Sigitas STASAITIS
Nors dabartinėje Lietuvoje - yra buvę, didelių žudynių - štai kraugerys iššaudė Draučių kaimą, jau seniai nebuvo, kad vienas perpykęs girtuoklis netrukdomas išskerstų kone visus savo artimuosius. Mažučiame Ventos miestelyje (Akmenės r.) bedarbis, kelis kartus teistas Romualdas Miknys (44 m.) nudūrė motinos draugą 60 metų Viktorą Raubutą. Pamatęs, kad lavonas nesurastas ir policija jo neieško, maždaug po mėnesio įsidrąsinęs kraugerys tuo pačiu peiliu nudūrė miegančią savo motiną Oną Jankauskienę (67 m.), o kitą dieną - jos draugę ir savo sugyventinę Kristiną Lechavičienę (62 m.). Pasivaikščiojęs žudiko pėdsakais, "Akistatos" korespondentas išsamiai pasakoja, kaip buvo įvykdyta ši neregėto žiaurumo triguba žmogžudystė. Įspėjame: šis straipsnis - ne silpnų nervų skaitytojams.
Kaimynai sujudo dėl smarvės
Vasario 11-ąją vieno Ventos miestelio daugiabučio Ventos gatvėje, netoli laidojimo namų, gyventojai susirinko pasitarti dėl keisto dalyko. Vis stiprėjanti smarvė sklido iš 60 metų Viktoro Raubuto buto. Visi žinojo, kad po to, kai prieš porą metų mirė alkoholikė Viktoro motina, jos sūnus Viktoras bute gyveno vienas.
Pasišnekėję kaimynai išsiaiškino, jog jau nebe pirma savaitė, kaip niekas nematė V. Raubuto gyvo. Padvelkė negera nuojauta - ar tik nebus atsitikusi nelaimė? Žmonės nedelsdami paskambino į policiją ir paprašė išlaužti duris.
Nuojauta kaimynų neapgavo. Kambaryje rastas miręs V. Raubutas. Ir be ekspertizės buvo aišku, kad vyro gyvybė užgesusi ne prieš vieną savaitę, gal net prieš mėnesį.
Kadangi suirusį lavoną nuodugniai apžiūrėti ir sunku, ir šlykštu, policininkai ant numirėlio kūno nieko įtartino nepamatė. Tačiau paskutinį žodį dėl mirties priežasties dar turėjo tarti teismo medicinos ekspertai.
"Matyt, kažkoks prakeiksmas lydi Raubutų giminę, - kuždėjosi žmonės, stebėdami ant neštuvų skrodimui išvežamą numirėlį. - Prieš porą metų miegodama mirė Viktoro motina, dabar ir sūnus pas ją lygiai taip pat išėjo..."
Policininkai surinko žinias
Vasario 12-ąją anksti rytą Akmenės rajono kriminalistams buvo pranešta, kad naktį miegodama mirė 67 metų Ona Jankauskienė.
Tačiau netrukus teismo medicinos ekspertai du kartus paskambino kriminalistams. Pirmą kartą jie pranešė, kad V. Raubutas mirė ne pats, o buvo užbadytas peiliu. Vos policininkai užvedė baudžiamąją bylą, antruoju skambučiu iš lavoninės pranešta, kad ir O. Jankauskienė mirė nuo peilio dūrio į širdį! Negana to, dar po geros valandos - trečiasis skambutis. Šį kartą skambino Ventos miestelio gyventojai. Žmonės pranešė, kad daugiabučio namo laiptinėje ką tik rasta peiliu nudurta 62 metų Kristina Lechavičienė.
Surinkę žinias apie nužudytuosius, kriminalistai švilptelėto - visi trys nudurtieji pažinojo vienas kitą ir artimai bendravo. V. Raubutas draugavo su O. Jankauskiene, o K. Lechavičienė buvo ne tik O. Jankauskienės draugė, bet ir pastarosios sūnaus 44 metų Romualdo Mikšio sugyventinė.
