Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse kone kilogramais rūbus šluojantys tautiečiai neturėtų stebinti, mat naujos kelnės ar marškiniai prekybos centruose jau kainuoja brangiau nei turtingose Europos Sąjungos valstybėse.
Skaičiuojama, kad lietuviui rūbai atsieina dviem procentais daugiau nei statistiniam vokiečiui ar prancūzui. Tikra prabangos prekė ir avalynė. Štai pensininkai sako, kad be vaikų ar anūkų pagalbos tektų iki pado trinti senus batus. Čionykštėmis kainomis stebisi ir iš kaimyninių valstybių atvykę žmonės
Ekonomistai teigia, kad rūbai – laisvai keliaujanti prekė, tad kainos daugumoje Europos Sąjungos valstybių – panašios. Visgi lietuviai negali įpirkti tokių kiekių, kad prekybininkai mūsiškes kainas galėtų bent kiek sumažinti – esą rinka labai sekli. O daugumą rūbų lietuviai perka dėvėtų prekių parduotuvėse.
Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje žymiai brangsta ir visos paslaugos, daugiau išleidžiame ir kirpyklose, ir kino teatruose, o labiausiai brango pasisėdėjimai kavinėse ir restoranuose. Paskutiniu metu maisto ir gėrimų kainos čia šoktelėjo dešimčia procentų. Štai mergina, keletą metų gyvenusi Švedijoje tikina, kad užėjusi į kavinę Lietuvoje išleidžia tiek pat, kiek ir turtingoje Skandinavijoje.
Išties, būtiniausių prekių krepšelyje labiausiai brango būtent pieno produktai. Tai ir visame pasaulyje deficitu tapęs sviestas, kuris pabrango 50 procentų. 20 procentų daugiau tenka krapštyti ir už aliejų, o kiaušiniai tapo 12 procentų vertingesni. Tad nenuostabu, kad taip augant kainoms Lietuvoje fiksuojama ir didžiausia infliacija nuo ekonominės krizės 2008-aisiais. Dabar ji siekia puspenkto procento – beveik tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, o vidutinės kainos jau siekia beveik 70 procentų Bendrijos vidurkio.
Dalis ekonomistų ramina, jog infliacija pakilo dirbtinai ir jau nuo kito mėnesio mažės. Esą ketvirtadalį sudaro padidėję alkoholio bei tabako akcizai, taip pat ir metų pradžioje panaikinta PVM lengvata šildymui. Juolab, kad šiemet kilo ir atlyginimai bei pensijos. Štai algos šalyje daliai žmonių augo iki 9 procentų, kuomet kitose valstybėse vos po du procentus.
O štai anot Gitano Nausėdos, formulė kiek kitokia. Jei infliacija visus paveikia vienodai, tai tikrai ne visiems algos kyla tokiu pat spartumu. Tad didesnius atlyginimus šiemet gaunantiems gali atrodyti, kad kainos nepakito, o štai besiverčiantiems su senosiomis algomis jau tenka permąstyti pirkinių krepšelį.
Emigracijos tempai išlieka bauginančiai spartūs, tad kasmet darbdaviams vis trūksta darbo rankų. Verslininkai yra priversti vilioti didesnėmis algomis ir automatiškai kelti savo produkcijos ar paslaugų kainas. Finansų analitikai tikina, kad neatsiradus papildomos darbo jėgos ar specialistų iš užsienio, prekybininkų bei darbdavių niekas kainų drastiškai sumažinti neprivers.
Infliacija Lietuvoje daugiau nei pusantro procento didesnė nei Latvijoje ir beveik procentu nei Estijoje. Ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos artimiausiu metu nesustos kilusios. Labiausiai brangs kirpėjų, sveikatos, dažymo, valymo paslaugos.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
