Daugeliui kailiniai yra toks pat neatskiriamas Rusijos atributas kaip Raudonoji aikštė, Kremlius, rubliai, "matrioškos" ar virduliai. Tačiau atidžiau pažvelgę į daugelio Maskvoje parduodamų audinės kailinių etiketes pamatytumėte visai ką kita - dažniausiai užrašai byloja apie kanadietišką arba švedišką gaminių kilmę.
Madų besivaikantys rusai vietinių kailinių atisako teikdami pirmenybę išvaizdesniems, o dabar ir pigesniems užsienietiškiems gaminiams. Oficialiais duomenimis, daugiau kaip 70 proc. kailinių Rusijos rinkoje yra importuoti.
Užsienio bendrovės skundžiasi aplinkosaugininkų akcijomis, o Rusijos kailinių žvėrelių augintojai teigia, kad jie yra stumiami iš 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės vidaus rinkos.
"Šiandien stiprių (žvėrelių) ūkių yra vis mažiau ir mažiau, - sakė netoli Maskvos įsikūrusio Saltikovskij ūkio technikos direktorius Aleksandras Kovalenka. - Jei norime konkuruoti su Vakarų gamintojais, turime kovoti mažindami gamybos sąnaudas". Apie vienos seniausių Rusijoje ūkinės veiklos sričių padėtį A. Kovalenka kalbėjo eidamas pro ilgus žemus statinius, kuriuose auginami sabalai, audinės ir lapės.
1931 metais įkurtas Saltikovskij ūkis kadaise buvo sovietinės kailių pramonės pasididžiavimas. Tai buvo vienas pirmųjų specializuotų kolūkių, pirmavusių veislininkystės naujovių srityje. Nuo tų laikų medinius ūkio pastatus tebesupa aukšta tvora, viršuje aptaisyta spygliuota viela.
Dabar Saltikovskij ūkis per metus pagamina apie 108 tūkst. kailių. Tačiau išlaidas padidino būtinybė importuoti specialų pašarą, be to, beveik negaunama pelno iš pagrindinės veiklos - audinių auginimo. Siekdamas sumažinti nuostolius ūkis ėmėsi eksperimentų, tokių kaip lūšių auginimas zoologijos sodams ir cirkams.
Iki dešimtojo dešimtmečio Rusija buvo viena didžiausių pasaulyje kailių gamintojų ir eksportuotojų. Audinių, sabalų ir lapių kailių eksportas šaliai kasmet atnešdavo milijonines pajamas tvirta valiuta. Rusijos kailių augintojų sąjungos duomenimis, tuomet 200 žvėrelių ūkių per metus pagamindavo iki 10 mln. kailių. Savo ruožtu tarptautiniai prekeiviai kasmet traukdavo į Sankt Peterburgo aukcionus, kartu su Helsinkiu, Kopenhaga, Oslu, Sietlu, Niujorku ir Torontu patekdavusius į svarbiausių pasaulyje kailių prekybos centrų septintuką.
Šiandien Rusijoje beliko apie 40 kailinių žvėrelių ūkių. Valstybė nebeteikia lengvatinių paskolų ir nebesubsidijuoja specialių pašarų gamybos iš paukštienos bei žuvies pramonės atliekų. Daugelis Rusijos augintojų neišgali susimokėti už importuojamus pašarus ir medikamentus, kurie būtini norint pasiūlyti rinkai kokybiškų kailių. Tuo tarpu ūkių pelnai dažniausiai yra ne reinvestuojami, o iškeliauja į užsienį. Be to, pasiturintys rusai dabar turi galimybę apsipirkti užsienyje ir rinktis importuotus gaminius vidaus rinkoje.
2002 metais Rusija pagamino apie 2,5 mln. kailių, arba vos ketvirtadalį to, ką pagamindavo prieš dešimt metų. Savo ruožtu eksportas tesiekė 250 tūkst. daugiausiai sabalų ir voverių kailių. Tuo pačiu metu Rusija kasmet importuoja iki 7 mln. kailių, kurių didžiąją dalį sudaro audinės.
Nepaisant devintąjį ir dešimtąjį dešimtmečius vykusių gyvūnų teisių apsaugos organizacijų akcijų, praėjusį žiemos sezoną kailiai vėl grįžo ant Londono, Paryžiaus ir Milano madų demonstravimo podiumų.
Kailiais besižavinčios įžymybės, tarp jų aktorė Jennifer Lopez (Dženifer Lopes), didina susidomėjimą šiais gaminiais Vakarų šalyse, o Rytuose formuojasi naujos kailių rinkos, tokios kaip Kinija. Tarptautinės kailių prekybos federacijos naujausiais duomenimis, 2001-2002 metų sezoną pasauliniai kailių pardavimai pakilo 10,8 proc. - 11 mlrd. JAV dolerių.
Nors rusiškos audinės ir praranda rinką, šios šalies sabalų kailiai tebelaikomi geriausiais pasaulyje. Po kelerių metų nuosmukio atsigauna ir Sankt Peterburgo aukcionai. Praėjusį vasarį įvykęs renginys pritraukė 100 viso pasaulio prekeivių, kurie už rusiškus kailius paklojo 10 mln. dolerių, arba ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Saltikovskij ūkis bando prisitaikyti prie pakitusių sąlygų didindamas sabalų ir mažindamas nuotolingą lapių bei audinių kailių gamybą. Tačiau net ir gerėjant rinkos sąlygoms Rusijos ūkiams reikia daugiau paskolų ir Vyriausybės paramos, kuri padėtų atsilaikyti prieš užsienio gamintojus.
“Reuters”-ELTA
