Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
SHALOM HEBREWS
Raudonieji naciai(NKVD-KGB,50 proc.žydai),zuroffai,dar nenuteisti..
Holodomor 1932 -1933 metais badu numarinta 11 milijonų ukrainiečių,tuo metu Kremlių valdė 80 proc.žydų tautybės raudonųjų nacių. Klastingieji vanagai zurofai vokiečių belaisvių stovyklose smagindavosi šaudydami vokiečius.Per diena prišaudydavo iki tūkstančio. Prūsija buvo paskandinta nekaltų 1,5 milijono gyventojų krauju.”Nacių medžiotojai”yra priedanga sadistiniams zurofų keršto protrūkiams..Laikas baigti kraugeriams siautėti, informacija apie fanatikų sionistų nusikaltimus neturi būti slepiama. Galima būtų prašyti “nacių medžiotoją” Efraim Zuroff pamedžioti Lietuvoje ir Izraelyje raudonuosius nacistus dušanskius, kurie organizavo ir vykdė masines lietuvių žudynes iki ir po antrojo pasaulinio karo.Po 1945 metų bolševikiniai raudonieji naciai sunaikino milijoną lietuvių. Rudųjų nacių E.Zuroff ” prisimedžiojo” sočiai, o raudonieji naciai, deja , yra zuroffų giminaičiai, todėl mažai vilčių, kad eis jų medžioti..Aferistą,lietuvių šmeižiką Zuroffą skelbti PERSONA NON GRATA,vyti iš Lietuvos..
“ANTISEMITIZMAS NĖRA ŽYDŲ LIGA”
Izraelio prezidento patarėja užsienio reikalams Ruti Lande sako, kad netoleranciją, su kuria dar susiduria Lietuvos žydai, reikia kuo greičiau įveikti. Izraeliui kelia nerimą tokie iššūkiai kaip antisemitinės eitynės Vilniaus ir Kauno gatvėmis.
Lietuvoje viešėjusi diplomatė įsitikinusi, kad dviejų šalių glaudesniam bendradarbiavimui galėtų tarpininkauti Lietuvos žydų bendruomenė.
„Antisemitizmas nėra žydų liga“, – taip mėgsta sakyti prezidentas Šimonas Peresas. Aš jam pritariu ir manau, kad paprasčiausias kelias mažinti netoleranciją eina per švietimą“, – sakė R.Lande.
Ponia Ruti Lande, ar savo diplomatinio darbo metais dažnai susidūrėte su stereotipiniu Izraelio įvaizdžiu? Kiek jis atitinka Jūsų šalies tikrovę?
R.Lande: Žinoma, stereotipų aš mačiau. Manau, kad jie pirmiausiai veši tose šalyse, kuriose trūksta elementarių žinių.
Trejus metus praleidau Kaire, išmokau žavėtis šia šalimi ir jos žmonėmis. Vis dėlto per tuos metus sutikau nemažai žmonių, kurie nežinojo net paprasčiausių dalykų apie Izraelį. O juk Izraelis ir Egiptas – kaimyninės valstybės.
Mūsų šalies stereotipus paprastai sukuria žiniasklaida. Izraelio įvaizdis Egipto žiniasklaidoje ne visada, bet dažniausiai buvo labai supaprastintas.
Kovą su stereotipais įsivaizduoju kaip sprendimą: leisti šaliai gyventi be elementarių žinių apie kaimynines valstybes arba užtaisyti tą žinių spragą.
Kuriose Europos šalyse šiandien pastebite daugiausia problemų dėl netolerancijos ir stereotipų, sietinų su žydais?
R.Lande: Presidentas Šimonas Peresas dažnai sako man patinkančią frazę: „Antizemitizmas nėra žydų liga“.
Man labai sunku išsamiau atsakyti į šį klausimą, nenorėčiau išskirti kokių nors valstybių. Manau, kad netolerancija rodo, jog dėl įvairių priežasčių visuomenėje kažkas pagedo ir reikia taisyti.
Tiesiausias kelias tokioms problemoms spręsti – tinkamas švietimas. Netolerantiškumas yra elementari nepagarba išsilavinusiai visuomenei.
Izraelis ir Palestina iki šiol neranda sprendimo dėl prieš daugiau nei pusę šimto metų padalytų teritorijų. Kokius svarbiausius žingsnius taikos link yra numatęs prezidentas Šimonas Peresas? Ar, turint galvoje šalių karo istoriją, šį konfliktą galima taikiai išspręsti?
