Per 10 varžybų sezonų nebuvo taip, kad Živilė Jankauskienė neiškovotų kokio nors laimėjimo. Jos pergalės stulbinamos. Apie karjeros pradžią, motyvaciją, papildus bei pasiekimus skaitykite girlsfitness.lt interviu.
Kaip nusprendėte pradėti sportuoti būtent fitnesą? Ar buvo lengva pradėti?
Ilgą laiką žavėjausi šia sporto šaka, tarsi iš tolo stebėjau varžybose dalyvaujančias merginas, pirkau žurnalus, rašančius apie šią sporto šaką ir visada paslapčia svajojau pati kada nors pažvelgti į žiūrovus nuo scenos (šypsosi). Sportiškos, savimi pasitikinčios, pasitempusios, žavios,save mylinčios moterys man visada buvo grožio etalonas. O fitneso sportininkės būtent taip ir atrodo. Bent jau scenoje. Tuo metu sportavau klube, kuriame dirbo treneris Remigijus Vala, sugebėjęs įžvelgti manyje duomenis, atinkančius fitneso reikalavimus. Esu dėkinga ir genams, kurie nulėmė pakankamai sportišką mano kūno sudėjimą. Taigi ilgai kalbinti nereikėjo. 2006 metų pavasarį įvyko mano pirmasis startas ir mano svajonės išsipildymas(šypsosi).
Kiek metų jau esate šiame sporte?
Kaip minėjau, 2006 metais buvo pradžia. Nepraleidau nei vieno varžybinio sezono ir 2007 metais. Laimėjimai buvo pakankamai svarūs ir tas labai motyvavo. Tačiau, taip lėmė likimas, kad tris metus varžybose nedalyvau. Per tą laikotarpį nuvykau pažiūrėti varžybų tik vieną kartą, nes negalėjau ramiai stebėti, sėdėdama salėje. Kraujas virė nuo troškimo būti dalyve, o ne žiūrove. Taigi 2011 metais jau niekas nebūtų privertęs atsisakyti to, kas mane taip žavi ir motyvuoja. Sėkmingai sugrįžau į varžybų šurmulį ir iki dabar dar negaliu viso to atsisakyti.
Kas jūsų treneris?
Pirmus porą metų treniravo jau minėtas Remigijus Vala, o nuo 2011-ųjų treniruojuosi savarankiškai. Taigi esu pati sau trenerė. Ir „mes abi“ puikiai sutariame.
Kiek laiko per savaitę skiriate treniruotėms?
Paprastai treniruojuosi 4 kartus per savaitę, prieš varžybas į sporto klubą skubu 5–6 kartus.
Kokie Jūsų pasiekimai šioje sporto šakoje? Kokius tikslus nusibrėžėte ateičiai?
Iš tiesų sunku net išvardyti, nes per mano 10 varžybinių sezonų nė vieno nebuvo be prizinių vietų. Bandysiu šiek tiek apibendrinti.Taigi – Lietuvos kultūrizmo ir fitneso varžybose-penkis kartus sidabro laimėtoja ir vieną kartą-čempionė. Klubų taurės varžybose-tris kartus čempionės titulas ir vieną kartą antros vietos laimėtoja. NAC ir X-POWER čempionatuose Latvijoje – džiaugiausi sidabru, o 2013 metais tapau Lietuvos-Latvijos “Grand Prix” nugalėtoja.
Svariausi laimėjimai jau už Lietuvos ribų, kuriuos pasiekiau būdama Lietuvos rinktinės nare. Tai WFF/NABBA “UNIVERSE” varžybos-trys bronzos, sidabras, o 2011 tapau čempione. WFF/NABBA pasaulio čempionatuose laimėtos dvi trečios vietos, viena-antra ir vienas pirmos vietos medalis bei absoliučios nugalėtojos titulas. Tačiau didžiausias mano pasiekimas ir motyvacija šiame sporte yra tai, kad praėjusiais metais, po pasaulio čempionato, pagal pasiektus laimėjimus, patekau į WFF/NABBA pasaulinės federacijos geriausių sportininkų dešimtuką ir esu šešta reitingų lentelėje. Apie tai svajojau nuo pat pirmų startų šioje federacijoje. Ir tą pasiekiau. Nors apie tai mažai kas žino, niekas neduoda nei medalio, nei taurės, man tai yra tarsi mano sportinės karjeros “apvainikavimas”. Ne veltui dirbau. Turiu puikų rezultatą ir labai tuo džiaugiuosi, nes pradėjau startuoti gana vėlai. O ateities tikslai gimsta savaime po kiekvienų varžybų. Aš jų neužsibrėžiu, tačiau visada pasinaudoju šansu tobulėti šioje sporto šakoje.
Ar turėjote daugiau pasiekimų kitose sporto šakose?
Aš nuo pat penkerių metukų lankiau šokių būrelį, taigi sportui laiko vis pritrūkdavo. Jokiose kitose varžybose nedalyvavau.
Kokį maistą dažniausiai valgote ar skaičiuojate kalorijas?
