Kaip ir prieš penkerius metus, Vyriausybė, kurioje dominuoja socialdemokratai, užsibrėžė Lietuvoje įvesti eurą.
Septynios darbo grupės
Išskirtinis dabartinės Vyriausybės veiklos stilius – beveik kiekvienu aktualiu klausimu steigti darbo grupes ir komisijas. Gal todėl ketinimų įsivesti eurą rimtumą rodo darbo grupių skaičius: jų įkurta net šešios, septintoji darbo grupė – koordinacinė, kontroliuosianti visų jų veiklą. Finansų ministerija pranešė, kad praėjusią savaitę buvo baigtos formuoti visos darbo grupės eurui įvesti, kurioms vadovauja ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ministrai bei Lietuvos banko atstovai.
Koordinacinė grupė suburta vasarį. Šiai grupei vadovaus finansų ministras, taip pat įtraukti užsienio reikalų, vidaus reikalų, žemės ūkio ministrai, Statistikos departamento generalinė direktorė. Pirmadienį įvyko pirmasis jos posėdis, kuriame aptarti nacionalinio euro įvedimo plano pakeitimai, visuomenės informavimo ir komunikacijos strategijos rengimas, numatyti ir paskirstyti tolesni darbai. Pirmajame susitikime, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ketinta „tik sustyguoti darbą, kad ekspertų bei koordinacinė darbo grupės sutartų, kokiu grafiku vyks susitikimai ir kaip bus keičiamasi informacija“.
Prisiminė seną planą
Pasak finansų ministro, pirmas koordinacinės darbo grupės uždavinys – atnaujinti nacionalinį euro įvedimo planą. „Šis planas, kuris bus tvirtinamas Vyriausybės, buvo patvirtintas 2005 m. ir pakoreguotas 2007 m. Tai – puikus tolesnių veiksmų pagrindas. Dabar kalbama apie tai, ką galėtume pakoreguoti, – pasibaigus koordinacinės grupės posėdžiui žurnalistams sakė R.Šadžius. – Pavyzdžiui, manome, jog iki euro įvedimo datos ir po jos ilgiau reikėtų parduotuvėse nurodyti kainas abiem valiutomis.“
Taip pat ketinama raginti darbdavius nurodyti darbuotojams jų darbo užmokestį abiem valiutomis, o institucijoms – išmokas. „Manome, kad po euro įvedimo tai reikėtų daryti ne 6 mėnesius, o metus, kad žmonėms būtų lengviau psichologiškai prisitaikyti“, – sakė ministras. Kad kainos galėtų būti nurodomos dviem valiutomis, reikės keisti teisės aktus. „Lietuvos teisės aktuose visos sumos iki šiol nurodytos litais ir ne visais atvejais bus paprasta perskaičiuoti tas sumas į eurus“, – sakė finansų ministras.
Siekiama, kad nacionalinį euro įvedimo planą, jo įgyvendinimo priemonių planą bei visuomenės informavimo ir komunikacijos strategiją Vyriausybė patvirtintų iki liepos. „Kad galėtume toliau sklandžiai rengtis euro įvedimui, pagrindinius dokumentus turime patvirtinti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Šadžius. Anot jo, rengiant planą antram bandymui, bus naudojamasi gairėmis, kuriomis remtasi ir praėjusį kartą, tačiau jos bus koreguojamos. R.Šadžius teigė, kad Vyriausybė eurą siekia įsivesti 2015 m. Tokiam siekiui pritaria ir Prezidentė. Eilinis Lietuvos makroekonominės situacijos vertinimas, kurio rezultatai lems, ar Lietuva galės įsivesti eurą 2015-aisiais, numatytas 2014 m. pavasarį.