R.Lande: Jo Ekscelencijos Šimono Pereso veiksmus riboja prezidento galių įstatyminis apibrėžimas.
Žinoma, prezidentas gali pakreipti įvykius tam tikra linkme ir teikti idėjų.
Nors prezidentas Izraelyje yra labiau šalį reprezentuojantis asmuo, Š.Peresas labai aktyviai ir kūrybiškai siūlo, ką mes galėtume daryti.
Viena iš didžiausių jo vizijų – siekti politinio ir ekonominio abiejų šalių bendradarbiavimo.
Jis visada pabrėžia, kad nors labai svarbu vesti politines derybas, turėtume daryti ir ką nors apčiuopiama. Su šiuo teiginiu sutinka abi konfliktuojančios pusės.
Viena iš tokių ekonominių grandžių yra ekonomikos plėtra nuo Negyvosios iki Raudonosios jūros.
Š.Pereso nuomone, regione reikia plėsti turizmo sektorių ir ekonomikos galimybes. Tai ne tik regiono galimybės, bet ir būdas padėti palestiniečiams. Dėl to laimėtų ir Izraelis, ir jordaniečiai.
Jūs klausiate, kodėl mūsų derybos užstrigo.
Mūsų valstybė tikėjosi, kad išvedus Izraelio gynybos pajėgas iš Gazos ruožo bus galima tartis dėl taikos.
Šis taikos modelis turėjo būti veiksmingas ir padėti abiem šalims, todėl mes išvedėme iš Gazos ruožo visą kariuomenę, iškraustėme žydus iš jų namų, kartais net per prievartą.
Tokie kraštutinumai turėjo sugrąžinti taikos viltį. O kas išėjo?
„Hamas“ grupuotė Gazos ruožą pavertė teroristų baze, iš kurios puola taikius Izraelio gyventojus. Kai žūsta mūsų šalies piliečiai, dėl viešosios nuomonės Izraelyje nelengva toliau ieškoti derybų kelio.
Kita šios dienos problema – nesutarimai tarp palestiniečių grupuotės „Fatah“ Vakarų Krante ir „Hamas“ kovotojų Gazos ruože.
Izraelis tikrai nenori būti tarp dviejų grupuočių ugnių.
Neseniai susidūrėme su absurdiška situacija. Apie 188 „Fatah“ karių naktį vien su apatiniais bėgo nuo „Hamas“ grupuotės iš Gazos ruožo į Izraelio teritoriją. Mūsų kariai juos priėmė ir gydė Izraelio ligoninėse.
Žinant šias aplinkybes, sunku įsivaizduoti taikos darybas.
Ką žinote apie žydų bendruomenės problemas Lietuvoje? Mūsų žiniasklaida kartais cituoja užsienio žurnalistus, kurie teigia, kad Lietuvai nepavyksta įvertinti ir atskleisti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų žydams. Kokia oficiali Izraelio pozicija šiuo klausimu?
R.Lande: Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad mūsų šalys panašios – turime įveikti kaimynų iššūkius. Mūsų šalys sėkmingai bendradarbiauja ir tarptautinėje arenoje.
Lietuvos žydų bendruomenė – potenciali abiejų valstybių bei Lietuvos ir žydų pasaulio bendradarbiavimo jungtis. Juk dar prieš Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus žydai jūsų šalyje kūrė ir skelbė mokslo, filosofijos, religijos, kultūros žinias.
Šiandien bendruomenę sudaro apie 2-4 tūkst. žmonių. Daug bendruomenės problemų negalėčiau išskirti, bet jų yra ir labai skausmingų Izraelio ir žydų pasaulio viešuomenei.
Šiuo metu Holokausto aukos, kurios, persekiojamos nacių, bėgo į miškus, Lietuvoje kaltinamos neva padarytais tuo laiku nusikaltimais.
Mums svarbu, kad Lietuvos istorijos faktai būtų tiksliai išdėstyti. Mes gerbiame jūsų istoriją ir jūsų šalį. Vis dėlto žmoniškumo požiūriu tokį tyrimą sunku suprasti.
Mūsų skausmas – labai stiprus ir jis nepraeis. Klausimus, susijusius su šiuo tyrimu ir su rūpesčiu dėl Lietuvos žydų bendruomenės, reikia spręsti kovojant su netolerancija žydams. Istorija lieka istorija, todėl iš jos reikia pasimokyti, kad Holokaustas niekada nepasikartotų.
