Pirmadienį pirmą kartą po aštuonerių metų pertraukos į Lenkiją ofi cialaus vizito atvyko Rusijos prezidentas. Iš Dmitrijaus Medvedevo lenkai išgirdo tai, ką ir tikėjosi išgirsti: Katynės žudynių kaltininku Rusijos vadovai laiko Staliną ir jo parankinius, o Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir gausios delegacijos žūties šalia Smolensko aplinkybes turi iki galo ištirti ir bendras išvadas pateikti jungtinė lenkų ir rusų ekspertų komisija.
Pripažino kaltę dėl Katynės
„Blogų santykių periodas tarp Lenkijos ir Rusijos baigtas“, – trium fuodamas pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis. Jis pareiškė, kad Lenkija „norėtų dalyvauti Rusijos modernizacijos procese“. Tai, anot B.Komorovskio, „yra svarbu ne tik dvišaliams santykiams, bet ir bendradarbiavimui Europos Sąjungos ribose“. Lenkijos vadovas taip pat neatmetė galimybės, kad ateityje Lenkiją ir Rusiją saugos vienas priešraketinės gynybos skydas. Dar visiškai neseniai Maskvą ir Varšuvą skyrė gili praraja kaip tik dėl Rusijos nenoro, kad Lenkijos ir Čekijos teritorijose būtų dislokuoti JAV priešraketinės gynybos skydo elementai. Lenkams buvo ypač svarbu iš Rusijos vadovo lūpų aiškiai išgirsti, kad Maskva pagaliau be jokių išvedžiojimų pripažįsta Katynės žudynes kaip Sovietų Sąjungos politikų ir represinių struktūrų įvykdytą nusikaltimą. Vizito į Varšuvą išvakarėse interviu Lenkijos žiniasklaidai D.Medvedevas sakė: „Visiškai akivaizdu, kas padarė šiuos nusikaltimus ir dėl kokių priežasčių. Ir Valstybės Dūma dar kartą grįžo prie šio klausimo. Dėl šio nusikaltimo kaltas Stalinas ir jo bendrai. Aš turiu atitinkamus dokumentus, gautus iš vadinamojo ypatingojo segtuvo.“ Toks Rusijos prezidento pareiškimas yra labai svarbus ne tik tarptautiniu mastu, bet ir Rusijos vidaus politikai. Šalyje kai kurios politinės jėgos (visų pirma komunistai ir ultranacionalistai) iki šiol bando įrodinėti, kad Katynės žudynės tėra istorijos falsifi kacija, ir kaltina šiomis žudynėmis ne sovietų represines struktūras, o nacius. Priminsime – 1940 m. pavasarį miške netoli Smolensko NKVD pareigūnai sušaudė ne mažiau kaip 21 857 lenkų kalinius – karininkus, policininkus, civilius. Varšuvoje D.Medvedevas atliko ir svarbų simbolinį gestą – įteikė Draugystės ordiną lenkų režisieriui, vaidybinio fi lmo „Katynė“ kūrėjui Andžejui Vaidai, kurio tėvas, lenkų kavalerijos karininkas, taip pat tapo žudynių Katynėje auka. Tardamas padėkos žodį A.Vaida kreipėsi į D.Medvedevą: „Jūs esate pirmas Rusijos prezidentas, kuris nusprendė paviešinti žudynių Katynėje dokumentus ir pagerbti šių nusikaltimų aukas.“
Taikosi į naftos pramonės įmones
Kitas svarbus dalykas, kurį nagrinėjo Rusijos ir Lenkijos vadovai bei juos lydinčios delegacijos, buvo ekonominis bendradarbiavimas. Čia svarbiausi yra energetikos klausimai. Rusijos atstovai kaip visada dievagojosi, kad Maskva „neketina pasodinti Europos ant energetinės adatos“, suprask, nesiekia Europos šalių energetinės priklausomybės nuo Rusijos. „Tokios kalbos yra visiški niekai. Pastaruoju metu mums pavyko pasiekti nemažai konstruktyvių susitarimų. Derybos dėl dujų yra apsunkintos įvairių ES direktyvų, tačiau ir čia pasiekti protingi sprendimai“, – aiškino D.Medvedevas. Tačiau jį lydinčios delegacijos nariai neslėpė rimtų ketinimų didinti Rusijos įtaką Lenkijos energetiniam sektoriui. Pavyzdžiui, Rusijos energetikos ministro Sergėjaus Šmatko teigimu, valstybinės kompanijos „Rosneft“ ir „Gazpromneft“ suinteresuotos perimti Lenkijos naftos gavybos, perdirbimo ir prekybos įmonių grupę „Grupa LOTOS S.A.“ (iki 2003 m. – „Rafi - neria Gdanska SA“). Beje, šiai grupei per antrinę įmonę „Petrobalt S.A.“ priklauso kelios mūsų šalies pajūryje naftą išgaunančios nedidelės Lietuvos naftos gavybos bendrovės ir Lietuvoje veikianti dukterinė įmonė UAB „LOTOS Baltija“.