Fotofinišas
Buvęs finansų ministras, dabartinis europarlamentaras Zigmantas Balčytis „Valstiečių laikraščiui“ priminė, kad 2008-aisiais įsivesti euro Lietuvai nepavyko tik per plauką – metinė infliacija viršijo reikalaujamą rodiklį vos 0,04 proc. „Sportiniais terminais tariant, šalies atitikimas Mastrichto kriterijams buvo nustatinėjamas fotofinišu“, – sakė jis. Pasak Z.Balčyčio, euro įvedimas svarbus ne tik ekonominiu, politiniu požiūriu, todėl itin aktuali gyventojų nuomonės apie tai kaita. Lietuvos gyventojų nuomonė apie eurą šiuo metu yra geresnė nei prieš penketą metų ir toliau gerėja. Tiesa, dauguma gyventojų vis dar pasisako prieš bendrąją valiutą.
Lietuvos banke sudaryta visuomenės informavimo strategijos grupė, kuri turėtų pakeisti kol kas skeptišką gyventojų nuomonę apie euro įvedimą. Lietuvos banko duomenimis, nuo lapkričio gyventojų, palaikančių eurą, padaugėjo 10 proc. Panaši tendencija matoma ir Latvijoje.
Infliacija dėsninga
Ministro R.Šadžiaus teigimu, taip pat bus ieškoma papildomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimam sukčiavimui. „Pasikeitus situacijai atsiras naujų galimybių sukčiauti, – sakė jis. – Šis aspektas turi būti paminėtas plane. Raginsime teisėsaugos institucijas atlikti savo darbą.“ Kaip ir 2007-aisiais, Vyriausybė nesieks dirbtinai suvaldyti infliacijos. „Dirbtinis kainų reguliavimas gali atsisukti prieš mus – atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų vien tą konkretų mėnesį ar tą pačią dieną nepakanka. Turime ir sau, ir kitiems parodyti, kad mes tvariai tenkiname šį kriterijų“, – teigė R.Šadžius.
„Kainos didėja ir būtinai didės, – įsitikinęs ministras, – nes normalus, ekonomikai palankus infliacijos lygis – 2–3 proc. metinio kainų augimo – yra ekonominis dėsningumas. Atvirkščiai – jei kainos mažėtų, būtų defliacija, tai keltų tam tikrų rūpesčių dėl šalies ekonomikos būklės. Sakyčiau, kad šiuo metu Lietuvos infliacija atitinka visus gero, tvaraus ekonomikos vystymosi parametrus.“
Euro zona tvari
Atsakydamas į žurnalistų nuogąstavimus dėl euro zonos tvarumo, finansų ministras tikino, kad Graikijos ir Kipro pavyzdžiai rodo, jog euro zona moka išspręsti savo problemas ir „euras iš tikrųjų yra stipri valiuta“. „Europos stabilumo mechanizmas nėra dovanų maišelis, iš kurio šalys gauna tam tikras dotacijas, – sakė jis. – Tai tam tikras fondas, iš kurio skolinama problemų turinčioms šalims bei jų bankų sistemoms, ir šios paskolos teikiamos už tam tikras palūkanas.“ Tapusi euro zonos nare, Lietuva taip pat turės prisidėti prie ES valstybių finansinių problemų sprendimo. Anot ministro, jeigu „staiga atsitiktų kokia bėda“, Lietuva taip pat galėtų tikėtis šio fondo paramos.
Aptariami techniniai klausimai
Pasak ministro R.Šadžiaus, šiuo metu analizuojami tokie „techniniai klausimai“, kaip nemokamo litų keitimo į eurus pradžia bei bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais. „Ar litų keitimas prasidės įvedus eurą, ar truputį anksčiau, klausimų iš tikrųjų daug, – teigė jis. – Didžiausios diskusijos vyksta dėl vartotojų apsaugos. Siekiame, kad jie būtų gerai informuoti, kad būtų tinkamas ir korektiškas verslininkų elgesys, tinkamai nurodomos kainos, nesukčiaujama.“
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja apie 10 mlrd. Lt grynųjų, apie 100 mln. banknotų.
VL žurnalistas Arūnas Daugėla
