Kovo 10-11 dienomis Folklandų salose vyko referendumas, kurio metu gyventojai turėjo pritarti arba atmesti tolimesnę priklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Iš 2563 salyno piliečių vos trys balsavo už pasitraukimą iš sąjungos. Referendumo rezultatai sukėlė nepasitenkinimą kaimyninėje Argentinoje, kuri dar 1982 metais stojo į trumpą, tačiau katastrofiškai pralaimėtą karą prieš britus dėl šių salų kontrolės, rašo „BusinessWeek“
Kovo 28 dieną Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner savo „Twitter“ paskyroje pasipiktino Jungtinės Karalystės pretenzijomis į teritoriją, kurios nuo britų salų yra nutolusios daugiau nei 12 tūkst. kilometrų. Anot jos, tokia mintis neverta trimečio darželinuko samprotavimų.
Panašu, kad netrukus argentiniečiai turės ne tik politinį, bet ir ekonominį pagrindą piktintis pašonėje įsikūrusių Folklando salų statusu. Iki šiol salyne gyveno žvejai ir avių augintojai, tačiau netoli salų aptikus gausių naftos išteklių Folklando gyventojams sužibo viltis patekti tarp turtingiausių pasaulio gyventojų. Manoma, kad ši teritorija vien tik iš mokesčių taikomų naftos bandrovėms per 25 metus galėtų surinkti 10,5 mlrd. JAV dolerių.
Argentina grasino paduoti į teismą bet kurią naftos bendrovę, kuri išdrįs vykdyti gręžimo darbus Folklando salų teritorijoje, tačiau nedraugiški kaimyninės valstybės pareiškimai neįbaugino vietos gyventojų.
Folklando valdžia jau ėmėsi veiksmų ir sekdami norvegų pavyzdžiu nutarė steigti investicinį fondą, į kurį patektų iš naftos gaunami pinigai. Vėliau šios lėšos bus investuojamos ir naudojamos užtikrinti ateities kartų gerovę.
Be to, salos gyventojų planuose – kelio tarp oro uosto ir sostinės asfaltavimas, uosto rekonstrukcija, kuri užtikrins galimybę priimti didesnius laivus ir padidintos išlaidos gynybai (Jungtinė Karalystė iš savo biudžeto salų gynybai kasmet skiria 90 mln. JAV dolerių).
Anot konsultacinės bendrovės „Edison Investment Research“, 2017 metais pradėjus naftos gavybą iš šio sektoriaus vietos valdžios gaunamos pajamos sieks 160 tūkst. JAV dolerių per metus kiekvienam gyventojui. Maždaug tokias metines pajamas po mokesčių gauna turtingiausias 1 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų.
Folklando valdžios atstovai praėjusį gruodį apsilankė Norvegijoje ir Šetlando salose, kuriose taip pat veikia panašūs fondai. Folklando gyventojai siekia atsakingai valdyti ženkliai išaugusias pajamas ir išvengti infliacijos šuolio bei galimo piktnaudžiavimo ar aplaidumo.
„Rockhopper Exploration“ teigimu jūros liūtu pramintame telkinyje glūdi maždaug 400 mln. barelių naftos. Būtent ši bendrovė prieš tris metus aptiko minėtą telkinį.
Pernai Jungtinės Karalystės bendrovė „Premier Oil“ sutiko investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į šio telkinio eksploataciją. Kol kas prognozuojama, kad Folklando salos gyventojai mokesčių pavidalu turėtų gauti 10,5 mlrd. JAV dolerių, tačiau ši suma gali išaugti jeigu bus atrasti nauji naftos telkiniai, o ši galimybė yra labai tikėtina, arba pernai aptiktų dujų gavyba pasirodys komerciškai pelninga.
Didžioji dalis šių pinigų pateks į minėtą gerovės fondą. Tačiau ar gali 3 tūkst. gyventojų neturinti teritorija tinkamai suvaldyti tokias milžiniškas lėšas?
Siekis mokytis iš norvegų leidžia tikėtis, kad Folklandų gyventojai priims teisingus sprendimus. Norvegija prieš porą dešimtmečių įkūrė nacionalinį gerovės fondą, kuriame buvo ir tebėra kaupiamos bei investuojamos lėšos gautos iš naftos ir dujų. Šiandien Norvegijos gerovės fondas yra didžiausias iš tokio pobūdžio fondų pasaulyje, jo vertė - 715 mlrd. JAV dolerių, o metinė grąža pernai siekė 13,4 procento.
Folklandų fondas nepasieks tokių milžiniškų skaičių, tačiau tinkamai įsisavinę norvegų veiklos modelį jie turėtų pasiekti visus gyventojus tenkinantį rezultatą.
Patys gyventojai tikina, kad nenorėtų patirti pernelyg didelių gyvenimo būdo pokyčių. Tad yra vilties, kad gausios pajamos nebus iššvaistytos sportiniams automobiliams ir anekdotiškiems projektams.
