliau nuo pavasario link rudens, reiškia mokestinė našta didėja, nes auga mokesčiai. O investuotojams būtina žinoti kokiose šalyse teks sumokėti didesnius mokesčius už samdomus darbuotojus. Šių dviejų tikslų ir siekia kasmetinės ataskaitos rengėjai, o bet to: „New Direction”* („Naujoji kryptis”) siekia pakeisti ES vystymosi kursą – nuo dabar vyraujančio centralizuoto biurokratinio valdymo, į laisvės suklestėjimo ir šalių saugumo kelią: skatinat laisvą rinką, laivę verslui, mažinant mokesčius ir visuomenei kontroliuojant vyriausybes.
„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas?“ – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari). Europos parlamento užsakymu „Naujoji kryptis (New Direction) – Europos reformų fondas“ (Belgija) kartu su Molinari ekonomikos institutu (Prancūzija) pagal vieningą metodiką atlieka tyrimus visose 28 ES šalyse. Kiekvienai šaliai nustato Laisvės nuo mokesčių dieną − tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis oficialus dirbantis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Skaičiavimams naudojami oficialūs statistiniai duomenys apie surenkamus gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir pridėtinės vertės mokesčius.
Šie tyrimai vertingi ir unikalūs, nes:
- duoda galimybę palyginti mokestinę naštą visose ES valstybėse;
- duoda galimybę naudoti vieningą, aiškią ir skaidrią vertinimo metodiką;
- visi duomenys ir paskaičiavimai patvirtinti tarptautinės audito kompanijos „Ernst&Young”.
- parodo realią samdomų darbuotojų kainą kiekvienoje šalyje.
Kaip teigia ataskaitos autoriai: „Daugelyje šalių įvairios organizacijos savaip nustato „laisvės nuo mokesčių“ dieną savo šalyje. Gaila, bet prieštaringi skaičiavimo būdai ir taikomi metodai neleidžia šių šalių realios padėties ir datų palyginti tarpusavyje“.
Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies dirbantysis skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis mokesčių našta Lietuvoje aplenkė ne tik Jungtinę Karalystę, Kiprą, Airiją, Maltą, Bulgariją, Liuksemburgą, Portugaliją, Daniją, Slovėniją, Estiją, Ispaniją, Kroatiją bet ir Lenkiją. Ir jau artėja prie besivystančioms šalims pavojingos 50 proc. ribos. Virš jos, ekonomistų vertinimu, darbo našumas neišsivysčiusios ekonomikos sąlygomis pradeda kristi. Ar verta dirbti, jei net itin mažą algą gaudamas pusę turi atiduoti mokesčiams sumokėti?
Ir jei kas save guodžia, kad Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje mokestinė našta didesnė – tai tegu neužmiršta palyginti atlyginimo dydžių (uždarbių). Tuo labiau, kad nevykę pavyzdžiai užkrečiami – Graikija pagal mokesčių augimą jau aplenkė Vokietiją, tačiau šios priemonės efektyvumas abejotinas.
O jei atkreipsime dėmesį, kad atskaitos 1 priede (14 psl.), mokestinės išlaidos samdomiems darbuotojams Graikijoje taipogi didesnės nei Vokietijoje, tai nesunku nuspėti kokios laukia šios šalies ekonominio vystymosi perspektyvos.
Tarp kitko, Lietuvoje taip pat neapsiribojama mokesčiais tik darbuotojams. Užsienio investuotojams ir verslininkams bus nemalonu sužinoti, kad Lietuvoje samdomi darbuotojai darbdaviui kainuos brangiau nei Suomijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Estijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Danijoje, Liuksemburge, Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Airijoje, Kipre.
Pavyzdžiui „atsiliekančioje“ Didžiojoje Britanijoje norėdami sumokėti darbuotojui papildomą 1 eurą jie turės išleisti 1,46, o „išsivysčiusioje“ Lietuvoje 1,73 euro. Tai kur jam naudingiau ir pigiau dirbs darbo jėga? Tuo labiau, kad PVM tarifas pas mus gerokai aukštesnis, o ir lietuvių Didžiojoje Britanijoje surasti nesunku. Tačiau, pas mus Lietuvoje nebūnat blogų naujienų - gera žinia. Jei spręsime pagal ataskaitos duomenis, tai lyginant su praeitais metais ši „laisvės nuo mokesčių diena“ išliko ta pati, nors gerokai tebeviršija vidutinius ES rodiklius.
