Sekmadienį vyksiantis balsavimas, kurį Kijevas laiko neteisėtu, išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų . Didelė įtampa tvyro ne vien Kryme, bet ir rytų Ukrainoje, kur penktadienio vakarą per susirėmimus žuvo du žmonės.
Krymo autonominio regiono sostinėje Simferopolyje gatvėse šeštadienį buvo ramu, nors daug patruliuojančių karių atrodė neįprasti šiame dažniausiai ramiame mieste.
Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, kurio išrinkimo uždaroje regiono parlamento sesijoje Kijevas nepripažįsta teisėtu, sakė, kad regionui pakanka pajėgų balsavimo saugumui užtikrinti.
„Manau, mums pakanka žmonių – daugiau nei 10 tūkst. savigynos (pajėgose), daugiau nei 5 000 – įvairiuose Vidaus reikalų ministerijos daliniuose ir Krymo (autonominės) respublikos saugumo tarnybose“, – jis sakė žurnalistams
Tuo tarpu Ukrainos parlamentas nubalsavo paleisti Krymo regioninį parlamentą, organizuojantį referendumą ir palaikantį sąjungą su Rusija.
Vienas Ukrainos nacionalistų lyderis Aukščiausioje Radoje sakė, kad Krymo parlamentui turi būti paskelbtos sankcijos, siekiant atgrasyti separatistinius judėjimus Ukrainos rytuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
S.Aksionovas ir Maskva oficialiai nepripažįsta, kad padėtį Kryme kontroliuoja Rusijos pajėgos. Pasak jų, tūkstančiai ginkluotų asmenų, vilkinčių uniformas be atpažinimo ženklų, priklauso „savigynos pajėgoms“, įkurtoms stabilumui užtikrinti.
Tačiau Rusijos kariuomenė beveik neslėpė siunčianti į Krymą tūkstančius karių – kartu su sunkvežimiais šarvuotaisiais transporteriais ir artilerija. Kaukėti kariai, apsupę Ukrainos karinius objektus Kryme, taip pat sakė priklausantys Rusijos pajėgoms.
Maskva nuomojasi iš Kijevo Sevastopolio uostą, kuris yra jos Juodosios jūros laivyno bazė. Pagal sutartį su Ukraina Rusija gali ten laikyti iki 25 tūkst. karių, tačiau jiems neleidžiama būti Ukrainos teritorijoje.
