Kas yra šeimos galva? - klausimas provokuojantis. Lietuvos statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo aprašyme nurodoma, kad namų ūkio galva laikomas tas, kas tame ūkyje gauna daugiausia pajamų.
2006 metais Lietuvoje daugiau nei pusės (53 proc.) namų ūkių galva buvo vyras. Iš namų ūkių, kurių galva moteris, 42 proc. buvo vieno asmens namų ūkiai, 8 proc. - nepilnos šeimos, susidedančios iš vieno suaugusio asmens su vaikais iki 18 metų.
O kam verta patikėti šeimos finansus?
Mokslinėje literatūroje yra skiriamos keturios sistemos, kaip namų ūkiai tvarko pinigus:
1. Viso atlyginimo sistema - vienas partneris, paprastai žmona, valdo visus šeimos pinigus, išskyrus kito partnerio asmeninėms išlaidoms skirtus pinigus.
2. Išmokų sistema - vienas partneris, paprastai vyras, duoda kitam pinigų tam tikroms išlaidoms, o likusią sumą kontroliuoja pats.
3. "Bendro katilo" sistema - abu partneriai gali naudotis visais šeimos pinigais ir abu atsakingi už lėšų valdymą bei išlaidas.
4. Savarankiško valdymo sistema - abu partneriai atskirai valdo savo pinigus, nė vienas neturi priėjimo prie visų šeimos finansinių išteklių.
Kokia sistema populiariausia Lietuvoje - sunku pasakyti, išsiaiškinti padėtų nebent apklausa. Mat bendros sąskaitos, kai pinigais, esančiais sąskaitoje, gali disponuoti abu bendraturčiai (kartu arba atskirai), nėra populiarios.
Kol kas dar didelė dalis atsiskaitymų vyksta grynaisiais. Kita vertus, didžioji dalis moterų dirba ir gauna atlyginimą į savo asmeninę sąskaitą.
Ar moterys yra išlaidesnės?
Vyrauja nuomonė, kad moterys yra išlaidesnės. Tačiau pažvelgę į vidutinių vartojimo išlaidų struktūros lentelę pastebėtume porą dalykų. Pirma, namų ūkiuose, kuriuose šeimos galva yra moteris, pajamos vienam šeimos nariui buvo mažesnės.
Tačiau tuose namų ūkiuose vienam šeimos nariui tenka daugiau (palyginti su namų ūkiais, kuriuose šeimos galva yra vyras) išlaidų maistui (222,3 Lt ir 218,3 Lt), būstui išlaikyti (83,7 Lt ir 74 Lt) ir sveikatos priežiūrai (38,7 ir 28,8 Lt) - klasikinėms būtiniausioms išlaidoms.
Moteriški namų ūkiai kur kas mažiau išleidžia transportui (50,7 Lt ir 78,4 Lt) ir, sunku patikėti, ... drabužiams ir avalynei (49,7 ir 62,1 Lt). Ar nesiperša prielaida, kad moterys ne taip atsakingai leidžia vyrų, bet ne savo uždirbtus pinigus?
2007 metų pabaigoje VPK užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad taupymo svarbą labiau akcentuoja moterys nei vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gaunantys mažiausias ir didžiausias pajamas. Šia diena labiausiai linkę gyventi jauni žmonės iki 30 metų ir vyrai.
Ar moterys yra atsargesnės?
Antros pakopos pensijų fondų statistika rodo, kad reformoje nors ir dalyvauja daugiau moterų (441 278) negu vyrų (438 815), tačiau pensijų reformos dalyvės sudaro maždaug 69,3 proc. visų valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų moterų, analogiškas vyrų rodiklis - 76,3 procento. Be to, moterys dažniau negu vyrai (14 proc. ir 12 proc.) renkasi mažiausios rizikos fondus.
Viename asmeninių finansų valdymo vadovėlyje teko matyti rekomendaciją, kaip sudaryti investicijų portfelį klientams pagal jų psichologines charakteristikas ir lytį. Labiausiai rizikuoti nusiteikusi moteris esą bus atsargesnė už labiausiai rizikuoti nusiteikusį vyrą ir atvirkščiai - konservatyviausias vyras visada leis šiek tiek rizikos, o konservatyviausia moteris - ne.
Taigi galima daryti prielaidą, kad moterims yra būdingas šioks toks trumparegiškumas. Joms labai svarbu šeimos finansinis saugumas dabar.
Toks požiūris ir elgsena yra svarbūs, jei norime kaupti turtą ir tuo pat metu būti saugūs. Tačiau to nepakanka, nes neaprėpiama ilgesnio laikotarpio. Vadinasi, geresnių rezultatų ir per trumpą, ir per ilgą laiką pasieks tie namų ūkiai, kurie finansinius sprendimus priims ir įgyvendins bendru sutarimu.
Julita Varanauskienė