Mes liksime vienišesni
Lenkijos ir Rusijos santykių atšilimas nėra tik dvišalių politinių ir ekonominių ryšių gerinimas. Maskvos fl irtas su Varšuva turės ir rimtų pasekmių tarptautinės politikos lygmenyje. Geopolitiniame kontekste Rusijai strategiškai svarbu skatinti Lenkiją kuo labiau tolti nuo Vašingtono ir Londono (į kuriuos ilgą laiką orientavosi ir Lietuva) prie Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus. Pastaruoju metu Varšuva akivaizdžiai tolsta nuo anglosaksiškojo užsienio politikos vektoriaus ir stengiasi tapti viena iš svarbiausių europinių žaidėjų, kuri savo svoriu gali prilygti jei ne Paryžiui su Berlynu, tai bent Romai. Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims Maskvos ir Varšuvos santykių atšilimas neturėtų kelti itin teigiamų emocijų. Be abejo, gerai, kai tavo kaimynai nesipyksta. Tačiau akivaizdu, kad lenkams peržiūrėjus savo šalies užsienio politikos prioritetus mes liksime vienišesni Rusijos akivaizdoje. Vienas didžiausių Vokietijos dienraščių „Suddeutsche Zeitung“ rašo: „Maskva gerina santykius su Varšuva visų pirma tam, kad Lenkija atsisakytų savo aktyvios veiklos buvusiose sovietinėse respublikose, kurias Rusija iki šiol laiko savo įtakos sfera.“ Anot publikacijos autoriaus Tomo Urbano, Maskvą daug metų itin erzino aktyvi Lenkijos parama provakarietiškoms jėgoms Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose šalyse.
Lenkai suartėjimą vertina atsargiai
Kol kas neturėtume pervertinti Maskvos ir Varšuvos suartėjimo padarinių. Iki šiol Lenkija taip ir neatsisakė savo neigiamo požiūrio į dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, taip pat aktyviai ragino Europos Sąjungą kurti bendrą energetikos politiką, kad su Rusija dėl energetinių išteklių tiekimo ir jų kainos kalbėtųsi ne pavienės ES valstybės, bet Briuselis. Ar Varšuvos nuostatos šiais klausimais keisis, pamatysime jau artimiausiu metu. Vienas iš didžiausių Lenkijos interneto portalų wprost.pl savo skaitytojų klausė: „Ar Dmitrijaus Medvedevo vizitas Varšuvoje taps Lenkijos ir Rusijos santykių lūžiu?“ Vos 4,7 proc. apklaustųjų pasirinko optimistiškiausią atsakymo variantą: „Taip, tai abipusio nepasitikėjimo pabaiga.“ Apie 28,5 proc. respondentų atsakė „Taip, nors ir neišspręs visų problemų.“ Beveik pusė apklaustųjų (47,6 proc.) atsakė „Ne, tačiau pagerins atmosferą tarp Rusijos ir Lenkijos.“ Pesimistinį atsakymą „Ne, Medvedevo vizitas nieko nepakeis.“ pasirinko 19 proc. apklaustųjų.
Manvydas VITKŪNAS