Pareigūnai nedelsdami surinko žinias apie R. Mikšį. Gydytas psichiatrijos ligoninėje, bet toli gražiu ne kvailys. Serga alkoholizmu, girtas būna piktas ir agresyvus, nuolat grasina aplinkiniams, greitai puola muštis. Kartą kerštaudamas padegė svetimą turtą, už tai buvo nuteistas, bet charakterio nepakeitė. Nesąžiningas, buvo atvesdintas į policiją dėl vagystės. Neseniai išviliojo kelis tūkstančius litų iš pažįstamos moters, o paprašytas grąžinti, pagrasino nužudysiąs. Ne kartą yra sumušęs sugyventinę K. Lechavičienę, o prieš motiną O. Jankauskienę ranką kėlė nuolat. Sumuštoms moterims iškvietus policiją, kaskart aršiai priešinosi, už tai yra antrą kartą teistas.
Girtas imdavo siautėti
Gavę tokias žinias pareigūnai, suprantama, panoro nedelsiant su R. Mikšiu "susipažinti iš arčiau". Tačiau pamatęs, kad policininkų mašina sustoja prie jo daugiabučio, Romualdas užsirakino nužudytosios motinos bute, kuriame gyveno. Į beldimą vyras neatsiliepė, prie durų nėjo. Bet su policija nepajuokausi - pareigūnai išlaužė duris. Tai pamatęs kraugerys lyg pasiutęs puolė iš kambario ant pareigūnus. Tik šie užpuoliką parbloškė ant grindų, kriokiantį surakino antrankiais ir išsivežė į belangę.
Prasidėjo tardymas. Štai ką pavyko nustatyti...
Prieš kelerius metus R. Miknys su motina gyveno kažkur kaime tarp Šiaulių ir Kelmės. Užauginusi ir pardavusi gyvulių, O. Jankauskienė su sūnum atsikraustė į Ventos gyvenvietę. Motina su sūnum nusipirko kuklų 15 numeriu pažymėtą butą Ventos gatvės 14-ajame name.
Naujojoje vietoje tiek O. Jankauskienė, tiek R. Miknys susirado artimų draugų. Ona ėmė draugauti su V. Raubuto motina, su kuria kartu išgėrinėjo. Kai prieš porą metų Viktoro motina miegodama mirė, pas Oną įjunko lankytis Viktoras. Po truputį tarp mėgusios išgerti porelės užsimezgė meilės romanas.
Ona susidraugavo ir su 5 metais jaunesne Kristina Lechavičiene, su kuria susitikusios irgi ne romanus skaitė, o išgėrinėjo. Kristina krito į akį R. Mikniui. Nors ji net 18 metų vyresnė, pora ėmė susitikinėti. Kodėl gi ne - K. Lechavičienės vyras buvo miręs nuo sunkios ligos, o Romualdas visada buvo viengungis, o bendraamžės moterys jo privengė. Kodėl? Nes visi aplink žinojo, kad Romui "ne visi namie". Bet ne tai bėda. Vos tik danguje sužibdavo pilnatis ar Romualdas imdavo gerti, jis tapdavo labai piktas, imdavo siautėti. Pastaraisiais metais R. Miknys blaivas būdavo retai, todėl nuo šio augaloto siaubūno kentėjo visi aplinkiniai. Bet daugiausiai Romualdo kumščių paragaudavo jo motina bei sugyventinė Kristina - ši kartą dėl kirviu sukapotų kojų net gulėjo ligoninėje.
Ne kartą grasino žudynėmis
Užėjus pykčio priepuoliui, R. Miknys į kišenę įsibrukdavo peilį ir keliaudavo per gyvenvietę, nusišnekėdamas ir visiems grasindamas. Ne taip seniai jis nusikliedėjo pareiškęs, kad už... 100 000 litų pasamdęs žudikus, kurie, girdi, nudėsią "visus Ventos miestelio lyderius". Kitą kartą R. Miknys sumušė laiptinėje ramiai stovėjusį šešiolikmetį kaimynų draugą.
