Pauliau, tamsta isradineji dvirati. Darbine praktika tikrai itraukta (ir realizuojama!) bent jau kai kuriu specialybiu bei fakultetu studentams. Tai realizuojama vasaros programu budu ar specializuotais kursais, vykdomais pas potencialius darbdavius. Pas Tave to nera? Blogai. Bet tai nereiskia, kad nera niekur. Konkreciai? Biochemikai gauna tokias praktikas. Polinkis kiek per placiai apibendrint - grazus jaunystes pozymis ;-)
Universitetai skirti issilavinusiu zmoniu rengimui. Bemaz pagrindine ju priederme - socialine-kulturine, o ne utilitarine. Be jokios abejones, kalba apie Universitetus, o ne pornografijas-diplomu kepyklas su juju iskabom...

2 eGZpertaZ:

Skaityk straipsnį: aš straipsnyje ir sakau, kad Lietuvoje 70% kursų ir yra paruošta orientuojantis į universalumo ideologiją.

Po to aš suabejoju šia dogma. Ar tikrai tokia turėtų būti sistema?

Pripažinkite, vis dėl to su "Universitetiniu lavinimu" Lietuvoje nėra gera situacija.

Aš ir nesakau, kad "UNIX, C, LaTeX, LEX/Yacc, GnuPlot" kalbos ir technologijos yra blogos, tiesiog į tas technologijas beveik nebuvo gilinamasi. Didžioji dalis naujų technologijų iš viso nebuvo paliesta.

Tiesiog manau, kad 4 ar 6 metus praleidęs universitete, žmogus privalo gauti ir daugiau praktikos, nes realiai tie metai skirti, tam kad vėliau galėtum užsidirbti.

Dabar pabaigęs dar turi metus mokytis, kad galėtum pradėti kažkur dirbti. Na taip tikrai neturėtų būti.

Ir dar: kuo pasireiškia tas dėstymas "lyg būtų 1990-1999-ieji"? Paprastas pavyzdys: UNIX, C, LaTeX, LEX/Yacc, GnuPlot ir dar krūva kitų įrankių/technologijų buvo sukurta prieš kažinkiek metų, bet jie plačiai naudojami iki šiol - todėl, kad tai klasika, kuri nesensta netgi IT srityje.

Savokos persipynusios del to, kad daznai tiek viena, tiek kita profanuojama "iki negaliu". Tai susije ir vienas kita PAPILDANTYS, bet ne pakeiciantys procesai. Atsiradus pilnaverciam Lavinimui, atotrukis nuo rinkos poreikiu sumazes. Tik naivu tiketis, kad bet kokios specialybes absolventas mokes pilnavertiskai pakeisti bet koki (savo specialybeje dirbanti) zmogu. Taip nebuna. Tam skirta darbine praktika ir darbo patyrimas. Jei programeris moka tik "beisika" ir eina programuot - tiek jis pats, tiek jo destytuvai verti susaudyt. Ir dar neaisku, kas kaltesnis. C'est la vie, baby.
Kas link kasmet paruosiamu 200 mokslininku - cia kuri mokslo saka Lietuvoj tokia kruta, kad galetu (kasmet!!!) priimt bent 10%??? Nepainiokim apgailetinos studiju programu kontroles su realybe...

Dėl Universitetinio Lavinimo ir Aukštojo Mokslo.
Taip savokas aš painioju, bet tik dėl to, kad Lietuvoje jos yra persipynusios. O taip neturėtų būti. Dabar gaunasi taip, kad kurse ruošiama 200 mokslininkų, bet po 4 metų lieka tik 50 magistrantūrai, o visi kiti išeina nepasiruošę darbo rinkai.

Dar toks klausimas: matote ar nematote problemą , kad po universiteto žmonės nebūna paruošti darbo rinkai?

Mane "dziugina" autoriaus gebejimas painiot savokas. Tamsta rasai apie Universitetini Lavinima, o ne Aukstaji Moksla. Pastarasis yra Tyrimai, tegu ir susieti su ateinancios tyreju kartos ugdymu. Tai va, Tyrimu Lietuvoje beveik nerasta, o universitetuose - juolab. Taigi ir straipsnio objektas neteisingas. O kalbant apie Universitetini Lavinima, tai jis pasieks derama lygi tik su Tyrimais... Ir, kaip jau mineta - norintiems po mokymo istaigos sekancia diena moket, ko nores (kiekvienas is dideles aibes) darbdavys, egzistuoja profkes aka kolegijos. Sekmes isisavinant excelio guru specialybe saskaitu-fakturu israsinejimo profesijoje.

Labai jau visi griezti, ponai lietuviai

Universitetas turi atlikti daugelį funkcijų: privalu plėsti žmogaus akiratį, suteikti "išsilavinimą" išeinantį už kasdieninių poreikių ribų, tačiau nemažiau svarbu paruošti žmogų sėkmei pabaigus universitetą.

Mano nuomone tikroji aukštojo mokslo problema Lietuvoje susideda iš šių dalių:
1. priimama pernelyg daug studentų
2. mokytis yra (smarkiai) per lengva
3. universitetai išlaikomi valstybės ir yra nutolę nuo verslo
4. mokytis studentui nekainuoja nieko

Universitetai neruosia "platesnio akiracio zmoniu".
Jie ruosia "zmones su diplomais".Akiratis ugdomas kitur ir kitaip.

STOP!
Paistalai... Universitetas (lot. universitas) todel ir yra universitetas, kad pateikia universalu, fundamentalu supratima ir isprusima.
Spresti autoriaus keliama problema reikia kitaip. O gi taip: reikia skirti aukstaji UNIVERSITETINI ir aukstaji NEUNIVERSITETINI issilavinima. Cia as nebutinai siulau padalinti aukstasias mokyklas i universitetus (siekiancius universalaus mokslo) ir koledzus ar kolegijas (siekiancius paruosti darbo rinkai); tiesiog galima ivesti skirtingas studiju programas ir tuose paciuose universituose, kurias abiturientas gales pasirinkti pagal savo polinkius ir supratima.
Nieko stebetina, jei ta universitetini issilavinima par exellance pasirinks mazesne dalis, galbut su tikslu toliau dirbti akademini darba ar tiesiog del sielos polekio, o didesnioji dalis sieks igyti ziniu darbo rinkai, sieks igyti profesija (kuriai reikia aukstesniu nei profesines mokyklos igudziu).
Tai labai gerai, nes tuomet patiems gabiausiems ir labiausiai linkusiems studijuoti mokslu pagrindus nereiks trintis tarp orientuotuju i darbo rinka ir galvoti, o kuria prasme gi cia UNIVERSitetas, o kitiems nereiks dejuoti, kad tenka krimsti fundamentus, kurie jie neikerta ir nelabai nori ikirsti, ir gales studijuoti programas.
Taigi, as siulau ne vienareiksmi universiteto perinterpretavima, paga kuri zodis 'universitetas' praranda savo prasme, bet - paprasciausiai - mazinti studiju programu ir studentu, orientuotu i fundamentus, i'pati moksla, kieki, o kitiems suteikti visas galimybes i visavertes darbo rinkon orientuotas studiju programas. Tada bus ir tie, ir tie patenkinti, o dabar - ne vieni.

Paulius matyt studentas, ne mokslininkas, ne profesionalas, ne rinkos zinovas. Todel jo nuomone gerbtina, bet nereiksminga nei rinkai, nei aukstajam mokslui.