Giedrė POTELIŪNAITĖ
Šią savaitę vijome snieguotą ir gan šaltą žiemą - atšventėme žaismingą ir linksmą Užgavėnių šventę. Bene daugiausia žmonių varyti žiemos buvo susirinkę į Rumšiškes. Visi čia rado ką veikti - ir blynus kepė, ir žaidimus žaidė, ir Kanapinį mūšyje su Lašininiu palaikė, ir liaudies meistrų dirbinius pirko. Nors lauke spaudė keleto laipsnių šaltukas, dalyviai skirstytis neskubėjo ir šildėsi kas kaip moka - kas truktelėdavo ko stipresnio, kas tiesiog karštos sriubos ar karštą blyną čiupdavo. Retas kuris buvo pasipuošęs Užgavėnių kauke, bet tradicinių žaidimų žaisti ir rungtyse dalyvauti neatsisakė. Gerokai po pietų visi patraukė į Morės deginimo ceremoniją. Kas nespėjo išsidūkti sekmadienį, Užgavėnes šventė kaip ir priklauso - antradienį. Miestų "ir kaimų gatves tą dieną užplūdo persirengėliai, po namus vaikščiojo, žydukai Lietuvos", mokyklų stadionuose, kiemuose liepsnojo kiek mažesnės nei Rumšiškėse Morės. Tad Užgavėnes gerai atšventusieji dabar gali nesibaiminti, kad metai bus sunkūs ir neturtingi. Senoliai sakydavo: "Kas Užgavėnių nešvęs - visus metus bėdų neatsigins". O kadangi dauguma šventė, tai gal galime jau sakyti, kad ir ta baisioji Krizė jau pasibaigė, suliepsnojo kartu su More?
Paskutinė mėsėdžio diena
Lietuviškų Užgavėnių tradicija siekia dar pirmykštės žemdirbystės laikus. Seniau ši šventė vadinosi Ragučio švente. Tai paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, vaisingumo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį - 46 dienos iki Velykų.
Dabartiniai Užgavėnių papročiai kilę nuo senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Nuo XX amžiaus pradžios Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas - nuo sekmadienio iki antradienio.
Per Užgavėnes būtini persirengėliai. Visi svarbiausieji Užgavėnių veikėjai buvo iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. O Žemaitijoje dažniausiai persirengėliai, vaizduodavo gyvulius - arklius, ožkas, gerves. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje įvairiais pavidalais vaikščioja protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.
Ypatinga reikšmė per Užgavėnes suteikiama valgiui. Buvo sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Tą dieną būdavo valgoma riebiai ir daug kartų - nuo 7 iki 12. Šeimininkės stalą padengdavo ir žiūrėdavo, kad visą dieną ir vakare ant stalo būtų valgių. Būtinai reikėjo pavaišinti kiekvieną į svečius atėjusįjį. Užsigeriama būdavo namie darytu miežiniu alumi, gira arba degtine (ją gerdavo tik vyrai). Vandenį gerti per Užgavėnes nepatariama - esą visus metus troškulys kamuos.
Prasideda gavėnia
Per Užgavėnes nepatariama namie sėdėti. Reikia kuo toliau nuo namų nueiti ar nuvažiuoti. Jei nesėdėsi namuose, visus metus turėsi progos pakeliauti, naujas vietas pamatyti. Seniau Morės sudeginimas arba paskandinimas reiškė visų demoniškųjų žiemos būtybių sunaikinimą, pavasariui kelio atidarymą. Užgavėnių diena baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio susitelkimo metas - gavėnia.
Trečiadienis jau Pelenų diena. Kaip ir Užgavėnės, ji apipinta tradiciniais papročiais, bet jau tyli, rami. Pelenų dieną - griežtas pasninkas. Moterys užsivirindavo vandens, išplaudavo visus puodus, indus, šaukštus, nušveisdavo stalus, kad niekur nei taukų, nei pieno lašelio neliktų. Tą dieną niekas nedirbdavo didelių darbų, nebent smulkius ruošos darbus.
Pelenų dieną anksčiau atsikėlusieji vilkdavo trinką arba kaladę. Kaladė - tai stora malka, pagalys ar rąstgalis. Būdavo, užneria virvę ar pantį, į pat trobą įvelka ir sako: "Kaladę atvilkau". Jei rytą atėjęs kaladės neatvelka, tai esą atėjęs su nelaime. Kad sunkų rąstgalį laukan išvilktų, vilkėją kuo nors pavaišina.
Kitur būdavo paprotys nešti pelenų į sodą ir pilti ant vyšnių, kad duotų geresnį derlių. Kai kur šventintų pelenų pildavo į šulinį, kad vanduo būtų skaidrus.
Karnavalas - sekso fiesta
Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos palyginti ramiai ir santūriai. Štai Brazilijoje jų šventimas virsta į spalvingą ir gaivalingą Rio de Žaneiro karnavalą. Jis kaip tik praūžė praėjusį savaitgalį. Brazilai Užgavėnėms ruošiasi ne vieną mėnesį. Rio de Žaneiro gatves užlūsta spalvingiausiais kostiumais vilkintys šventinio parado dalyviai ir turistai iš viso pasaulio. Visur skamba linksmi sambos ir rumbos ritmai. Žiemos pabaigos šventė vyksta 3 paras iš eilės. Brazilijos valdžiai šie karnavalai jau tapo tikru galvos skausmu, mat gerokai nutolę nuo tradicijų, virsta girtavimo ir nevaržomo sekso fiesta.
