Interaktyvų žurnalą apie vaikų seksualinį auklėjimą sukūrė ekspertai iš labdaringos vaikų organizacijos. Visas žurnalo skyrius yra skirtas temai, koks turėtų būti mokytojas, kad galėtų tinkamai vaikams papasakoti apie pornografiją. Svarbiausia, pedagogai turi suvokti, jog erotika ar pornografija gali patikti: „Pornografija yra labai įvairialypė, ji nebūtinai bloga.“
Paprasčiausiais pasvarstymais apie tai, kokie neturėtų būti pedagogai, ekspertai neapsiribojo. Jie pasiūlė moksleivių amžiaus skalę. Jauniausiems reikėtų kalbėti apie tai, kuo skiriasi berniukas nuo mergaitės. Vyresniems – paaiškinti, kad įžymybių raumenyną ar siaurą liemenį paprasti žmonės retai turi. Su 14-mečiu galima jau be užuolankų kalbėti apie skirtumus tarp pornografijos ir realybės.
Straipsnį apie šį naują požiūrį į pedagogikos metodus parašė ir „The Telegraph“. Laikraštis pakalbino ir šio naujo metodo skeptikus, kurie žurnalistus įtikino, jog tėvai ir taip išgąsdinti, kad jų vaikams mokykloje bus dėstoma apie seksą ir pornografiją. O toks tiesioginis informacijos pateikimas – žaidimas su ugnimi, tikina kritikai.
Sprendžiant iš visko, kritikus labiausiai glumina išmoningas kurso medžiagos pateikimo būdas, kurį pasirinko autoriai. Tarp jų yra straipsnis apie pornografijos filmus, šalia jo pateikiamas specialiai vaikams sukurtas filmukas apie tai, kuo skiriasi pornografija nuo realybės.
Užsibaigia lyginamoji analizė žodžiais: „Seksas – tai jėga. Ir pornografija gali būti jėga. Problemos prasideda tada, kai seksas pornografijoje pradedamas laikyti realybe. Tačiau jeigu skirsite fantazijas nuo realybės, tikriausiai, jūs patirsite daug malonumo ir iš vieno, ir iš kito“.
