Pareiškė užuojautą
Irena ZUBRICKIENĖ
Pasirodo, būna ir taip: plėšikai, atlikę savo juodą darbą, netrukus lyg niekur nieko aplanko savo aukas ir, neva piktindamiesi nusikaltėlių įžūlumu, grasindami juos surasti ir pamokyti, reiškia aukoms užuojautą, ramina... Būtent taip nutiko Geisteriškių kaime (Vilkaviškio sav.).
Užpuolė iš pasalų
Šio kaimo gyventojas Algimantas Albinas Šeškevičius (75 m.) dieną buvo nuvykęs į rajono centrą ir, atlikęs visus savo planuotus reikalus, pavėlavo į kursuojantį autobusą. Nieko kito nebeliko - samdytis taksi. Geisteriškių kaimą pensininkas pasiekė vakarop, po 18 valandos. Nors pamažu jau temo, tačiau apie plėšikų ir kitokio plauko nusikaltėlių aukas tik laikraščiuose skaitydavęs A. A. Šeškevičius nieko blogo nenujautė. Juk vis dėlto - savas kaimas. Žmogus išlipo iš taksi pagrindinėje kaimo gatvėje, kai iki namų buvo likę apie porą šimtų metrų. Buvo malonus oras - rūpėjo, kaip sakoma, prasieiti. Pensininkas, lipdamas iš taksi automobilio, iškart pastebėjo kelis jaunuolius išeinant iš namo, kuriame, anot vietos gyventojų, yra pilstuko "taškas", tačiau toks įprastas kasdienybės vaizdelis jam irgi nesukėlė blogų minčių.
A. A. Šeškevičiaus rami kelionė namų link labai greitai baigėsi: vyras staiga išgirdo žingsnius iš už nugaros ir pargriuvo užkliuvęs už vieno jaunuolio tyčia pakištos kojos. Nelaimėliui buvo įsakmiai liepta neatsigręžti, nesisukioti į šalis ir kuo greičiau krapštyti pinigus. A. A. Šeškevičius iš balsų tegalėjo suprasti, kad jį užpuolė du jauni asmenys. Užpuolikai spardė garbaus amžiaus žmogui į nugarą, veidą, tampė už plaukų, gąsdino, kad "Kalvarijos mafija nesismulkina" - esą jie jai priklauso ir reikalauja pinigų narkotikams. Kas beliko netikėtai užkluptam pensininkui - atiduoti piniginėje turėtus 800 litų. Paėmę pinigus plėšikai neatstojo - jiems dar parūpo ir aukos vestuvinis žiedas, sublyksėjęs ant piršto. Pagrasinę, kad priešinantis nutrauks žiedą su visu pirštu, užpuolikai vėl naudojo jėgą, bet akimirksniu žiedas nukrito į sniegą ir pasislėpė. Jaunuoliai pradėjo jo ieškoti ir atsitraukė nuo savo sumuštos aukos.
Kaimynas neatgynė
A. A. Šeškevičius pakilo nuo žemės ir, norėdamas kuo greičiau atitrūkti nuo užpuolikų, skuboku žingsniu patraukė namų link. Bent taip jam atrodė. Tačiau iš tiesų pensininkas, kuriam galvos sumušimas turbūt sukėlė stresą ir supainiojo orientaciją, pasuko visai į kitą pusę. Tuoj pat A. A. Šeškevičius sutiko kaimyną, kuriam pasipasakojo apie savo bėdą ir paprašė parlydėti į namus. Kol abu vyrai lėtai pėdino, jiems kelią vėl pastojo tie patys jaunuoliai. Agresyviai nusiteikę ir pareikalavę iš sumušto bei sutrikusio pensininko, kurį pastvėrė rankomis, daugiau pinigų, netrukus plėšikai smūgiais "apdalino" pensininko kaimyną, kai šis pabandė priešintis. Nutaikęs momentą kaimynas dėjo į kojas, kad surastų pagalbininkų. Jis nuskubėjo į A. A. Šeškevičiaus namus, kur jo žmonai Teresei Šeškevičienei (51 m.) iškart pranešė, kas vyksta atokiau nuo namų.