Štai šiemet Vyriausybė sekso ištroškusiems išdalino nemokamai 59 milijonus prezervatyvų. Tai daroma norint nors kiek pažaboti ŽIV plitimą.
Karnavalas Rio De Žaneire ir nusikaltėlių sambūris. Nors mieste buvo sustiprintas saugumas, tačiau dar prieš prasidedant karnavalui mieste buvo apiplėšta beveik 100 užsieniečių, daugelis jų tapo ginkluotų plėšimų aukomis. Rimčiausi incidentai įvyko, kai ginkluotos gaujos įsiveržė į du mieso viešbučius, paėmė įkaitais jų svečius ir pagrobė turistų pinigus ir visus daiktus.
Per karnavalą šiemet varžėsi 12 sambos mokyklų. Gamtos apsauga ir ateities technologijos tapo vienos svarbiausių šių metų pasirodymų temų. Teisėjai atsižvelgė į pasirodymų choreografiją, harmoniją ir punktualumą. Kiekviena mokykla turėjo šokti ir dainuodama pereiti 700 metrų ilgio stadioną per 82 minutes, stebint tūkstančiams žiūrovų.
Žiemos Užgavėnių karnavalas kasmet vyksta ir Nazarės miestelyje, Portugalije. Čia kostiumais pasidabinę gyventojai ir miesto svečiai žingsniuoja organizuotame parade ir stengiasi nustebinti originaliausia kauke. Nesipuošiantys kaukėmis portugalai atvyksta bent jau pasižiūrėti į įvairios populiarios portugališkos muzikos ritmais šokančius margaspalvių Užgavėnių dalyvius, specialiai šiam karnavalui perdirbtas transporto priemones. Nazarės karnavalas paprastai trunka 6 dienas - prasideda jau sausio mėnesio paskutininius du sekmadienius muzika ir šokiais. Užgavėnių antradienis daugeliui portugalų yra nedarbo diena.
Kitas smagus karnavalas vyksta Italijoje, Venecijoje. Centrinėje Šv. Morkaus aikštėje tvyro paslaptinga ir pakili nuotaika. Karnavalo centru laikomi senoviniai Venecijos rūmai. Prabangūs restoranai ir viešbučiai kviečia pasinerti į viduramžių laikų nuotykius, apsilankyti kaukių baliuose. Dvylika dienų trunkančiame karnavale apsilanko apie 800 000 turistų. Tuo skuba pasinaudoti visi. Valčių paradai, žonglierių triukai, margaspalvės eitynės, fejerverkai, spektakliai aikštėse - tai pamatyti iš visų pasaulio kampelių susirenka daug žmonių, tačiau už viską tenka mokėti. Karnavalo metu kainos Venecijoje pakyla dvigubai.
Švenčia visa Europa
Ukrainoje nevyksta spalvingi karnavalai, bet kiekviena šeimininkė laiko savo garbe nudžiuginti artimuosius ir bičiulius blynais tik pagal jai vienai žinomą receptą, laikomą paslaptyje nuo kaimynių. Blynais pradedama rūpintis dar šventės išvakarėse. Tešlos maišymas laikomas slėpiningu veiksmu, tad daugelis šeimininkių laikosi ypatingų apeigų.
Slovakijoje yra tradicija Užgavėnių savaitės trečiadienį pasikviesti į savo namus dukras su žentais. Šią dieną mylimo žentelio garbei susirenka pasilinksminti visa giminė. Užtat penktadienį žentas privalo pavaišinti blynais uošvius.
Serbijoje per Užgavėnių savaitę blynų sukertama neįtikėtina gausybė. Na ir kaip nesusigundysi, jeigu su blynais valgomos skaniausios žuvys, silkės ir ikrai...
Makedonijoje per Užgavėnes tradiciškai rengiamos liaudiškos varžybos - imtynės, iš sniego nulipdytų tvirtovių šturmavimas.
Bulgarijoje visur pastatoma laikinų scenų, išpuoštų ryškiomis iškabomis ir vėliavėlėmis. Ant jų užlipę artistai su maskaradiniais kostiumais kviečia žiūrovus rinktis pasižiūrėti linksmų vaidinimų. Groja dūdų orkestrai, armonikas čirpina kaimo muzikantai, sukasi karuselės, kvepia blynais ir pyragais. Graikai taip pat gausiai lanko pasilinksminimų vietas, su dideliu draugų būriu mėgsta užsukti į labai populiarius šioje šalyje vyno restoranėlius. Per Užgavėnių karnavalus paprastai niekas nedirba, vaikai neina į mokyklą. Vakare visos pasilinksminimo įstaigos būna perpildytos ir Austrijoje. Šiaip jau santūrūs austrai sako taip: "Nepasiautėsi per Užgavėnes, vadinasi, visi metai bus nelinksmi ir be šypsenos". Čia tradiciškai geriamas alus ir karštas vynas. Čekijoje Užgavėnių "vinis" - važinėjimasis rogėmis, į kurias įkinkyti eiklūs žirgai. Lekia per snieguotas vietoves linksmos vežėčios, išpuoštos spalvotais kaspinais, aidi varpeliai. Daug juoko ir linksmybių... Ir, žinoma, blynų, be kurių Užgavėnės daug kur neįsivaizduojamos.