Matydami, kad R. Miknį vėl "blūdas ima", kaimynai šį vyrą apeidavo ratu. Motinai su sugyventine blogiau - joms belikdavo bėgti nakvoti kitur arba kviesti policiją. Pareigūnai irgi puikiai žinojo, kad girtas Romualdas geruoju nesileis sutramdomas, todėl pas šį siautėtoją stengdavosi atvykti kuo didesne grupe. Ir kaskart vykdavo rimtos grumtynės - nuraminti R. Miknį pavykdavo tik surakinus ir rankas, ir kojas. Kartą neapsikentę pareigūnai chuliganui iškėlė baudžiamąją bylą, už pasipriešinimą policininkams jis buvo nuteistas. Bet kas iš to...
"Aš esu gydytas durnyne, man į viską nusispjauti. Štai tu ką nors nužudytum - sėstum aštuoneriems metams. Aš ką nors nudėčiau - durnyne pailsėčiau kelis mėnesius ir pareičiau", - prie butelio savo išskirtine padėtimi mėgto didžiuotis vyras.
Dar kažkam Romas gyrėsi žinąs net kaip "profesionaliai žudyti" - taip, kad dūrio žaizda būtų vos pastebima, ištekėtų nedaug kraujo, o gausus vidinis kraujavimas auką akimirksniu pražudytų.
Likęs nenubaustas - išdrąsėjo
Šiemet sausio viduryje naktiniame danguje suspindusi mėnulio pilnatis R. Mikniui sukėlė eilinį siutulio priepuolį bei norą pritaikyti savo žudymo peiliu žinias. Ko ventiškis užpyko ant motinos bičiulio V. Raubuto - kol kas paslaptis. Tačiau įrodyta, kad Romualdas nusliūkino pas Viktorą ir iš pasalų - net kaimynai negirdėjo riksmo - motinos draugą užbadė peiliu. Kai žmogus mirė, žudikas užrakino jo buto duris ir tyliai išnyko naktyje.
Kelias dienas po to R. Miknys vaikščiojo nuščiuvęs. Tačiau pamatęs, kad nužudytojo nepasigesta, policija jo neieško, žudikas atkuto, išdrąsėjo. Po mėnesio, kai naktiniame danguje vėl švietė pilnatis, prisigėręs kraugerys ryžosi naujam mirtinam žygiui...
Vasario 11-osios vakarą R. Miknys su savo motina užėjo pas kaimyną Eugenijų Sidabrą (49 m.).
Kompanija turėjo nusipirkusi vyno bei stipriojo alaus. Sutemus, apie 19 valandą, iš ūkininko, pas kurį dirba, parpėdino Eugenijaus žmona Stanislava (47 m.) - ta irgi prisėdo prie kompanijos.
Buteliai buvo jau beveik tušti, todėl O. Jankauskienė davė sūnui 6 litus. Šis parnešė dar išgerti, bet kažko sėdėjo niūrus ir piktas.
Nepastebėtas prisėlino prie motinos
Prieš vidurnaktį kompanija išsiskirstė. Tiksliau - į savo butą pirmajame aukšte nusileido vienintelis Romualdas, nes jo motina paprašė Sidabrų leisti pernakvoti pas juos - visi matė, kad šiandien Romas ir vėl agresyviai nusiteikęs. O. Jankauskienė bijojo, kad sūnus ir vėl jos nesumuštų. Stanislava kaimynei - nebe pirmas kartas - paklojo sofą galiniame kambaryje, o pati su vyru atsigulė svetainėje. Buto, kuriame nėra ką vogti, durys ir tą naktį liko neužrakintos.
Paryčiais, kai miegas giliausias, R. Miknys tyliai įslinko į butą. Praėjęs pro knarkiančius Sidabrus, kraugerys prisėlino prie miegančios savo motinos ir atsivėdėjęs smeigė peiliu jai į širdį. Dūrė taip meistriškai, kad auka nė neriktelėjo, o Eugenijus su Stanislava - neprabudo. Mirtinai sužeista moteris tik išvirto iš lovos ir čia pat susirietusi mirė. O žudikas vėlgi tyliai išsliūkino iš buto ir savo lovoje ramus bei laimingas pagaliau užmigo.