Ar gali mokesčiai būti dar didinami, kai dirbantis žmogus priverstas atiduoti 46,2 proc. savo uždirbtų pinigų valstybei (t. y. beveik pusę metų dirbti tik mokesčiams padengti)? Ir tai vyksta sparčiai didėjant valstybės skolai. Tai kiek valdžiai reikia pinigų? Ar yra vilties, kad valdžia kada nors atkreips savo dėmesį ne tik į biudžeto poreikius, bet pradės realiai rūpintis ekonomikos augimu ir nustos melžti paskutinius centus iš savo šalies piliečių? Galų gale, koks efektas tokios mokestinės politikos, jei bedarbystė, kainos ir emigracija auga kartu su mokesčiais, o pozityvūs pokyčiai nematomi? Tai Jums spręsti. O šiais metais nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, yra galimybė atsisveikinti su savo mokestine našta ir pradėti dirbti sau – tegu ir simboliškai. Mano www.slapenas.lt galite pamatyti trumpą video apie tai, kaip praeitais metais Lietuvos įvairiuose miestuose buvo švenčiama ši data. Ir jei šiais metais Jūs atsiųsite man savo fotografijas ar video įrašus, tai džiaugsiuosi galėdamas juo patalpinti internete. Kaip švęsti Atsisveikinimą su mokesčiais birželio 18 dieną 12 val.? Nuo metų pradžios tempdamas mokesčių naštą, šią dieną Tu ją gali paleisti. Jei neturi helio dujų oro balionui pripūsti, nenusimink: 1. Paimk paprastą oro balioną ir pripūsk jį taip pat, kaip valdžia pučia mokesčius. Jei tai daroma neapdairiai – jis gali sprogti. Lygiai tas pats atsitinka ir su valstybėmis, kurių vadovai užmiršta, kad biudžeto pajamų surinkimas besivystančioje šalyje nėra pagrindinis tikslas ir negali kenkti ekonomikos vystymuisi ir piliečių gerovei. Pūsk atsargiai, juk tu kaip ir vadžia didindama mokesčius nežinai, kada gali sprogti ir prasidės tikra krizė. Ir jei tave nuo to gali sustabdyti sveikas protas, tai valdžią nuo neapgalvotų sprendimų sustabdyti gali tik pilietinė visuomenė. O jei jos nėra, jei piliečiams nesvarbus savo valstybės likimas – krizė neišvengiama. Jei sprogs tavo balionas, nebaisu – paimsi kitą. Bet neįmanoma pakeisti Tėvynės. 2. Dabar su flomasteriu nupiešk didelį nulį – „0“. Juk nuo šiandien valstybei tu mokėsi „0“ mokesčių. Be to išpūstas nulis – tai valdžios veiklos rezultatas skatinant Lietuvos ekonomiką, neatsakingai didinant įsiskolinimus ir mokesčius. Nulis – tai skaičius lietuvių, kurie liks šalyje, jei nesibaigs žmonių stūmimo į ekonominę emigraciją politika. 3. O dabar atsisveikink su šiuo balionu. Jei jis neskrenda ir negali paleisti į dangų, tai paprasčiausiai išleisk iš jo orą.
Viskas – tu laisvas! Bent jau šiais metais… Atsisveikinimo su mokesčiais datų 2014 metų kalendorius
KOVAS 21 Kipras BALANDIS 28 Airija 28 Malta GEGUŽĖ 12 Jungtinė Karalystė 18 Bulgarija 30 Liuksemburgas BIRŽELIS 06 Portugalija 07 Danija 08 Slovėnija 10 Estija 12 Ispanija 13 Kroatija 14 Lenkija 18 Lietuva 19 Čekija 20 Suomija 20 Slovakija 20 Latvija 21 Nyderlandai 23 Švedija 30 Italija LIEPA 01 Rumunija 11 Vokietija 14 Graikija 16 Vengrija 25 Austrija 28 Prancūzija RUGPJŪTIS 06 Belgija