Moteris bandė gudrauti
Teresė Šeškevičienė nepabūgo išbėgti į gatvę ir tuoj pat pamatė savo vyrą, vedamą dviejų jaunuolių, kurie veidus slėpė po kepurėmis. Moteris pradėjo šauktis pagalbos, tačiau jos riksmo tą akimirką niekas neišgirdo arba išgirdę nepamanė, kad iš tiesų atsitiko nelaimė. Nepabūgusi prieiti prie plėšikų Teresė prašė paleisti vyrą ir bandė kalbėtis gražiuoju, siūlė tartis. Į tokį moters elgesį vienas iš jaunuolių sureagavo, švelniai tariant, keistai: pro sukąstus dantis prašvokštęs, kad tuoj ir ji gaus, smogė Teresei į veidą ir ją apglėbė, delnu uždengdamas burną. Moteris ir tada neprarado drąsos bei sveikos nuovokos - ji išsinėrė iš striukės, kurią laikė užpuolikas, ir pasiūlė plėšikams geruoju atiduoti viską, ką turi, tik prašė leisti nueiti į namus. Tai pažadėjusi Teresė manė suklaidinsianti nusikaltėlius ir skubiai prisišauksianti pagalbos, nes pasuko kaimyno kiemo link, tačiau jaunuoliai iškart suriko, kad paleista moteriškė einanti ne į savo namus. Tuo jie išsidavė, kad savo aukas pažįsta, žino, kur jie gyvena, tačiau tuo momentu Šeškevičiai šios detalės nesureikšmino.
Kad moteris nepradingtų ir jų neapgautų, ją, einančią į namus, lydėjo vienas iš plėšikų, kiūtindamas iš paskos ir vis grasindamas, kad moteris neatsisuktų. Kitas nusikaltėlis liko lauke ir stebėjo pavargusį pensininką, kuris tuoj pat prisėdo ant suolelio. Teresę nulydėjęs plėšikas, paėmęs jos paduotus 1000 litų, išeidamas dar kumščiu trenkė į šviestuvą, kuris akimirksniu sudužo. Tik tada abu movė iš Šeškevičių kiemo, o Teresė nubėgo pas kaimynus kviestis pagalbos.
Plėšikai - tie patys guodėjai
Belaukiant atvykstant policininkų, nukentėjusius Šeškevičius aplankė keli kaimynai. Tarp jų buvo ir du jaunuoliai - gerai pažįstamas Ramūnas Bielevičius (22 m.) ir jo draugas Jonas (17 m.), Geisteriškių kaimo gyventojai. Šie vaikinai, būdami neblaivūs, piktinosi labiausiai - esą tokius nekaltų žmonių skriaudikus reikėtų užmušti! Liedami pyktį vaikinai tvirtino matę, kad kažkokie nepažįstami jaunuoliai neseniai išvažiavo iš kaimo baltu "Audi" automobiliu. Užjausdami Šeškevičius žmonės svarstė, kad taip įžūliai galėjo pasidarbuoti tik atklydėliai iš svetimos vietovės, nes esą gana ramus jų kaimas - tai lyg viena šeima.
Tą pačią naktį ir kitą rytą aiškinantis įvykio aplinkybes, policininkams teiraujantis, kas iš kaimo jaunuolių išvakarėse girtavo, pamažu buvo prisikasta iki tų pačių Ramūno ir nepilnamečio Jono J., kurie po apiplėšimo neva širdingai užjautė Šeškevičius ir teatrališkai tikino matę plėšikus, išvažiuojančius "audine". Priremti įkalčių abu jaunuoliai netrukus prisipažino, kad išvakarėse kaime siautėjo ir Šeškevičius nuskriaudė jie. Deramai paaiškinti, kodėl taip darė, negalėjo - tikino buvę girti ir daug ko neatsimenantys. Abu jie jau žinomi Vilkaviškio policijoje, vienas yra teistas. Po apklausos abu pagirių kankinami įtariamieji buvo išleisti į namus, pasirašę pasižadėjimą neišvykti. Jų laukia teismas. Bartninkų seniūnijos darbuotojai, charakterizuodami šių vaikinų šeimas, tegalėjo pasakyti: "Šiaip sau".
Svarbiausia - surastas žiedas
Po labai sukrėtusio įvykio atsigaunantys Šeškevičiai teigė niekada nepamanę, kad gali tapti savo kaimo gyventojų padaryto nusikaltimo aukomis. Jiems labai apmaudu, kad taip žiauriai pasielgė "savi vaikai", kartais ateidavę į kokią nors talką. Vienas iš užpuolikų - Teresės Šeškevičienės sūnaus Lino vaikystės draugas. Sutuoktiniai teigė neketinantys atleisti įžūliems skriaudikams, kad nebaudžiami ir glostomi jie netęstų savo juodų žygių. O A. A. Šeškevičius, svarstydamas, kaip toliau gyventi saugiau, tikino jau įsigijęs šaunamąjį ginklą, o žmonai nupirksiąs dujinį pistoletą.
Beje, sniege tą vakarą pasislėpusį ir į plėšikų rankas nepatekusį vestuvinį žiedą A. A. Šeškevičius surado kitą dieną, kai šviesiu paros metu nuėjo į skaudaus įvykio vietą ir pasikapstė po sniegą. Pensininkui šis žiedas labai brangus - mat Šeškevičiai neseniai susituokę.
2009 02 04