„Po bet kokios staigios mirties, esant valstybės globoje, turi būti atliktas skubus, nešališkas, nuodugnus ir skaidrus nepriklausomos institucijos tyrimas, siekiant išsiaiškinti mirties priežastį“, – pareiškė JT žmogaus teisių komisarės atstovas Rupertas Colville'is.
M. Mursi, pirmasis demokratiškai 2012 metais išrinktas islamiškų pažiūrų prezidentas, buvo nuverstas 2013 metais po vos vienus metus trukusio ir šalies susiskaldymą smarkiai pagilinusio vadovavimo.
Jis mirė pirmadienį nualpęs per teismo posėdį Kaire.
„Iškilo susirūpinimas dėl pono Mursi kalinimo sąlygų, jo galimybės gauti reikiamą medicininę pagalbą, o taip pat pakankamos prieigos prie savo advokato ir šeimos per beveik šešerius kalėjime praleistus metus“, – sakė R. Colville'is.
Taip pat „atrodo, kad (M. Mursi) ilgą laiką buvo kalinamas vienutėje“, sakė komisarės atstovas.
Pasak jo, tyrimas turi „apimti visus pareigūnų elgesio su M. Mursi aspektus ir ištirti, ar jo gyvenimo nelaisvėje sąlygos galėjo prisidėti prie jo mirties“.
