„Pasirašiau įsaką dėl dalinės mobilizacijos“, – S.Turčynovas pirmadienio rytą sakė per Ukrainos parlamento plenarinę sesiją.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad šį žingsnį atliko dėl padėties, susiklosčiusios Krymo autonominėje respublikoje.
Aukščiausiojjoe Radoje taip pat buvo užregistruotas teisės aktas, kuriame siūloma pritarti prezidento dekretui dėl dalinės mobilizacijos.
Prie to teisės akto pridėtame aiškinamajame rašte sakoma, kad sprendimas dėl dalinės mobilizacijos buvo priimtas dėl „paaštrėjusios socialinės politinės padėties Krymo pusiasalyje“.
Dalinė mobilizacija bus vykdoma visuose Ukrainos regionuose ir sostinėje Kijeve. Kryme ir Sevastopolio mieste bus mobilizuoti savanoriai, įskaitant tuos, kurie ateis į karinius komisariatus ir karinius dalinius.
Mobilizacija skelbiama 45 dienoms nuo prezidento įsako įsigaliojimo.
12 val. 50 min.Ukrainos kariai liks Kryme, sako gynybos ministras
Ukrainos kariai liks Kryme, šalies gynybos ministras pareiškė pirmadienį, nors žiniasklaida pranešė, kad to pusiasalio separatistinė prorusiška vyriausybė planuoja paleisti ten esančius ukrainiečių dalinius.
„Pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“, – gynybos ministras Ihoris Teniuchas sakė per spaudos konferenciją Kijeve, surengtą kitą dieną po to, kai tas Juodosios jūros pusiasalis referendume nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento nutarimą skelbti dalinę mobilizaciją
Ukrainos parlamentas, siekiantis sustiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas, iškilus Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos grėsmei, pirmadienį patvirtino prezidento įsaką dėl dalinės mobilizacijos, per kurią būtų pašaukta 40 tūkst. atsargos karių.
Nacionalinio saugumo gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė Aukščiausiajai Radai, jog 20 tūkst. atsargos karių bus pasiųsti į ginkluotųjų pajėgų dalinius, o kiti bus pervesti į naujai įkurtą Nacionalinę gvardiją.
Krymas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir pateikė prašymą prisijungti prie Rusijos
Krymo vietos parlamentas pirmadienį paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos ir paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį.
Įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.
„Krymo Respublika kreipiasi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe“, – sakoma dokumente, kurį patvirtino Krymo parlamentas kitą dieną po to, kai šio regiono gyventojai referendume triuškinama dauguma nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo referendumo dalyvių, skelbia Komisija
Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.
Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.
„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, – nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių, arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės – 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai – 0,72 proc.“, – sakė M.Malyševas.
Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.
Vakarų valstybių lyderiai pasmerkė separatistinį referendumą Kryme ir pirmadienį ketina aptarti ekonomines sankcijas Rusijai.
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.
Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.
Rusijos žiniasklaida savo ruožtu citavo „tarptautinius stebėtojus“, kurie esą sakė, kad balsavimas vyko laisvai ir sąžiningai.
Televizija RT nurodė, kad buvo atvykę 30 stebėtojų iš dešimties Europos valstybių. Tuo tarpu e-crimea.info pranešė, kad buvo 135 stebėtojai iš 23 šalių.
Stebėtojai faktiškai necituojami žiniasklaidoje, neskelbiamos ir jų pavardės. Paminėti tik keli jų: buvęs lenkų parlamentaras Mateuszas Piskorski (Mateušas Piskorskis), Ispanijos parlamentaras iš Katalonijos Enrique Ravello (Enrikė Raveljas) ir kraštutinių dešiniųjų europarlamentaras iš Vengrijos Bela Kovacsas (Bela Kovačas).
Rusijos prezidentas V.Putinas taip pat pareiškė, kad referendumas suteikė žmonėms galimybę „laisvai pareikšti savo valią ir pasinaudoti savo apsisprendimo teise“.
Jis nenurodė, ar ketina aneksuoti Krymą.
Vietoje to V.Putinas leido suprasti, jog yra pasirengęs nusileisti kai kuriems Vakarų reikalavimams, pareiškęs, jog svarsto galimybę leisti Vienoje įsikūrusiai daugiašalei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) atsiųsti „misiją stebėti situacijos Ukrainoje“ ir kad ta misija „turi apimti visą Ukrainą“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pirmadienį ryte pridūrė, kad balsavimas Kryme buvo „pasityčiojimas iš įprastos demokratinės praktikos“.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), reaguodamas į žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo išsakytą grasinimą branduoliniu smūgiu, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Rusijos TV propaganda pranoksta pati save“.
Kremliui artimas D.Kiseliovas savo televizijos laidoje praėjusią savaitę, stovėdamas grybo pavidalo debesies, atsirandančio po branduolinio sprogimo, fone, paskelbė griežtą įspėjimą: „Rusija yra vienintelė pasaulio valstybė, kuri iš tiesų pajėgi paversti Jungtines Valstijas radioaktyviais pelenais.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.