– Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis „Facebook“ paskyroje parašė, kad norėtų, jog I. Šimonytė vestų Seimo rinkimų sąrašą ir pergalės atveju užimtų premjero postą. Ar jūs nematote tame tam tikro nenuoseklumo? Juk Tėvynės sąjungos atstovai kritikuoja valstiečių lyderį R. Karbauskį, kad jis neprisiima atsakomybės. – Aš manau, kad tai yra protingas situacijos matymas ir noras rasti geriausią kelią, kaip taisyti Lietuvos reikalus. I. Šmonytė gali būti ta galimybė geresniems sprendimams, geresnėms galbūt perspektyvoms. Tai aš nieko čia ypatingo nematau, tik viskas vyksta greitai. Jie dar neturėjo laiko net pasikalbėti.
Žinoma, aš, kaip senas šachmatininkas, visada patarčiau turėti iš anksto atsarginius variantus, bet mūsų politikai eina į pergalę ir viskas. Ir po to žiūri, kas pasidarė ir kaip toje situacijoje toliau veikti.
Aišku, galima ir pralaimėjus skelbti, kad aš laimėjau. Čia vienas toks garsus politikas dabar taip daro. Tai čia yra socialistinis realizmas, kai buvo skelbiama ne tai, kas yra, o kas turėtų būti. Politinė propaganda, kai komuna laimi visame pasaulyje, nors ir eina į bedugnę. Tai mums tas pažįstama. Tokia metodika: reikia skelbtis laimėtoju, gal kas nors tuo patikės.
– Įsivaizduokime tą situaciją, kad Tėvynės sąjunga laimi 2020 metų Seimo rinkimus ir premjere tampa I. Šimonytė. Tokiu atveju G. Landsbergio situacija bus labai panaši į dabartinę R. Karbauskio.
– Nebūtinai. Aš esu buvęs tokioje situacijoje. – Jūs buvote Seimo pirmininkas.
– Taip, bet man tada irgi galėjo sakyti, kad galėjau vadovauti Vyriausybei. Tai visokių gali būti variantų. Čia nebūtinai tokia jau geležinė taisyklė, kad jeigu tu esi partijos pirmininkas – tu eini į pergalę ir tampi ministru pirmininku. Jeigu atrodo, kad yra protingiau kitaip sudėstyti jėgas, mes tada ir dėstėme. Aš visiškai nesiveržiau būti ministru pirmininku.
– Tuomet gal ir R. Karbauskis protingai pasielgė, neprisiimdamas tos atsakomybės ir likdamas komiteto pirmininku?
– Jis prisiėmė atsakomybę, nes jis demonstruoja, kad yra vienvaldis. Net kažkas pasakė – monarchas. „Reikia baigti su monarchija“ – šiomis dienomis net toks posakis nuskambėjo.
– „Žinių radijo“ laidoje buvęs partijos primininkas Andrius Kubilius prakalbo apie tai, kad I. Šimonytė į Seimo rinkimus vestų net ne partiją, o judėjimo sąrašą. Burbuliukų ar taškelių judėjimą, o gal jis kažkaip kitaip vadintųsi. Jūs pritartumėte tokiai A. Kubiliaus idėjai?
– Aš nežinau. Čia viskas per toli yra.
– Kitais metais rinkimai. Kaip sakė G. Landsbergis, rinkimai jau dabar prasidėjo sulig prezidento rinkimų pabaiga.
– Tai yra labai bendra situacija, nesietina su asmenybėmis. Dar tikrai nėra to sprendimo. Aš manau, kad I. Šimonytė taps tikra mūsų Tėvynės sąjungos nare. Bet gal ne tam, kad veržtųsi į vadovybę, o tam, kad neliktų jokio dviprasmiškumo ir abejonių, kad jinai nebijo būti toje partoijoje, kurią oponentai juodina kaip tik išmanydami. Gąsdina, terorizuoja.
– Jūs manote, kad ji turėtų įstoti į partiją?
– Manau, kad tai būtų visai logiška ir nuoseklu. Ji nebijo ir mes nesame tokie išsigandę. Jeigu mus juodina, tai mes neturime slėptis, keisti pavadinimą.
– Kalbama apie tai, kad Tėvynės sąjunga galėtų kaip prieš 20 metų socialdemokratai ėjo į Seimo rinkimus kaip Algirdo Brazausko koalicija, tai čia būtų kažkas panašaus į I. Šimonytės koaliciją. Galimas toks variantas?
– Aš nežinau, ar kas nors apie tai galvoja. Aš tikrai negalvojau ir nenoriu improvizuoti. Tos improvizacijos, kurias jūs norite pasiūlyti – gal jums taip gerai, žurnalistikai, o man tai nėra įdomu.
Daugiau žiūrėkite laidoje „Dienos komentaras“
