Sebastianas Vettelis Japonijoje finišavo tik trečioje pozicijoje, bet jis anksčiau laiko užsitikrino antrą čempiono titulą ir spaudos konferencijoje buvo sujaudintas.
S. Vettelis: „Nežinau, nuo ko pradėti... Fantastiškas sezonas ir gerai, kad jis dar nepasibaigė. Suprantama, kad šiandien lenktynės buvo sudėtingos: manau, buvome ne tokie greiti su minkštomis padangomis, kaip norėjome. Po to prasidėjo sunkumai, praradome dvi pozicijas. Lenktynių pabaigoje bolidas važiavo puikiai, bet lenkti buvo sunku ir nepavyko aplenkti Alonso. Bet metų lenkimą aš jau atlikau Monzoje (juokiasi) ir nemanau, kad Alonso praleistų mane antrą kartą!
Bet šiandien mes parodėme gerą rezultatą ir laimėjome čempiono titulą, todėl dabar noriu taip daug pasakyti... Esu labai dėkingas komandai: čia, trasoje, dirba labai daug mūsų personalo, bet ir bazėje Milton Keynes taip pat, o darbas vyksta septynias dienas per savaitę. Norint pagaminti šiuos du bolidus, kad būtų galima kovoti dėl taškų ir titulų, reikia labai daug pastangų, ir mes sugebėjome pasiekti rezultatą, sugebėjome pasiekti tikslą, kuris buvo nubrėžtas sezono pradžioje.
Žmonių, kuriuos turiu pasveikinti, labai daug, bet yra vienas žmogus, su kuriuo aš praleidau daug laiko šiais metais – mano treneris Tommi Parmakoskis. Jis vienintelis, kuris neleido man skristi padebesiais ir galvoti apie pašalinius dalykus. Gera suvokti, kad nežiūrint į aštrią kovą, mes buvome tokie stiprūs čempionate. Jokių abejonių, visi mano varžovai moka vairuoti Formulės 1 bolidus, bet šiais metais mes vienu žingsniu buvome priekyje. Už tai reikia padėkoti tokiems žmonėms, kaip Tommi, visiems, kurie padėjo mums dirbti iš visų jėgų ir likti teisingame kelyje.
Čia nėra jokios paslapties, reikia tiesiog eiti į priekį, žingsnis po žingsnio ir sunkiausiai buvo laimėti šiais metais po to, kai mes laimėjome praeitame čempionate. Net gi tada, kai tu žinau, kaip tai daroma, tu neturi pamiršti, kad rezultatą gali pasiekti tik palaipsniui. Niekada to nepasiekčiau vienas: man reikėjo komandos palaikymo, Marko Webberio ir kitų žmonių, kurie man padėjo. Sunku parinkti žodžius...“
