Leidinio teigimu, NATO dvigubina pastangas, kad į karo draskomą šalį atgabentų daugiau ginklų, nes Kyjivo pajėgos pamažu praranda savo pozicijas, o tai didina šansus, kad galimos paliaubos gali įšaldyti konfliktą su dalimi Ukrainos, kurią okupavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariai.
Nori sustiprinti Ukrainą
Nors V. Putinas neparodė noro diskutuoti apie paliaubas, tačiau išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sutelkė NATO sąjungininkus į tai, kaip sustiprinti politinę valią palaikyti Ukrainos moralę, kai ji po trejus metus trukusio karo ima blėsti.
Kai gruodžio pradžioje Briuselyje susirinkę užsienio reikalų ministrai daug dėmesio skyrė tam, kad Ukrainą pasiektų kuo daugiau ginklų, kartu imta svarstyti apie įvairius karo pabaigos scenarijus, leidiniui sakė anonimiškai kalbėję šaltiniai.
Leidinio teigimu, diskusija apėmė tokias saugumo garantijas, kurios apsaugotų Ukrainą, neprovokuojant V. Putino.
Vienas iš galimų paliaubų variantų apima demilitarizuotos zonos sukūrimą. Pasak vieno su „Bloomberg“ kalbėjusio aukšto rango NATO diplomato, paliaubų atveju Europos kariai tikriausiai ją saugotų ir joje patruliuotų.
Tokios diskusijos vyksta pripažįstant, kad padėtis Ukrainoje yra netvari ir derybos turėtų prasidėti jau netrukus, teigia kitas aukštas Vakarų diplomatas, rašo leidinys. Europos sąjungininkams šie scenarijai taip pat suteikia galimybę parodyti D. Trumpui, kad jie gali išlikti naudingi, jei derybos dėl paliaubų galiausiai įvyktų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad partneriai turi sutelkti dėmesį į ginklų tiekimą Ukrainai.
„Turime padaryti daugiau, nei tik išlaikyti Ukrainą kovoje. Turime suteikti pakankamai paramos, kad kartą ir visiems laikams pakeistume šio karo trajektoriją“, – sakė M. Rutte.
„Trajektorijos keitimas reiškia, kad ten, kur fronto linija dabar nestabili, turime užtikrinti, kad Ukraina būtų tvirtose pozicijose“, – pridūrė jis.
Ukraina signalizuoja apie taikos derybų galimybę
Pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutiniais pasisakymais signalizavo, kad reikalingas diplomatinis sprendimas ir kad jis sutiktų su karo veiksmų pabaiga, kai dalis Rytų Ukrainos yra okupuota. Neseniai atliktos apklausos parodė, kad tokį kelią dauguma ukrainiečių toleruotų.
„Zelenskio pripažinimas, kad Ukraina nesugebės kariniu būdu išlaisvinti visos Rusijos okupuotos teritorijos, yra daugiau nei tikrovės pripažinimas. Tai taip pat atveria būsimoms antrosios Trumpo administracijos taikos pastangoms“, – sakė neseniai išleistos knygos „Putino kerštas: kodėl Rusija įsiveržė į Ukrainą“ autorius Lucianas Kimas.
V. Zelenskiui svarbiausia, kad aljansas suteiktų saugumo garantijas tose šalies dalyse, kurias vis dar kontroliuoja Kijevas. Būtent tai komplikuoja NATO padėtį ateities derybose. Kartu lieka neaiški galimybė vėliau diplomatijos būdu atgauti užimtas teritorijas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis gruodžio pradžioje pareiškė, kad bet koks kvietimas prisijungti prie Aljanso turi būti taikomas visai šaliai pagal tarptautiniu mastu pripažintas šalies sienas. Ankstesnė jo šalies patirtis saugumo garantijų srityje buvo skaudi. 1994 metais Rusija, JAV ir Didžioji Britanija suteikė Ukrainai saugumo garantijas pagal Budapešto memorandumą mainais už tai, kad Kyjivas atsisakė sovietmečio branduolinio arsenalo. Tačiau V. Putinui įsiveržus į Ukrainą, šis memorandumas pasirodė bevertis.
Pagrindinis Ukrainos noras neturi didelių perspektyvų
Ukrainos narystė NATO – su saugumo garantija, kad karas prieš vieną yra karas prieš visus – artimiausiu metu neturi perspektyvų būti aptarinėjama. V. Putinas NATO prie Rusijos sienų laiko grėsme, todėl tai taptų raudona linija V. Putinui.
Vietoj to Kyjivui prireiktų saugumo garantijų, kurios potencialiai įpareigotų JAV ar kitas sąjungininkes ginti, jei Rusija sulaužytų bet kokias paliaubas.
Tai viršytų JAV ir dešimčių sąjungininkų įsipareigojimus stiprinti Ukrainos kariuomenę, įskaitant mokymus.
Paskutinio Vakarų sprendimo leisti Kyjivui smogti į taikinius Rusijoje Vakarų ginklais vienas iš tikslų yra įtikinti V. Putiną, kad derybos yra geriau nei karas.
Tačiau pasikeitusi pozicija dabar yra mažai tikėtina, kai Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį. Rusija imasi iniciatyvos fronte ir nuolat pasiekia teritorinius laimėjimus.
Pasak aukšto NATO pareigūno, Rusijos pažangos tempas didėja, todėl Ukrainos frontas patiria papildomą spaudimą. Ir nors Rusija kasdien patiria apie pusantro tūkstančio aukų, ji taip pat sugebėjo per mėnesį įdarbinti apie 30 000 naujų karių, taip sustiprindama savo pranašumą.
„Putinas aiškiai pirmauja ir ne nenori jokių derybų“, – interviu sakė Estijos ambasadorius prie NATO Juri Luikas.
Tačiau pasak politologo Samuelio Charapo, net ir nesikreipiant į D. Trumpą, kuris kritikuoja JAV paramą Ukrainai, mažėjant Ukrainos darbo jėgai ir ginklams, derybas kitais metais vis tiek reikės pradėti.
„Ukrainai trūksta darbo jėgos sustabdyti Rusijos puolimą, o Vakarai turi mažai ką duoti, jei pažvelgsime į turimas ginklų atsargas“, – sakė S. Charapas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