Mes negalime ignoruoti ir įvykių, pastaruoju metu nutikusių jūsų šalies žydų bendruomenei: svastikų ant pastatų sienų, skustagalvių eitynių, Vilniaus ir Kauno gatvėmis skanduojančių antisemitinius šūkius.
Kartu mes negalime pamiršti stiprėjančio mūsų šalių bendradarbiavimo, kuriam visų pirma gali padėti jūsų šalies žydų bendruomenė.
Jomilė JUŠKAITĖ
Izraelio prezidento patarėja užsienio reikalams Ruti Lande sako, kad netoleranciją, su kuria dar susiduria Lietuvos žydai, reikia kuo greičiau įveikti. Izraeliui kelia nerimą tokie iššūkiai kaip antisemitinės eitynės Vilniaus ir Kauno gatvėmis.
Lietuvoje viešėjusi diplomatė įsitikinusi, kad dviejų šalių glaudesniam bendradarbiavimui galėtų tarpininkauti Lietuvos žydų bendruomenė.
„Antisemitizmas nėra žydų liga“, – taip mėgsta sakyti prezidentas Šimonas Peresas. Aš jam pritariu ir manau, kad paprasčiausias kelias mažinti netoleranciją eina per švietimą“, – sakė R.Lande.
Ponia Ruti Lande, ar savo diplomatinio darbo metais dažnai susidūrėte su stereotipiniu Izraelio įvaizdžiu? Kiek jis atitinka Jūsų šalies tikrovę?
R.Lande: Žinoma, stereotipų aš mačiau. Manau, kad jie pirmiausiai veši tose šalyse, kuriose trūksta elementarių žinių.
Trejus metus praleidau Kaire, išmokau žavėtis šia šalimi ir jos žmonėmis. Vis dėlto per tuos metus sutikau nemažai žmonių, kurie nežinojo net paprasčiausių dalykų apie Izraelį. O juk Izraelis ir Egiptas – kaimyninės valstybės.
Mūsų šalies stereotipus paprastai sukuria žiniasklaida. Izraelio įvaizdis Egipto žiniasklaidoje ne visada, bet dažniausiai buvo labai supaprastintas.
Kovą su stereotipais įsivaizduoju kaip sprendimą: leisti šaliai gyventi be elementarių žinių apie kaimynines valstybes arba užtaisyti tą žinių spragą.
Kuriose Europos šalyse šiandien pastebite daugiausia problemų dėl netolerancijos ir stereotipų, sietinų su žydais?
R.Lande: Presidentas Šimonas Peresas dažnai sako man patinkančią frazę: „Antizemitizmas nėra žydų liga“.
Man labai sunku išsamiau atsakyti į šį klausimą, nenorėčiau išskirti kokių nors valstybių. Manau, kad netolerancija rodo, jog dėl įvairių priežasčių visuomenėje kažkas pagedo ir reikia taisyti.
Tiesiausias kelias tokioms problemoms spręsti – tinkamas švietimas. Netolerantiškumas yra elementari nepagarba išsilavinusiai visuomenei.
Izraelis ir Palestina iki šiol neranda sprendimo dėl prieš daugiau nei pusę šimto metų padalytų teritorijų. Kokius svarbiausius žingsnius taikos link yra numatęs prezidentas Šimonas Peresas? Ar, turint galvoje šalių karo istoriją, šį konfliktą galima taikiai išspręsti?
R.Lande: Jo Ekscelencijos Šimono Pereso veiksmus riboja prezidento galių įstatyminis apibrėžimas.
Žinoma, prezidentas gali pakreipti įvykius tam tikra linkme ir teikti idėjų.
Nors prezidentas Izraelyje yra labiau šalį reprezentuojantis asmuo, Š.Peresas labai aktyviai ir kūrybiškai siūlo, ką mes galėtume daryti.
Viena iš didžiausių jo vizijų – siekti politinio ir ekonominio abiejų šalių bendradarbiavimo.
Jis visada pabrėžia, kad nors labai svarbu vesti politines derybas, turėtume daryti ir ką nors apčiuopiama. Su šiuo teiginiu sutinka abi konfliktuojančios pusės.
Viena iš tokių ekonominių grandžių yra ekonomikos plėtra nuo Negyvosios iki Raudonosios jūros.
