Labai teisingas picaso komentaras nera ka ir bepridurti.Nors siaip riauses ir rusijoje jega malsino.Kartais tai neisvengiama.Nelabai ten aisq kurie geri o kurie blogi ,ju dar menkas supratimas apie demokratija ,automatais mojuoja nuo mazens.

Vis labiau aiškėja, kad "socialistinėje džamahirijoje" valdo ne vienas M.Gaddafis, o jo šeimos klanas. Jo sūnūs jau yra teigę, kad jie sutinka perimti visą valdymą atsistatydinus jų tėvui M.Gaddafiui. Beje, atistatydinti M.Gaddafis neturi iš kur. Jis apart smurtinės revoliucijos lyderio jokio oficialaus posto per 42 metus taip ir neįgijo. Revoliucija baigėsi prie 42 metus, tad ir jos vado statusas liko neaiškus. Neįgijo M.Gaddafis jo nei kokių nors rinkimų, nei šeimyninio palikimo keliu pagal kitose šalyse priimtas karalysčių tradicijas. Beje, net ir karaliaus teisės daugumoje atveju yra legitymuotos tų šalių konstiitucijose ir kartais jos būna suteikiamos gan menkos, daugiau reprezentacinės.

Libija neturi net ir savo valstybės konstitucijos, o turi tik pačio M.Gaddafio išleistą "Žaliąją knygą", kurioje socializmo, islamo ir nacionalizmo eklektikos daugiau, negu prasmės. Bent jau taip teigia teisės specialistai, kurie šią "konstituciją" yra analizavę. Tad nelabai aišku, kokių "palikimo teisių" prašosi jo sūnūs, kurių vieša , kurstytojiška raiška, skirta nepaklusniųjų žudymui, pastato juos šalia savo tėvo, bendro nusikalstamo klano ribose.

Panašioje pozicijoje atsidūrė ir M. Gaddafi duktė Aisha kuri viešai pareiškė: "Kas nenori M. Gaddafi, tas NENUSIPELNO GYVENTI". Taip ji labai palengvina būsimo prokuroro darbą, aptariant jos veiklos nusikalstamą pobūdį. Prisiimdama absoliutaus teisėjo ir egzekutoriaus mirtimi visaliaudines teises ji pati sau pasirašo nuosprendį gal net netolimai ateičiai. Visi turtų grobimai ir milijardinių lėšų slėpimai gali rasti baudžiamojoje tarptautinėje teisėje šiek tiek švelnesnių bausmių straipsnius. Tačiau atėmimas teisės likti gyviems be teismo sprendimo yra klaikus nusikalstamas veiksmas. Kai toks susidorojimas siūlomas didžiuliam skaičiui šalies gyventojų, tai pradeda panašėti į genocido skatinimą, kuriam senaties termino net ir būti negali.

Kaimyninėje šalyje Egipte prasideda buvusio prezidento H.Mubarako teismas. Jei bus įrodyta, kad jis asmeniškai įsakė šaudyti į taikią demonstraciją, jam skirtas nuosprendis gali būti adekvatus nusikaltimui. Panašus likimas gali laukti ir Dramblio Kaulo Kranto buvusio prezidento L.Bgagbos, kuris po pralaimėtų rinkimo karine jėga bandė išsaugoti savo pareigas. Tautų laisvėjimo ir demokratėjimo procesas tęsiasi.