Svarbiausia nerizikuoti ir rengtis Tour de France.

Va, pagaliau ir straipsnis apie Paryžius-Nica pasirodė. O tai jau maniau liks nepastebėtas turas........

Taip, A. Contadoro griuvimas distancijos pabaigoje buvo pagrindinė etapo intriga. Po pirmo etapo man pakartotinai susidaro dvejopas įspūdis – arba A. Contador’as taip užtikrintai jaučiasi lenktynėse, kad sugeba atsidurti kažkur grupės viduryje likus 3 km iki finišo, arba jis tiesiog aklas ir nematė 10 km iki finišo prasidėjusių įvykių. Dar viena versija, kad jam visai nesvarbu kas laimės šias lenktynes, nes jis to daryti nesirengia. Griūtis užvakar, griūtis vakar, stiprus vėjas, visa tai rodo lenktynių nervingumą ir daro jas nenuspėjamomis. Šalikėlėje ant žolytės jis atsidūrė kartu H. Hausler’iu, šalia iš karto sustojo jo komandos draugas ir atidavė Alberto savo dviratį, o pastarasis taip “užvirino”, kad vos neįsirėžė Rabobank „techničkei“ į galą, vėliau techninio aptarnavimo automobilis taip užšutino (manau apie 80 km/h), kad Astanos žmonės atsilikę palaukti A. Contadoro negalėjo net sulyginti greičio ir Alberto kaip kamštis nuo automobilio rato įlėkė į grupę, taigi , karu su grupe „gavo“ 17 sekundžių – jis jas būtų gavęs ar su grupe ar be jos, nes 3 Astanos žmonės tuo metu jau kukavo 7 minučių „atvale“ ir tie likučiai akivaizdžiai negalėjo uždaryti tarpo su pabėgusia grupe, net padedami pavienių Radishack pajėgų. Kitaip tariant „grybas“ prie šoninio vėjo. Man atrodo A. Contadoro incidentas įvyko daugiau nei 3 km iki finišo, tačiau teisėjai logiškai nesiėmė jokių sankcijų prieš Alberto, nes to niekas nebūtų supratęs (pasivijus grupę sportininkas kurį laiką būna techninės pagalbos automobilių karavane ir paprastai nelaimėliams padeda net priešininkų komandų menedžeriai) šiuo atveju, jeigu Contadoras ir nebūtų turėjęs automobilio prieš nosį vis tiek būtų pavijęs – vis jo nusileidę komandos draugai grįžo į grupę.
Kai Caisse d’Epargne 3 rimti vyrai užtraukė ant šoninio vėjo likus 10 km, visk kas galėjo suprato kuo pakvipo ir Lenktynių lyderis Larsas Boom’as tiesiog isteriškai persikėlė į pirmąją grupę, prie jo prisijungė dar keli žmonės, o vienas jų šiuo veiksmu nusipirko bilietą į pergalę. Iš 15 žmonių ten buvo tik 5 sportininkai apie kuriuos negalim būtų pasakyti, kad jie ne žvaigždės, taigi 90 procentų peletono nerūpėjo pabėgę 15, iš kurių iš esmės rimtai traukė 10 žmonių su savais interesais. Sprintas irgi pavyzdinis „kaliosnikų“ triumfas – tie žmonės, kurie mažai prisidėjo prie darbo išlindo iš po rato ir aišku patyrusiam Hendersenui laimėti 18 pergalę karjeroje liko tik technikos reikalas – jis viską padarė labai taktiškai – kai kas varžėsi dėl atitrūkimo, o jis pasirinko pergalę (tik galvoju ar jis specialiai ar atsitiktinai atsidūrė už neblogai finišuojančio ir tingėjusio Bole rato – veikiausiai ne – nusižiūrėjo jį. Antras etapas baigėsi griūtimi prieš pat finišą, keista, kad Saur – Sojasun žmogus ten liko sveikas. Įdomios daugiadienės – šiandien dar įdomiau :).

o kur lt kelių ereliai?