Š.Pereso nuomone, regione reikia plėsti turizmo sektorių ir ekonomikos galimybes. Tai ne tik regiono galimybės, bet ir būdas padėti palestiniečiams. Dėl to laimėtų ir Izraelis, ir jordaniečiai.
Jūs klausiate, kodėl mūsų derybos užstrigo.
Mūsų valstybė tikėjosi, kad išvedus Izraelio gynybos pajėgas iš Gazos ruožo bus galima tartis dėl taikos.
Šis taikos modelis turėjo būti veiksmingas ir padėti abiem šalims, todėl mes išvedėme iš Gazos ruožo visą kariuomenę, iškraustėme žydus iš jų namų, kartais net per prievartą.
Tokie kraštutinumai turėjo sugrąžinti taikos viltį. O kas išėjo?
„Hamas“ grupuotė Gazos ruožą pavertė teroristų baze, iš kurios puola taikius Izraelio gyventojus. Kai žūsta mūsų šalies piliečiai, dėl viešosios nuomonės Izraelyje nelengva toliau ieškoti derybų kelio.
Kita šios dienos problema – nesutarimai tarp palestiniečių grupuotės „Fatah“ Vakarų Krante ir „Hamas“ kovotojų Gazos ruože.
Izraelis tikrai nenori būti tarp dviejų grupuočių ugnių.
Neseniai susidūrėme su absurdiška situacija. Apie 188 „Fatah“ karių naktį vien su apatiniais bėgo nuo „Hamas“ grupuotės iš Gazos ruožo į Izraelio teritoriją. Mūsų kariai juos priėmė ir gydė Izraelio ligoninėse.
Žinant šias aplinkybes, sunku įsivaizduoti taikos darybas.
Ką žinote apie žydų bendruomenės problemas Lietuvoje? Mūsų žiniasklaida kartais cituoja užsienio žurnalistus, kurie teigia, kad Lietuvai nepavyksta įvertinti ir atskleisti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų žydams. Kokia oficiali Izraelio pozicija šiuo klausimu?
R.Lande: Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad mūsų šalys panašios – turime įveikti kaimynų iššūkius. Mūsų šalys sėkmingai bendradarbiauja ir tarptautinėje arenoje.
Lietuvos žydų bendruomenė – potenciali abiejų valstybių bei Lietuvos ir žydų pasaulio bendradarbiavimo jungtis. Juk dar prieš Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus žydai jūsų šalyje kūrė ir skelbė mokslo, filosofijos, religijos, kultūros žinias.
Šiandien bendruomenę sudaro apie 2-4 tūkst. žmonių. Daug bendruomenės problemų negalėčiau išskirti, bet jų yra ir labai skausmingų Izraelio ir žydų pasaulio viešuomenei.
Šiuo metu Holokausto aukos, kurios, persekiojamos nacių, bėgo į miškus, Lietuvoje kaltinamos neva padarytais tuo laiku nusikaltimais.
Mums svarbu, kad Lietuvos istorijos faktai būtų tiksliai išdėstyti. Mes gerbiame jūsų istoriją ir jūsų šalį. Vis dėlto žmoniškumo požiūriu tokį tyrimą sunku suprasti.
Mūsų skausmas – labai stiprus ir jis nepraeis. Klausimus, susijusius su šiuo tyrimu ir su rūpesčiu dėl Lietuvos žydų bendruomenės, reikia spręsti kovojant su netolerancija žydams. Istorija lieka istorija, todėl iš jos reikia pasimokyti, kad Holokaustas niekada nepasikartotų.
Mes negalime ignoruoti ir įvykių, pastaruoju metu nutikusių jūsų šalies žydų bendruomenei: svastikų ant pastatų sienų, skustagalvių eitynių, Vilniaus ir Kauno gatvėmis skanduojančių antisemitinius šūkius.
Kartu mes negalime pamiršti stiprėjančio mūsų šalių bendradarbiavimo, kuriam visų pirma gali padėti jūsų šalies žydų bendruomenė.
Jomilė JUŠKAITĖ
Jis - žydas.. Ir viskas tuo pasakyta...
pasirodo, ne toks jau ir šventas pats buvo. super išsigelbėjimai tikrai kelia abejonių, o be to, iš tiesų daug žydų bendradarbiavo su naciais gelbėdami save.
