Sigitas STASAITIS
Jei lankydamasis Aukštaitijoje supyksi ant kokio nors čiabuvio, tik neleptelk palinkėjimo "kad tu skradžiai žemę prasmegtum" - gali gauti į nosį. Mat gražus lietuviškas paburnojimas šiaurės Lietuvoje aplink Pasvalį ir Biržus gali iš tikro išsipildyti. Ir pildosi. Kasmet šiuose rajonuose nuolat atsiveria karstinės įgriuvos - smegduobės. Laimei, dauguma jų - nedidelės, bet retkarčiais sudundėjus žemei atsiveria ir keliolikos metrų skersmens, tokio pat gylio "velnio duobės". Pasakojama, kad smegduobės yra pasiglemžusios žmonių aukų bei gyvulių. Pasvalyje, Stoties gatvėje, įgriuva ruošiasi pasiglemžti didžiulį dviejų aukštų namą, todėl "Akistata" išsirengė į ekspediciją, kad išsiaiškintų - kodėl šios vietose prasiveria žemė?
Pasvalyje prie gražaus rausvo dviejų aukštų namo, pažymėto Stoties gatvės 3-iuoju numeriu, šiandien burzgia geologų grunto gręžimo mašinos. 1957 metais statytas pastatas perskilęs ir pasviręs, visų šešių butų gyventojai nuščiuvę laukia - ar valdžia spės jiems padėti, ar jie visi sugarmės į atsiveriančią smegduobę?...
Atšliaužiančios nelaimės ženklas pasireiškė jau prieš savaitę toje pačioje Stoties gatvėje, tik kiek tolėliau, už poros šimtų metrų. Pasvalio kelių tarnybos teritorijoje, asfaltuotoje aikštelėje, stovėjęs nurašytas sunkvežimis "KamAZ" staiga iki pusės susmego į žemę. Rytą po teritoriją vaikščioję įmonės darbuotojai nepastebėjo jokio pavojaus, o popiet staiga po sunkvežimiu atsivėrė maždaug 6 metrų pločio ir kokių 3 metrų gylio duobė, tuoj pat pritekėjusi polaidžio vandens. Keltuvu ištraukus aplamdytą sunkvežimį, smegduobė išsiplėtė - netrukus įsmuko aikštelę juosusi tinklo tvora, į žemę sulindo šalia gulėję sunkūs metalo vamzdžiai.
Sausio 16-ąją Stoties gatvės 3-iajame name be jokios matomos priežasties staiga trūko požeminiai vandentiekio vamzdžiai. Juos suvirinus, žmonės pamatė, kad pamate atsivėręs kasdien vis didėjantis plyšis. Be to, viena namo siena pasviro, o asfaltuotame kieme atsirado duobės. Tapo aišku, jog po namu veriasi nauja smegduobė.
"Akistatos" korespondentas prie namo užtiko geologus iš Vilniaus su grunto gręžimo traktoriuku. Namo gyventoja Vida, pamačiusi, jog pirmus penkis metrus geologų vamzdis į gruntą sulindo kaip į sviestą, vos neapsiverkė: "Aš su tėvais šiame name gyvenu nuo jo pastatymo kaip tik toje pusėje, kuri gali nugriūti. Po manim gyvenantis kaimynas spjovė ir išsikraustė pas savo tėvus. Aš neturiu pas ką pagyventi, tai laukiu. Bute suskilo lubos, eidami miegoti nežinome - ar atsibusime savo lovose, ar jau po žeme".
Smegduobės jau yra pasiglemžusios pastatų. 1999 metų birželio 13-ąją Pasvalyje, Žaliojoje gatvėje, atsivėrė net 14 metrų pločio 18 metrų gylio įgriuva tarp Romo Kvedaro ir Kazimiero Šliko individualių namų. Pastarojo namo sienos tik suskilinėjo, na o R. Kvedarui pasisekė mažiau - pusė jo dviejų aukštų namo nugarmėjo į duobę. Buvo skelbiama, kad Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė 80 000 litų pagalbą, bet už tiek pinigų šiais laikais nė daržinės nepastatysi.