Už ką R. Miknys nudūrė motiną - irgi nežinoma. Išgertuvių metu Romas su Ona buvo susirieję, motina aprėkė sūnų, net kaimynai už sienos girdėjo. Tačiau argi už tai reikia papjauti brangiausią žmogų, kuris tau pačiam davė gyvybę?
Anksti ryte nučirškus laikrodžiui, S. Sidabrienė atsikėlė ruoštis į darbą... Pamačiusi prie sofos nebegyvą kaimynę, Stanislava ėmė klykti.
Prasitarė žudyti nesiliausiąs
Iškviestiems medikams bei policijos įgaliotiniui buto savininkai prisiekė, kad išgertuvių metu O. Jankauskienės niekas nė pirštu nepalietė. Tiesa, visi matė ant sofos maždaug dviejų delnų ploto kraujo balą, tačiau iš pradžių klaidingai pamanė, jog moteriai prieš mirtį kraujas pasileido iš nosies. Nubėgusi į pirmą aukštą S. Sidabrienė R. Mikniui pranešė, kad jo motina nebegyva ir visus, kuria paskutiniai matė gyvą O. Jankauskienę, policininkas kviečia apklausti. Romualdas į naujieną reagavo be emocijų. Jis Stasei ciniškai pareiškė, kad nėra ko stebėtis - mes visi, girdi, esame mirtingi. Po to žudikas ramiai užlipo į Sidabrų butą. Pamatęs, kaip sanitarai ant neštuvų išneša jo motinos kūną, R. Miknys nė nevirptelėjo, tik nuėjo parūkyti. Po to kraugerys net prasitarė nesiliausiąs žudyti. "Visiems čia esantiems greitai ateis eilė!" - ranka rodydamas į Stanislavą, Eugenijų ir net į policininką, akiplėšiškai pareiškė kraugerys.
Sužinojusi, kad O. Jankauskienė nebegyva, tos pačios dienos popietę į velionės butą atskubėjo apie tai pasikalbėti K. Lechavičienė. Pokalbis Romualdui nepatiko. Nežinia, kuris kurį įžeidė, bet R. Miknys sugyventinei irgi smeigė peiliu į krūtinę. Tik pribaigti nespėjo - klykdama moteris išpuolė iš buto ir plūsdama krauju nubėgo šauktis pagalbos į gretimą namą. Bet čia jėgos baigėsi, moteris laiptų aikštelėje susmuko ir mirė. Kelias, kuriuo prabėgo sužeistoji, ir šiandien paženklintas krauju ant sniego.
Tardomas R. Miknys pakeitė taktiką. Ėmė elgtis abejingai, melavo nieko nežudęs. Jis netgi tikino, kad tarp nužudytųjų jo motinos... nėra. "Nieko nežinau, aš sergu, - antrąją tardymo dieną pareiškė suimtasis. - Mane reikia gydyti ir po kokio mėnesio, kito, kai man pagerės, paleisti!" Tai buvo penktadienis, 13-oji mėnesio diena. Už tardytojo kabineto lango kraupiai spindėjo pilnatis...
S. Stasaičio nuotr.
(Miknys-R) Dėl ko R. Miknys papjovė tris žmones - nežino niekas.
(Sidabriene-S) S. Sidabrienė šiandien kambaryje, kuriame sūnus papjovė motiną, degina žvakę ir ašaroja. Anto sofos likusi nelaimintosios kraujo dėmė.
(Ventos-14) R. Miknys su motina gyveno pirmajame šio namo (kairėje) aukšte. Kaimynų bute trečiame aukšte jis ją nudūrė. O mirtinai sužeista sugyventinė Kristina bėgo pagalbos į gretimo namo (dešinėje) laiptinę.
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx Miknys Romualdas 44 Raubutas Viktoras 60 Jankauskienė Ona 67 Lechavičienė Kristina 62 Sidabras Eugenijus 49 Stanislava Sidabrienė 47 Onos dukra Jolanta ir anūkė Dovilė gyvena Šiauliuose. Dovilė bendrauja su Šiaulių mafukais.