Kol buvo gyvas siule Nobelio premija, po mirties smeizto premija. Slykstu.
http://www.wiesenthal.com/site/pp.asp?c=
Simon Wiesenthal Street – Naming Ceremony
Simon Wiesenthal Street – Naming Ceremony
Herzliya, Israel
June 9, 2009 / 17 Sivan 5765
Remarks by Dr. Efraim Zuroff, Director of the Israel Office of the Simon Wiesenthal Center
Your Honor Mayor Yael German,
Members of the Herzliya City Council,
Dear members of the Wiesenthal family,
Your excellency Ambassador of Austria Michael Rendi
Ladies and Gentlemen,
It is a great honor for me to participate in this ceremony marking the naming of a street in honor of my mentor Simon Wiesenthal as the representative of the international organization which bears his name. For us, Simon Wiesenthal symbolizes important values and objectives which we attempt to implement in our daily activities
1.the struggle against contemporary anti-Semitism;
2.efforts to defend Israel in the international arena;
3.Holocaust education;
4.efforts to locate and help bring to justice the last remaining unprosecuted Nazi war criminals.
In order to demonstrate the importance and enormous influence of Simon Wiesenthal’s activities, I would like to tell you about three events which are going to take place in different venues all over the world during the next few weeks:
1.Next week I will deliver a lecture on the Center’s worldwide efforts to bring Nazi war criminals to justice at a special seminar on Holocaust education, to be held at Yad Vashem for teachers from Lithuania, a country where more than 96% of the Jews who lived there under the Nazis occupation were murdered, and where there was extensive local collaboration in the mass annihilation of the Jews. This seminar reflects a positive new development which has significantly grown over the last decade of expanding and intensifying Holocaust education all over the world, a phenomenon which encompasses most of Europe, North America and Oceania. There is growing interest in studying and teaching the history of the Holocaust and increased willingness to incorporate the subject into school curricula all over the world. This surprising and remarkable phenomenon would never have taken place if not for the dedicated efforts of individuals like Simon Wiesenthal to preserve the memory of the Holocaust during the initial decades after the war, when few people had any interest in the subject and even fewer tried to deal with it. In that regard, Simon Wiesenthal’s unique contribution was critical in creating the conditions which produced the positive changes currently taking place all over the world.
2. Another example is a request for assistance which I recently received from the United States. Next week, Washington D. C. will host the finals of “National History Day,” a project designed to encourage the study of history throughout America. This year the subject of the competition is “Individuals Who Influenced History,” and I am happy to inform you that a group of high school students in New City, New York chose to present a project on the life of Simon Wiesenthal, as one of the unique individuals who helped to change history. Needless to say, they focused primarily on his activities as a Nazi-hunter, which brings me to the third example.
3. Within several weeks, Ivan Demjanjuk, who actively participated in the mass murder of Jews in the Sobibor death camp will be put on trial in Germany. It is hard to believe that today, 64 years after the end of World War II, there are still efforts to bring Nazi war criminals to justice, but if that is the case, it is to a large extent thanks to the dedicated and stubborn efforts of Simon Wiesenthal who set standards in this regard which have been fully accepted by the international community. This is another unique contribution Mr. Wiesenthal made to us and to the entire world.
Our congratulations to the Herzliya Municipality for their initiative, the first of its kind in Israel, to name a street in for Simon Wiesenthal, a wonderful step which we hope will inspire other Israeli cities and towns to do so as well. Thank you very much.
Dr. Efraim Zuroff
Simon Wiesenthal Street – Naming Ceremony
Herzliya, Israel
June 9, 2009 / 17 Sivan 5765
Remarks by Dr. Efraim Zuroff, Director of the Israel Office of the Simon Wiesenthal Center
Your Honor Mayor Yael German,
Members of the Herzliya City Council,
Dear members of the Wiesenthal family,
Your excellency Ambassador of Austria Michael Rendi
Ladies and Gentlemen,
It is a great honor for me to participate in this ceremony marking the naming of a street in honor of my mentor Simon Wiesenthal as the representative of the international organization which bears his name. For us, Simon Wiesenthal symbolizes important values and objectives which we attempt to implement in our daily activities
1.the struggle against contemporary anti-Semitism;
2.efforts to defend Israel in the international arena;
3.Holocaust education;
4.efforts to locate and help bring to justice the last remaining unprosecuted Nazi war criminals.