Dar liūdniau prieš kelerius metus baigėsi Pasvalio rajono Morkūnų kaime, netoli Latvijos sienos, stovėjusio vieno daugiabučio gyventojams. Po pamatais atsivėrus smegduobei, namas ėmė griūti. Valdžia net 2 metus kuitėsi, kol rado trečdalį milijono iškeldinti namo gyventojams. Po to, kol neatsitiko nelaimė, namas buvo nugriautas ir sulygintas su žeme.
Pernai mūsų valdininkai iš Europos sąjungos iškaulijo pusę milijono litų, o prie jų pridėję porą šimtų tūkstančių iš Lietuvos iždo, įsteigė fondą kovai su smegduobėmis. Tikimasi, kad Europos Sąjunga neleis žmonėms prasmegti skradžiai žemėn ir šiemet.
O kovoti yra su kuo. Lietuvoje užregistruota - nepatikėsite - per 8500 smegduobių. Jos išsibarsčiusios didesniame nei 700 kvadratinių kilometrų plote. Laimei, dauguma jų - vos kelių metrų skersmens, tačiau įkritus užtektų sprandui nusisukti.
Tačiau dėl ko nei iš šio, nei iš to žemėje atsiveria gilios įgriuvos (geologai jas vadina karstinėmis)? Pasirodo, kalčiausias minkštas požeminis gruntas. Ten, kur arti žemės paviršiaus stūksto karbonatinių klinčių, dolomito ar gipso klodai, požeminis vanduo šias minkštas uolienas ilgainiui išplauna. Kai susiformuoja pakankamai didelė požeminė ertmė, dirva staiga įgriūva - štai ir visa paslaptis. Ypač minkštų gipso klinčių klodai yra aplink Pasvalį bei Biržus. Tas pats klodas tęsiasi ir į Latviją, kone iki pat Rygos. Tad karstinių įgriuvų ("Karsta kritines") gausu ir kaimyninėje Latvijoje.
Tiesą sakant, ne tik Pabaltijyje. Tokių vandens išplautų požeminių įgriuvų ir net didžiulių urvų gausu daug kur pasaulyje: Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kinijoje, JAV, Argentinoje ir t.t. O pavadinimas "karstinė įgriuva" neturi nieko bendra su žodžiu "karstas" - kilęs nuo Slovėnijos Kroso, kurio vokiškas pavadinimas yra "Karst", mat ten buvo ištirtos pirmosios tokios įgriuvos.
Lietuvoje bene garsiausia įgriuva (tiksliau - visa jų virtinė), yra Biržų pašonėje. Dar 1964 metais ši vieta paskelbta geologiniu draustiniu. Čia užsukęs rasi Ievos, Lapės, Geologų smegduobes, bet pati didžiausia ir garsiausia - Karvės duobė. Pasakojama, jog prieš du amžius, prie caro, šioje vietoje buvusi lygi ganykla. Vieną rytą valstietė atėjusi pamelžti grandine pririštos karvės. Tačiau vos pradėjo darbą, ėmė klykti prabudęs kūdikis. Moteris paliko gyvulį ir nuskubėjo raminti vaiko. Staiga žemė kad sudundės! Sugrįžusi kaimietė radusi gilią duobę ir... grandinės likutį, o karvę buvo žemė prarijusi. Nuo to laiko smegduobė gavusi Karvės olos pavadinimą.
