Visai neseniai Seime laužėm ietis, tikslindami šalies biudžetą. Tačiau jokių pavojaus signalų, kad katastrofiškai trūksta pinigų, neišgirdome nei iš premjero, nei iš finansų ministro. Priešingai, Vyriausybė atsiėmė daugiau nei 80 mln. litų, kurie buvo skirti (išdalinti) savivaldybėms, bei pasigyrė, kad surinkta 150 mln. litų daugiau nei buvo planuota.
Tad tokiame kontekste natūraliai kyla klausimas, kodėl staiga kilo būtinybė parduoti AB „Mažeikių nafta“ akcijas? Kokios naujos aplinkybės paskatino tokį diskutuotiną premjero pareiškimą? Vienintelė naujiena - Rusijos pastangos perimti „Jukos“ valdomas akcijas savo žinion. Matydami, kaip iškart, net negavus oficialaus dokumento, buvo suskubta vykdyti kaimynų norus, akivaizdu, kad kontrolinis „Mažeikių naftos“ akcijų paketas atiteks tiems, kuriems tai padaryti leis Kremlius. Ir, regis, tai neišvengiama.
Valdant akcines bendroves įtaką turi ir labiausiai vertingi du akcijų paketai: kontrolinis ir blokuojantis. Tai yra aksioma. Šiandien „Mažeikių naftos“ kontrolinis akcijų paketas yra privačiose rankose, tačiau blokuojantis paketas, leidžiantis apsisaugoti nuo daugelio Lietuvai nepalankių sprendimų, yra vyriausybės žinioje. Tad kol kas tai pakankamai racionali AB „Mažeikių nafta“ valdymo situacija. Vertinant politiškai, valstybei naudinga išsaugoti mažąjį, t.y. blokuojantį akcijų paketą. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma kritinius argumentus dažniausiai atremia motyvuodama ekonominiu naudingumu. Tad natūraliai kyla klausimas - ar ekonomiškai naudinga parduoti 10 ar 20 procentų iš turimų daugiau nei 40 procentų akcijų?
Vadinasi, jeigu biudžetui labai pristigo pinigų, tai reikia parduoti visą blokuojantį akcijų paketą. Tačiau, jeigu bus parduota 10 ar 20 procentų valstybei priklausančių akcijų, blokuojantis akcijų paketas bus išardytas ir likusios valstybei priklausančios akcijos praras ir įtaką, ir vertę. Būtent tuomet ir gali būti padaryta žala valstybei.
Pabandykime išsiaiškinti, kokie yra tokios idėjos motyvai? Premjeras nuo atsakymo į šį klausimą pasislėpė po demagogijos kauke tepasakęs, kad tai numatyta 1999 metais pasirašytoje privatizavimo sutartyje. Tai, švelniai tariant, yra netiesa. Sutartyje numatyta nauja 10 procentų akcijų emisija, kurios įsigijimo opcioną turi kontrolinio akcijų paketo savininkas. Tačiau, net ir atlikus šias procedūras, Vyriausybės rankose išlieka blokuojantis akcijų paketas. Premjero siūlomas parduoti akcijų paketas gali dominti tik kontrolinio akcijų paketo savininką, nes tai jį padaro vienvaldžiu „Mažeikių naftos“ savininku, o naują stiprų akcininką gali dominti tik visas blokuojantis akcijų paketas, kurio kaina dažnai būna ženkliai didesnė nei parduodant išskaidytą akcijų paketą. Todėl mįslingas klaustukas sakinio gale išlieka - kokie vis dėlto yra tikrieji tokio pasiūlymo motyvai?
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
