Iš ties, atrodo, kad reikia stebūklo. Arba revoliucijos. Galbūt kokia Valstybės Kontrolė, galėtų audituoti universitetų veiklą? Juk nuo absolventų "kokybės" galiausiai priklauso šalies konkurencingumas, valstybės ateitis: kas mums statys fabrikus? mes patys ar Lenkijos įmonės ir protai; kas gamins šaldytuvus? mes ar baltarusiai ir t.t. Šalis, kurios eksportuojamų prekių niekam nebereiks, kuri nieko nepagamins kokybiškai, yra pasmerkta. Visi gražūs dabartiniai blizgučiai yra tik fasadas: pvz. naujos statybos namai yra pastatyti taip, kaip negalima statyti. Broko muziejus. Va tokius vat specialistus ruošia VGTU. Nežinau, kaip kitur, pakomentuokit, kas esat iš kitų "mokslo šventovių". Pats esu studentas ir tikrai galiu paliudyti, kad didžioji dalis nė piršto nepajudins, kad kas nors pasikeistų. O situacija yra tokia, kad visi stengiasi "prasmukti", net keista, o kur gi smuksite, kai darbdavys pareikaulaus konkrečių žinių? Pvz. technologijos mokslų? Sukombinuos jaunimėlis galvoja, pažliumbs, kaip dėstytojui po egzamino ir bus ok. Arba vokelį pakiš. Tik kad vokelį pakišt, dar reikia uždirbt, kad turėti ką į tą vokelį įdėti. Mano manymu, jaunimui labiausiai trūksta motyvacijos. Motyvacijos gerai išmanyti savo dalyką. Būti kietu specialistu. O dėstytojai tai matydami, pradeda su neviltim žiūrėti pro pirštus, ar net šaipytis, taip ir sukasi amžinas ratas.
* Kokie būtų pasiūlymai?
1) Reikalingas TIKRAI nepriklausomas Studijų Kokybės Vertinimo Centras, kuris stebėtų ir tirtų visų aukštojo mokslo įstaigų veiklą, rengtų ataskaitas ir pasiūlymus, kaip pagerinti padėti.
2) Reikia sudaryti realiai veikiančias ir turinčias visus galios svertus trišales tarybas: studentai-dėstytojai-administracija, siekiant visų suinteresuotų grupių interesų apsaugos.
3) Reikia kovoti už adekvačią ir lanksčią studijų apmokėjimo tvarką. Tik va nežinia dar kaip kovoti, ar protestuoti su plakatais, ar rašyti laiškus į briuselį. Galbūt bėda ta, kad niekur kitur nėra tokio skaičiaus studentų, kiek pas mus. Galbūt atėjo laikas orientuotis į kokybę, o ne i kiekybę. Kad ir kaip žiauriai beskambėtų, manau REALI IŠEITIS yra maksimaliai remti gerai besimokančius, na o tiems, kam trūksta motyvacijos, visada atsiras ir kitų užsiėmimų. Geri studentai turi būti remiami taip, kad jaustų, jog mokslas - yra jų darbas.
4) Reikia formuoti Studentų Atstovybes, kurių vadovybė būtų renkama balsavimo keliu, kad Studentų Atstovybė taptų maksimaliai legitimiu organu, iš tikrųjų, besirūpinančiu ir ginančių studentų teises. Bet reikia suprasti, kad iš dangaus gėrybės nenusileis, o GAUSIM jų TIK TIEK, KIEK ATSIKOVOSIM!
Štai pavyzdžiui, aš, per 3 mokslo metus iš savo "studentų atstovybės" negavau nė nusususio lapeliūkščio, kuris kviestų mitinguot, protestuot, ar rinkti studentų atstovybės vadovybę. Toks jausmas, kad SA musų universitete apskritai neegzistuoja. Arba karts nuo karto suorganizuoja kokį nusususį renginėlį. Pvz dėžutę valentino dienos laiškams. Na tiek jie dar gali.

studentų skaičiaus padidinimas būvo sąmoningas žingsnis. Kad universitetuose neatsirastų sąmoninga studentų bendruomenė universitetai buvo nutaikyti į vidutinybes.

Mes tiesiog nedrįstame šnekėti ir daiktų vadinti savo vardais, nes ir Lietuvos, ir Briuselio valdžiai emigracija naudinga, tad ir priimtina. Tai yra naujasis tremties būdas, nenaudojant brutalių priemonių, tarsi savo noru, visų pirma sukuriant nežmoniškas gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir galimybes emigruoti. Lietuvių vykimas gyventi į užsienį man primena sovietmečio tautų maišymą ir kraustymą, dangstytą draugystės ir bendradarbiavimo lozungais. Dabar esmė, apie kurią kalbėjau, pridengiama paprasčiausiais laisvo darbo jėgos judėjimo ir žmogaus teisės laisvai judėti lozungais.