Pradėsiu nuo to, kad kalorijų tikrai niekada neskaičiavau ir neskaičiuoju. Jau seniai išmokau pažinti savo kūną, jo poreikius ir, netgi neskaičiuodama kalorijų, puikiai jaučiu, kada jų padauginau ir kaip padaryti “balansą”, kad netektų papildomai plušėti sporto salėje. Valgau beveik viską, kol nesiruošiu varžyboms. Žinoma, maistas pakankamai subalansuotas. Seniai nepiktnaudžiauju bandelėmis, pyragais, greito maisto užkandinių patiekalais bei įvairiausiais vaisvandeniais. Viskas, ko reikėtų atsisakyti žmogui, norinčiam turėti gražias kūno linijas, man jau tapo ne kančia, bet gyvenimo būdu ir kitaip jau net neįsivaizduoju savo maisto raciono. Mityba ruošiantis varžyboms – jau kita tema.
Koks maistas labiausiai patinka?
Net nežinau, ką galėčiau išskirti. Ką pati pasigaminu, man viskas skanu. Bet turiu vieną silpnybę. Tai ledai. Gal nustebinsiu, tačiau 800 ml „Nykštuko” ledų su migdolais suvalgau vienu „prisėdimu”. Gerai, kad tai būna ne taip jau dažnai(šypsosi). Na bet paskui „atidirbu” už tokią silpnumo minutę.
Kokius papildus vartojate nesiruošdama varžyboms?
Jokių, išskyrus vitaminus.
Kokius papildus vartojate sezono metu (ruošiantis varžyboms)?
Nesu ta, kuri išleidžia nemažas sumas papildams. Kaip ir dauguma, nusiperku BCAA, amino rūgščių. Kartais išgeriu baltyminį kokteilį. Jokių riebalų degintojų nenaudoju, nes tiesiog neprireikė.
Kas Jus motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų ir apskritai sportuoti?
Paskutiniu metu tiek televizijoje, tiek interneto puslapiuose virė aršios diskusijos apie moters amžių ir būtent fitneso sportą. Ką gi, prisipažinsiu - man jau 43. Tačiau aš vis dar puikiai jaučiuosi scenoje stovėdama šalia merginų,beveik tinkančių man į dukras. Nuostabus jausmas ir nereali motyvacija pačiai sau. Tačiau tai tinka ne tik varžybų akimirkoms, bet kiekvienai eilinei dienai. Puiki savijauta verta kur kas daugiau, nei skambūs titulai. Nepatikėčiau nei viena moterimi, kuri sakytų, kad nenori džiaugtis savo išvaizda. Reikia išmokti save mylėti ir skirti sau dėmesio bei šiek tiek laiko. O sportas tai ta investicija į save, kuri atsiperka su kaupu. Pabaigai galiu pasakyti, kad man sportas, tai “liga”, kuria “susirgau” ir nenoriu pasveikti. Mielai palinkėsiu, kad ši “liga” taptų virusine ir greitai plintančia.
Ką veikiate gyvenime be sporto?
Šiuo metu visa veikla susijusi su sportu. Laisvo laiko lieka mažai. Sūnus šiemet baigia gimnaziją, taiga ir jam reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio. O jei atvirai, atrodo, ką beveikčiau, vis tiek nuo sporto nenutolstu.
Koks jūsų hobis?
Manau atsakymas aiškus-sportas. Aš be jo kol kas saves neįsivaizduoju ir net nesistengiu to daryti. Tai-mano varikliukas. Mano kūno ir minčių pusiausvyra, kad galėčiau džiaugtis kiekviena nauja diena.
Ką patartumėte moterims, kurios nedrįsta pradėti sportuoti?
Neieškoti daugybės pasiteisinimų, kodėl jos to nepadaro. Tai melas pačiai sau, kuriuo,laikui bėgant, pradedi pats tikėti ir gaunasi užburtas ratas. Tikrai nereikia laukti pirmadienio, nereikia laukti draugės kompanijos, nereikia naujos sportinės aprangos, reikia noro ir sugebėjimo pasakyti sau-AŠ GALIU. Jokiu būdu ne privalau, o tiesiog labai noriu. Ir pirmyn. Trūksta motyvacijos? Ji atsiranda jau po pirmo mėnesio treniruočių, jei dirbama nuoširdžiai ir susikoncentravus ties tiklu. Šiuo atveju labai svarbu ir treneris, kuris kaip “įvadinė knygos dalis”- arba sugeba sudominti ir skatina eiti į priekį arba ne. Beje, gal būt konkretus mano pavyzdys kažkam bus puiki motyvacija pradėti sportuoti ir siekti rezultatų. Labiau norėčiau kreiptis į vyresnio amžiaus moteris, nes jaunos merginos visada pilnos jaunatviško polėkio, o su amžiumi jis mažėja. Varžybos, tai tik trumpa akimirka, kuriai reikia nemažai valios pasiruošti. Tačiau… Būkim gražios ir energingos kasdien. „Lipdykim” savo kūną po kruopelytę, palengva ir tikrai ateis laikas, kai veidrodyje matysite į jus žvelgiančią gražią „statulėlę.
O ko palinkėtumėte pradedantiesiems sportininkams?
Sugebėjimo susitaikyti su tuo, kad gal būt ne iš karto būsi pirmas. Ir gal būt nevisada. Kiekvieną nesėkmę reikia priimti kaip stimulą eiti į priekį, o ne kaip nuosprendį, kad esi vertas mažiau, nei tikėjaisi. Man ir dabar, prieš kiekvienas svarbesnes varžybas, mama sako -“Živile, tik nesinervink, negali visada būti pirma”. Ir šitie žodžiai skatina dar labiau stengtis. Reikia išmokti pralaimėti, kad neprarastum šanso laimėti.
Greta Kondrataitė
