Šeštadienį Paryžiaus centrą supurčius didžiausiems per kelis pastaruosius dešimtmečius susirėmimams dešimtys žmonių buvo sulaikyti ir stojo prieš teismą, o E. Macrono vyriausybė svarsto, kokio galėtų imtis atsako.
Premjeras Edouard'as Philippe'as, atšaukęs planuotą kelionę į Lenkiją, susitiko su pagrindinių opozicijos partijų vadovai, pajutusiais galimybę pasinaudoti E. Macrono keblia padėtimi.
Prezidentas pažadėjo neatšaukti sprendimo padidinti kuro akcizus, turinčius padėti sumažinti taršą, bet išprovokavusius protestus šalies kaimiškose vietovėse. Vis dėlto pirmadienį vyriausybė užsiminė galinti padaryti nuolaidų.
Per incidentus, susijusius su protestais prieš vyriausybę, prasidėjusiais lapkričio 17-ąją, žuvo keturi žmonės.
Tarp jų buvo viena 80-metė, sužeista ašarinių dujų kanistro skeveldros šeštadienį per riaušes Marselyje, kai mėgino uždaryti savo buto langines, ir vėliau mirusi ligoninėje, pranešė vietos prokurorai.
Protestai virto dideliu judėjimu, nukreiptu prieš E. Macrono ekonomikos reformas, esą palankias tik turtingiesiems.
„Pone prezidente, mums reikia atsako“, – pirmadienį savo pirmajame puslapyje paskelbė dienraštis „Le Parisien“.
„Juo ilgiau tai tęsis, juo didesnė bus politinė kaina“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos tyrimų instituto „Sciences Po“ analitikas Bruno Cautresas.
Iš Argentinoje praeitą savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo grįžęs E. Macronas dar nieko viešai nekalbėjo apie smurtą Paryžiuje.
Pirmadienį jis prie pietų stalo susitiko su Paryžiaus policijos pareigūnais, dalyvavusiais malšinant riaušes.
Šis 40-metis centristas buvo išrinktas 2017 metų gegužę, pasiūlęs verslui palankią programą, įskaitant priemones turinčias paskatinti įmones investuoti į naujas darbo vietas.
Tuojau po atėjimo į valdžią prezidentas prastūmė įstatymų pataisas numatančias mokesčių mažinimą verslininkams ir daug uždirbantiems asmenims. Šie jo veiksmai tapo vienu iš veiksnių, pakursčiusių vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ (pranc. gilets jaunes), per kuriuos pastarąsias dvi savaites daugelyje šalies vietų buvo blokuojami keliai.
E. Macrono padėtį apsunkina jo paties troškimas nenusileisti gatvių protestams, anksčiau ne kartą privertusiais jo pirmtakus persigalvoti.
Jacline Mouraud, viena iš „geltonųjų liemenių“ protestų iniciatorių, sakė AFP, kad nuo sausio turinčio įsigalioti degalų mokesčio atšaukimas yra „išankstinė sąlyga bet kokioms diskusijoms“ su vyriausybe.
Tačiau kai kurie protestuotojai reikalauja daugiau, įskaitant minimalaus atlyginimo ir pensijų pakėlimą.
