Vyriausybė rengiasi pensininkų ir motinų antplūdžiui į teismus dėl nuo šių metų sausio nukarpytų pensijų ir motinystės išmokų. Vakar Ministrų kabinetas nutarė, kad valstybei tokiose bylose turėtų atstovauti institucijos, kurios priėmė sprendimus mokėti ar moka atitinkamas išmokas.
Skundų daugėja
Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos labiau nei kitiems vien dėl to, kad jie dirba. Taip pat KT pareiškė, kad sumažintas pensijas būtina kompensuoti per protingą laikotarpį.
Vyriausybės manymu, tas „protingas laikotarpis" galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2014-aisiais.
Tiek laukti nusiteikę ne visi. Balandžio pabaigoje dėl sumažintų pensijų į šalies teismus kreipėsi 20 nuskriaustų piliečių. Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė jau apie 50 skundų dėl žalos, atsiradusios valdžios institucijoms neteisėtai sumažinus pensijas, atlyginimo. Kauno apygardos administraciniame teisme tokių pareiškimų yra apie 10, o Šiaulių apygardos administracinis teismas gavo 6 skundus dėl sumažintų motinystės išmokų.
Pasak Vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungos vadovo A. Medelio, skundų būtų gerokai daugiau, jei pensininkams būtų įkandamos advokatų paslaugos.
„Paprastam žmogui, ne teisininkui, sunku susigaudyti teisiniuose labirintuose, nes, pavyzdžiui, paduoti skundą teismui dėl sumažintos valstybinės pareigūno pensijos ir „Sodros" mokamos senatvės pensijos reikia skirtingai. Dėl įvairių smulkių teisinių niuansų, kurių žmogus neįvertina, teismas gali ieškinį atmesti arba net atsisakyti jį priimti", – tvirtina A.Medelis, apgailestaudamas, kad valdžiai tik į naudą piliečių teisinis neišprusimas.
Jo vadovaujama sąjunga kartu su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija ir pensininkų kariškių organizacija prieš keletą mėnesių įsteigė konsultacinius štabus, kur minėtų organizacijų narius teisininkai konsultuoja nemokamai.
Ruošiasi apgulčiai
Pagal iki šiol galiojusią tvarką visi suinteresuotų asmenų ieškiniai būtų patekę į Vyriausybę, ši turėtų atrinkti ir persiųsti iš teismų gautus procesinius dokumentus kitoms ministerijoms bei departamentams. Toks susirašinėjimas lemtų užtęstas bylas, papildomas išlaidas, o jei būtų nuspręsta, kad valstybei turi atstovauti Ministro pirmininko tarnyba, tai esą pareikalautų steigti joje naujus teisininkų etatus.
Baiminamasi, kad skundus teismams pradėjus masiškai nešti pensininkams, motinoms, neįgaliesiems ir kitoms pernai priimtu socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu nuskriaustoms socialinėms grupėms, vienos valstybės įstaigos teisininkai nepajėgs užtikrinti kokybiško atstovavimo valstybei teismuose.
Todėl nuspręsta, kad bylose, kai pagal pateiktus ieškinius atsakovu arba suinteresuotu asmeniu įtraukta valstybė, jai atstovautų Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kt. - institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas arba motinystės (tėvystės) išmokas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atstovaus valstybei nagrinėjant skundus dėl šalpos ir slaugos kompensacijų, išmokų vaikams, valstybinių signatarų arba jų našlių ir našlaičių rentų.
Bylose dėl kitų valstybinių pensijų, taip pat senatvės pensijos, motinystės išmokų ir ligos pašalpų valstybei atstovaus „Sodros" teritoriniai skyriai.
Tuo tarpu opozicijos lyderis Vytautas Gapšys „Balsas.lt“ sakė nesutinkąs Vyriausybės nuostata. „A. Kubilius skubiai gali tik viską karpyti i didinti mokesčius. Kai norėjo prailginti pensijinį amžių nuo 2012 metų, tai tokio sprendimo siekė jau dabar. Kompensavimas nuo 2014 metų daugeliui pensininkų išvis bus neaktualus“, – ironizavo jis.
Opozicinės Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius mano, kad ko gero skaičiuojami ir ciniški variantai – laukiama, kol dalis žmonių numirs, o dalis nesugebės kreiptis į teismus dėl prastos sveikatos ar senyvo amžiaus. „Tokia pozicija kiršina visuomenę ir destabilizuoja padėtį. Manau, A. Kubilius tiesiog nusišalino nuo svarbiausių sprendimų, o situaciją blogina nevaržoma interesų grupių kova. KT yra pasakęs, kad išmokų karpymą galima numatyti tik vienims biudžetiniams metams. Tas pats turi galioti ir kompensavimui“, – sakė G. Vagnorius.