Lietuvos rinktinės įžaidėja, kuri su „Utenos“ ekipa kontraktą pasirašė prieš kelias savaites, neslepia, kad jos dabartinis tikslas yra su nacionaline moterų komanda žaisti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje.
G.Gutkauskaitė „BCUtena.lt“ papasakojo apie save, kylantį moterų krepšinį lygį ir motyvus, kodėl pasirinko „Utenos“ komandą.
– Kas lėmė tai, kad pasirinkote „Utenos“ klubą?
– Mano pasirinkimą lėmė faktas, kad „Utena“ renka stiprią komandą, turi gerą trenerį ir žais Europos taurėje. Jaučiau, kad ekipoje esu tikrai laukiama, o ir iš kitų panelių esu girdėjusi tik gerus atsiliepimus apie „Uteną“.
– Kartu žaidėte su kita „Utenos“ naujoke Egle Šikšniūte. Turbūt gerai suprantate viena kitą tiek aikštelėje, tiek už jos ribų?
– Su Šikšniūte esame jau seniai pažįstamos – dar prieš man atvykstant į Klaipėdą, nes teko su ja rungtyniauti jaunių ir jaunimo rinktinėse. Palaikome gerus santykius ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
– Penkerius metus praleidote Klaipėdoje. Veikiausiai šis miestas sukels daug gražių prisiminimų?
– Taip, Klaipėdoje praleidau tikrai puikius penkerius metus. Ten augau tiek kaip žaidėja, tiek kaip asmenybė. Esu dėkinga trenerei Ramūnei Kumpienei už viską, ką ji yra padariusi dėl manęs.
– Su Alfredu Vainausku pačiai neteko dirbti, tačiau galbūt turite susidariusi įspūdį apie šį „Utenos“ strategą?
– Iš panelių girdėjau tik gerus atsiliepimus apie šį trenerį. Manau, kad tai tikrai aukštos klasės specialistas. Pernai buvau nustebinta jo darbu Utenos komandoje, kuri sugebėjo mesti iššūkį atkrintamosiose LMKL varžybose sidabro medalių laimėtojai Marijampolės ekipai.
– Utena ruošiasi debiutui Europos taurėje. Manote, kad klubui pavyks tinkamai atstovauti Lietuvai?
– Manau, kad komanda visose rungtynėse tikrai kovos iki galo ir garbingai atstovaus Lietuvai iš visų jėgų.
– Praėjusį sezoną iškovojote LMKL bronzą. Kitas tikslas – auksas?
– Turiu LMKL bronzos ir sidabro medalius, tad betrūksta aukso medalio. Tikiuosi, kad su „Utena“ jį iškovosime.
– Kokia esate aikštelėje ir kokia už jos ribų?
– Aikštelėje ir už jos ribų esu gana skirtinga. Ant parketo esu emocingesnė, mėgstu kietą žaidimą. Esu tikra kovotoja. Gyvenime esu šiek tiek ramesnė.
– Ką jums pačiai reiškia krepšinis? Ar tai tėra darbas, o gal kažkas daugiau?
– Į krepšinį niekada nežiūrėjau kaip į darbą. Ir dabar man tai yra malonumas, o ne darbas. Tiesiog man pasisekė, kad už tai dar pinigus moka ir galiu iš krepšinio gyventi.
– Po sėkmingo rinktinės pasirodymo atrankoje kalbama, kad pakilo moterų krepšinio lygis. Ar sutinkate su šia nuomone?
– Mano nuomone, moterų krepšinyje buvo didžiulė praraja. Buvo tikrai stipri rinktinė, bet paskui kokį dešimtmetį nebuvo jaunų krepšininkių, kurios galėtų praverti nacionalinės moterų komandos duris. Dabar, manau, kad užaugo gabių krepšininkių, kurios gali žaisti aukščiausiame lygyje. Pridėjus puikų trenerį Mantą Šernių, moterų rinktinės lygis tik kils. Tuo pačiu ir LMKL.
– Kokia jūsų kaip krepšininkės svajonė?
– Sakyčiau, kad tai ne kiek svajonė, o tikslas – olimpinės žaidynės. Labai noriu, kad moterų rinktinė pagaliau išbandytų savo jėgas olimpiadoje. Žinoma, norėčiau, kad ir aš būčiau toje komandoje (Šypteli).