In order to demonstrate the importance and enormous influence of Simon Wiesenthal’s activities, I would like to tell you about three events which are going to take place in different venues all over the world during the next few weeks:
1.Next week I will deliver a lecture on the Center’s worldwide efforts to bring Nazi war criminals to justice at a special seminar on Holocaust education, to be held at Yad Vashem for teachers from Lithuania, a country where more than 96% of the Jews who lived there under the Nazis occupation were murdered, and where there was extensive local collaboration in the mass annihilation of the Jews. This seminar reflects a positive new development which has significantly grown over the last decade of expanding and intensifying Holocaust education all over the world, a phenomenon which encompasses most of Europe, North America and Oceania. There is growing interest in studying and teaching the history of the Holocaust and increased willingness to incorporate the subject into school curricula all over the world. This surprising and remarkable phenomenon would never have taken place if not for the dedicated efforts of individuals like Simon Wiesenthal to preserve the memory of the Holocaust during the initial decades after the war, when few people had any interest in the subject and even fewer tried to deal with it. In that regard, Simon Wiesenthal’s unique contribution was critical in creating the conditions which produced the positive changes currently taking place all over the world.
2. Another example is a request for assistance which I recently received from the United States. Next week, Washington D. C. will host the finals of “National History Day,” a project designed to encourage the study of history throughout America. This year the subject of the competition is “Individuals Who Influenced History,” and I am happy to inform you that a group of high school students in New City, New York chose to present a project on the life of Simon Wiesenthal, as one of the unique individuals who helped to change history. Needless to say, they focused primarily on his activities as a Nazi-hunter, which brings me to the third example.
3. Within several weeks, Ivan Demjanjuk, who actively participated in the mass murder of Jews in the Sobibor death camp will be put on trial in Germany. It is hard to believe that today, 64 years after the end of World War II, there are still efforts to bring Nazi war criminals to justice, but if that is the case, it is to a large extent thanks to the dedicated and stubborn efforts of Simon Wiesenthal who set standards in this regard which have been fully accepted by the international community. This is another unique contribution Mr. Wiesenthal made to us and to the entire world.
Our congratulations to the Herzliya Municipality for their initiative, the first of its kind in Israel, to name a street in for Simon Wiesenthal, a wonderful step which we hope will inspire other Israeli cities and towns to do so as well. Thank you very much.
Dr. Efraim Zuroff
Keisti komentarai, nes šis žmogus nebuvo žydas...
Keisti komentarai, nes naciai buvo medžiojami, bet ne taip aktyviai, kaip šis žmogus skelbėsi darąs...
Keisti komentarai, nes straipsnyje neneigiamas Holokaustas...
Keisti komentarai, nes naciai buvo medžiojami, bet ne taip aktyviai, kaip šis žmogus skelbėsi darąs...
Keisti komentarai, nes straipsnyje neneigiamas Holokaustas...
Reikalas gan paprastas - Vyzentalis buvo gudrus holokausto industrijos biznierius, iš jos pasidaręs bent jau didelę šlovę.
O apie jo žygius konclageriuose - hmmm - arba labai dideli stebuklai arba prasta fantazija, siekiant užmaskuoti savo skundikišką veiklą.
Beje- geriausiais prižiūrėtojais ir budeliais tampa buvę kaliniai... :)
Kitas dalykas - nėra didelė paslaptis, kad konclageriuose tuos pačius žydus ir kitus prižiūrėjo iš kalinių tarpo išrinkti dažniausiai žydai - Kapo.....
Darykitės išvadas ar prielaidas.
O apie jo žygius konclageriuose - hmmm - arba labai dideli stebuklai arba prasta fantazija, siekiant užmaskuoti savo skundikišką veiklą.
Beje- geriausiais prižiūrėtojais ir budeliais tampa buvę kaliniai... :)
Kitas dalykas - nėra didelė paslaptis, kad konclageriuose tuos pačius žydus ir kitus prižiūrėjo iš kalinių tarpo išrinkti dažniausiai žydai - Kapo.....
Darykitės išvadas ar prielaidas.
O 1899 metais mokslininkas Chustonas Stiuartas Čemberlenas jau rašo, kad "mes gyvename žydų amžiuje", "svetimkūnis, kurio vardas "žydai", tampa vis labiau įtakingas, dominuojantis".
REKLAMA
REKLAMA
Nacių medžiotojas S. Wiesenthalis sumelavo daugelį savo biografijos faktų