Tačiau tuo stebuklai nesibaigė. Kiek vėliau medžioklės metu vydamas kiškį, į Karvės olą įkrito Mantagailiškio dvarininko skalikas. Šeimininkas, gailėdamas brangaus šuns, pasiūlė didelius pinigus - 25 rublius - tam, kas ištrauks Karvės olos dugne telkšančiame ežerėlyje besimurkdantį skaliką. Persijuosęs ilga virve, kurios galas buvo tvirtai pririštas prie medžio, į olą nusileido vienas drąsuolis. Pamatę, kad jis nebejuda, žmonės vyrą ištraukė, tik šis jau buvo nebegyvas - drąsuolis nusinuodijo iš Žemės gelmių sklindančiu sieros vandeniliu, atpažįstamu iš supuvusių kiaušinių kvapo. Žmonės pasakoja, kad po to niekas nebedrįso leistis į olą, ten tik buvo sumetamos Mantagailiškio dvarponio karvių gaišenos.
Tačiau praėjo du amžiai, Karvės olos, kaip ir kitų įgriuvų šlaitai, įvirto. Ne taip seniai atsirado naujų drąsuolių, vadinamų speleologais. Tai žmonės, kurie gyvi lenda po žeme į bet kokius urvus, būna, su akvalangais neria į net užlietus vandeniu urvus. Tad ištyrę Karvės olą speleologai rado kelis ilgus gilius urvus. O prieš dešimtmetį staiga vėl virtęs šlaitas beveik visai užvertė landą į karvės olos dugną.
Pasak senų žmonių, matyt, pasaulio pabaiga nebetoli, nes pastaruoju metu karstinės įgriuvos pradėjo vertis itin sparčiai. Latvijos pasienyje, Pasvalio rajone prie Žadeikonių kaimo, prieš kelias dienas milžiniška gili duobė įgriuvo vidury žiemkenčių lauko. "Akistatos" žurnalistas pats į ją vos nenugarmėjo - kol smegduobę fotografavo, staiga žemyn nubildėjo jos vienas šlaitas. Nebaisu, bet ne itin vilioja išsimaudyti purve bei lediniame vandenyje.
Senoliai kalba, kad smegduobės - velnių darbas. Paskutinę dieną, girdi, atsivers šimtai smegduobių, per kurias nelabieji į pragarą sutemps visus nedorėlius. Tačiau iki šiol jie žmonių nelietė, nors baimės įvaro nuolat. Pasakojama, kaip kartą per Biržų kraštą važiuojant čigonui prasivėrusi žemė. Žmogų išgelbėjo jaunas arklys, sugebėjęs atsispirti nuo virstančio medžio ir peršokti įgriuvą. Dar yra legenda apie du senukus, kuriems po kojomis irgi atsivėrusios įgriuvos. Vienas, girdi, išsigelbėjo užsilipęs ant tvarto durų, kitas su visa ožka užsikoręs ant tvoros.
Na o Pasvalio Stoties gatvės 3-iojo namo gyventojus visos legendos tik nervina - jei jų namas grius, tikrai nebus ant ko užsilipti...
Autoriaus nuotr.
(Pasvalio-keliu-1) Pasvalio kelių tarnybos teritorijoje staiga atsivėrė didžiulė smegduobė.
(Pasvalio-keliu-2) Į įgriuvą Pasvalio kelių tarnyboje nugarmėjo šitas sunkvežimis.
(Pasvalio-keliu-3) Tiek žvyro kelininkai privežė, kad užpiltų smegduobę Kelių tarnyboje.
(Stoties3-1, Stoties3-2) Pasvalyje Stoties gatvės 3-iojo namo gyventojai dabar bijo, kad namas gali bet kada sugriūti.
Prie smengančio namo darbuojasi geologai.
(Stoties3-3) Namo pamatuose plyšiai - jau gali rankas kaišioti.
(Stoties3-4) Prie smengančio namo gruntą tyrę geologai stebėjosi, kad jų grąžtas smenga "kaip į sviestą".
(Stoties3-Vida) Griūvančiame name gyvenanti Vida nervinasi, kad valdžia per lėtai rūpinasi ištirti bei sutvirtinti namo pamatus.
(Zadeikoniu) Prie Žadeikonių kaimo atsivėrusi smegduobė vos nepasiglemžė žurnalisto.
(Karves) Pačią garsiausią šalyje Karvės smegduobę baigia užversti nuolat smunkantys šlaitai.
