„Pastaruosius šešis mėnesius dirbome kaip šunys, kad ši aludė gerai atrodytų,– vietos laikraščiui „The Derby Telegraph“ sakė 26 metų Sandra. – Norime, kad ji taptų tikra bendruomenės susirinkimų vieta, tačiau žmonės tiesiog neateina. Nesame imigrantai, kurie atvyko čia sėdėti valdžiai ant sprando ir gauti pašalpų. Atvykome čia dirbti ir norime, kad žmonės suteiktų mums šansą. Ši aludė mums reiškia labai daug. Padarėme viską, kad ji gerai atrodytų. Sinfin'o gyventojai turėtų džiaugtis, kad čia nebėra betvarkės“.
Sandra ir jos 30-metis vyras Karolis dirba po dvyliką valandų per dieną septynias dienas per savaitę nuo tada, kai praėjusių metų lapkritį išsinuomojo aludės patalpas, tačiau iki šiol negavo pelno. „Apmokame sąskaitas ir viskas, – pasakojo Sandra. – Po to nieko nelieka. Mano tėvas net turėjo mums atsiųsti pinigų. Jis man labai geras. Jis atvažiuos vasarą ir noriu jam parodyti, ką nuveikėme“.
„Nuo tada, kai atvykome į Angliją, dirbome dienomis ir naktimis. Derby'is yra mūsų namai ir mums čia labai patinka. Tačiau mane labai liūdina, kad per dieną sulaukiame tik dviejų ar trijų klientų. Esame draugiški ir svetingi. Ši aludė yra švari ir tvarkinga. Žmonės, ateikite pas mus ir išlenkite su mumis bokalą alaus“, – lankytojus į savo aludę kvietė lietuviai.
„Karolis paruošia aludę ir mes atsidarome dvyliktą. Tačiau praeina porą valandų, kol sulaukiame pirmo kliento. Mane varo į neviltį. Galėčiau ruošti žmonėms maisto, turime nedidelę salę. Taip pat yra zona vaikams žaisti. Nėra nieko, ko negalėtume pasiūlyti. Penktadienio vakarą pas mums dirba didžėjus, taip pat rengiame biliardo ir smiginio konkursus. Nebeturiu daugiau idėjų, kaip privilioti klientus. Labai stengiamės, tačiau kartais manau, kad mums nebepavyks. Bet vis dar šypsausi“, –sakė lietuvė.
„Žmonės mūsų klausia, kodėl čia esame, – tęsė Sandra. – Jie mano, kad esame imigrantai ir turėtume grįžti namo. Jie sako, kad esame kitokie, tačiau tai netiesa. Esame sunkiai dirbantys žmonės, kurie nori gerai gyventi“.
Pirmiausia į Angliją iš Kauno 2005 metais atvyko Karolis. Vėliau įsitvirtinęs jis pasikvietė ir Sandrą. Jie susilaukė dviejų vaikų. „Turėjome namą Alvaston'e ir gerai gyvenome. Tačiau vėliau ėmėme žvalgyti, kuo užsiimti. Pirmiausia galvojome atidaryti kavinę. Tuomet išgirdome apie šią aludę ir ja susidomėjome, – pasakojo Sandra. – Aludė buvo tokia apleista, kad buvo tiesiog baisu. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo tiesiog sąvartynas, o sodas buvo apaugęs“.
Sandra ir Karolis labai tikisi, kad žmonės nesilanko jų aludėje ne todėl, kad jie negimė Britanijoje. „Žinau, kad negimėme šioje šalyje, tačiau ją gerbiame. Mums ji labai daug reiškia, – sakė lietuviai. –Norime, kad mus priimtų ir gerbtų. Norime šeimininkauti draugiškoje aludėje“.
